Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje K. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) - pagal BK 182 straipsnio 2, 5 dalį, 300 straipsnio 3, 4 dalis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamoji byla Kauno apygardos teismui perduota remiantis Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi. Nutartyje nurodoma, kad baudžiamoji byla neteisminga Kauno apylinkės teismui, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 ir 5 dalyje padarymu, tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 225 straipsnio 2 dalyje (taip nutartyje) nurodyta, kad apylinkės teismui teismingos tik bylos, dėl veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, bet ne pagal BK 182 straipsnio 2 ir 5 dalis, kaip yra šioje baudžiamojoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina Lietuvos apeliaciniam teismui, ginčui dėl teismingumo išspręsti.

BPK 225 straipsnio 1 dalyje, nurodyta kad apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais. Taigi šioje teisės normoje numatytas išsamus sąrašas veikų, kurių nagrinėjimas priskiriamas apylinkės teismo kompetencijai.

Nors nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau ji patenka į apylinkės teismui teismingų bylų sąrašą, todėl apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjama baudžiamoji byla yra teisminga apygardos teismui yra klaidinga. Vien tai, kad kvalifikuojant juridinio asmens veiką, kaltinime yra nuoroda į BK 182 straipsnio 5 dalį, teismingumo nekeičia, kadangi veikos sunkumą bei atitikimą baudžiamajam įstatymui numato BK 182 straipsnio 1 – 3 dalys, tuo tarpu komentuojamo straipsnio 5 dalis tik numato papildomą subjektą, galintį atsakyti pagal šį straipsnį, t. y. juridinį asmenį. Tačiau vien dėl to, kad kaltinimai pateikti juridiniam asmeniui, veikos kvalifikavimas ir teismingumas nesikeičia, juolab, kad jau minėto BPK 225 straipsnio 1 dalyje, yra numatyti ir subjektai, dėl kurių bylos tampa teismingos apygardos teismui (kaltinamieji, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais), tačiau tame tarpe juridiniai asmenys nėra paminėti, kas leidžia teigti, kad 2017 m. liepos 12 d. nutartimi baudžiamoji byla apygardos teismui perduota neteisėtai, todėl turėtų būti grąžinta nagrinėti apylinkės teismui.

Pažymėtina, kad bylos perdavimo apygardos teismui klausimą gynyba kėlė jau 2017 m. vasario 7 d. teismo posėdyje, tačiau Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi byla buvo perduota prokurorui. Šią nutartį Kauno apygardos teismui 2017 m. kovo 27 d. nutartimi panaikinus, byla grąžinta nagrinėti apylinkės teismui, todėl galima teigti, jog jau tada apygardos teismas išnagrinėjęs skundą (nors ir paduotą kitu pagrindu) nematė pagrindo bylą pagal teismingumą priimti/perduoti apygardos teismui. Vien gynėjų įstatymu neparemtas teiginys, dėl bylos teismingumo apygardos teismui ar atskirų proceso dalyvių noras, kad byla būtų nagrinėjama apygardos teisme, nesudaro pagrindo keisti BPK 225 straipsnio 1 dalyje numatyto bylų teismingumo ar šią bylą priimti apygardos teismo žinion BPK 225 straipsnio 3 dalies pagrindu, juolab, kad ir gynėjo prašyme dėl bylos perdavimo apygardos teismui dar 2017 m. vasario 7 d. posėdžio metu nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Nr. 2K-P-95/2012, teismingumo klausimas nebuvo sprendžiamas, o minėta byla apygardos teisme buvo nagrinėjama, kadangi buvo pateikti kaltinimai dėl veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Kilus ginčui dėl teismingumo tarp apylinkės ir apygardos teismo, apygardos teismas (teismo pirmininkas ar baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas) gavęs bylą negali panaikinti apylinkės teismo priimtos nutarties dėl bylos perdavimo apygardos teismui, kadangi teismų ginčą dėl teismingumo išsprendžia aukštesniojo teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, todėl byla perduodama Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, ginčui dėl bylos teismingumo išspręsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 230 straipsniu, teisėjas

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-304-594/2017 perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui/baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, ginčui dėl bylos teismingumo išspręsti.

Nutartis neskundžiama.