Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 8 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-271 nutarta taikyti nuteistajam R. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 4 mėnesių 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2024 m. sausio 4 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Taip pat, vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, visa tai suponuoja prielaidą jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėjo, kad šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. G. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį – 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinus su 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurią 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi pakeitus 90 dienų arešto bausme, paskirta galutinė - 8 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 15 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 15 d.

Anksčiau teistas.

Vilniaus apygardos prokuratūros 1-sis baudžiamojo persekiojimo skyrius atsiliepimo nepateikė.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo. Paskatintas už gerą darbą ir pavyzdingą elgesį 8 kartus.

Taip pat nustatyta, kad vertinimo metu nuteistasis teigė, jog po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, lygtinio paleidimo atveju ar vykstant į trumpalaikes išvykas planuoja apsigyventi mamos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 6 d. gautas nuteistojo mamos sutikimas Nr. G-23-1361, kuriame nurodoma, jog nuteistojo mama sutinka, jog jos sūnus, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, apsigyventu su ja, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu teisės pažeidėjas parvyksta trumpalaikių išvykų į namus metu.

Socialio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad iki dabartinės laisvės atėmimo bausmės nuteistasis darbus keitė dažnai, taip pat dažnai turėdavo darbinio nestabilumo laikotarpių. Pasak nuteistojo, jam sunkiai sekėsi išsilaikyti vienoje darbovietėje ilgesnį laiką - stabiliems darbiniams santykiams trukdė per didelis alkoholio vartojimas. (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 15 d. pažymoje Nr. G-23-43I7 nurodė, jog po laisvės atėmimo bausmės ar galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus įdarbintas vadybininko pareigose pilnu etatu. Atliekant pakartotinį vertinimą, nustatyta, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir dirba (duomenys neskelbtini).

Nors vertinimo metu apklaustas nuteistasis, nurodė dengiantis iš įkalinimo įstaigoje gaunamo atlyginimo, tačiau iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. liepos 5 d. pažymos Nr. NFP-23-569 „Apie vykdomuosius raštus“ nuordyta, kad „<...>išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 16 980,00 Eur. - išieškota suma 2 297,00 Eur. Savanoriškai dengė skolas 10,00 Eur.<...>“.

Pažymėtina, kad nuteistasis su teta, pas kurią kurį laiką gyveno, santykių nepalaiko, nurodė bendrauja su mama bei broliu. Pasimatymų metu asmuo nėra lankomas, tačiau aktyviai susirašinėja bei bendrauja telefoniniais skambučiais. Nuteistasis nėra vedęs. Vaikų neturi. Partnerės ar partnerio nurodo neturintis.

Pažymėtian ir tai, kad nuteistojo R. G. medžiaga dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo svarstyta 2023 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos posėdyje (Protokolo Nr. RV-22-6634), kuriame buvo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau 2023 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi Nr. T-2149-753/2023 teismas atsisakė patvirtinti minėtą nutarimą.

Nors nuteistasis vykdo Lygtinio paleidimo komisijos iš pataisos įstaigos nustatytas rekomendacijas, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei tęsia darbinę veiką, tačiau remiantis nuteistojo kriminaline patirtimi bei nusikaltimų vykdymo motyvais, galima teigti, kad R. G. negebant savęs realizuoti stabilioje darbinė veikloje, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Vertinimo metu nuteistasis nurodo, jog laisvalaikiu iki laisvės atėmimo bausmės „nieko blatno“ neveikė, laisvalaikį leisdavo bei bendraudavo su teistais bei asocialų gyvenimą vedančiais asmenimis (t. y. jo draugų rate buvo ne vienas teisės pažeidėjas), ir tai galimai turėjo įtakos nusikalsti, kadangi šie asmenys bei buvimas kartu su jais paskatindavo teisės pažeidėją užsiimti nusikalstama veika. Stebima, jog didžiąją gyvenimo dalį asmuo stokojo socialiai priimtinų laisvalaikio praleidimo būdų, neturėjo mėgstamų užsiėmimų. Teisės pažeidėjas pripažįsta, jog dažnai pasitaiko situacijų, kuomet jis pasiduoda kitų asmenų įtakai, ypač psichologiškai tvirtesnių.

Taip pat, iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, nuolatinis bendravimas su neigiamai charakterizuojamais asmenimis ir pan.) neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su jo nusikalstamo elgesio raiška praeityje. Taigi nuteistajam buvo būdingi nepakankami problemų identifikavimo bei jų sprendimo įgūdžiai, taip pat stebimas, jog asmeniui trūko veiksmų pasekmių įvertinimo, kas pasireiškė orientaviniusi į savo asmeninių poreikių patenkinimą. Impulsyvumas, agresyvumas, savitvardos praradimas, buvo taip pat aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai. Pažymėta, jog minėti kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje, reikalauja papildomos intervencijos. Esant alkoholio vartojimui, šių kriminogeninių poreikių įtaka destruktyviam elgesiui, gali sustiprėti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis kaltę pripažįsta bei prisiima atsakomybę už tam tikrus savo veiksmus, tačiau yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Pažymėtina, jog teisės pažeidėjas yra pažeidęs bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas - nepaisė Probacijos tarnybos įpareigojimų būti namuose nustatytomis valandomis. Bausmės atlikimo metu stebimas teigiamas nuteistojo elgesys - drausmine tvarka nebaustas, 8 kartus skatintas, dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taigi nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška buvo neatsiejama nuo jo nepakankamo gebėjimo priimti ir laikytis nustatytų taisyklių bei visuotinai priimtų moralinių normų, tačiau šiuo metu stebimi teigiami pokyčiai šioje srityje.

Pažymėtina ir tai, jog R. G. nuo 2022 m. balandžio 25 d. buvo atlikti 4 pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, visais atvejais nustatyta vidutinė rizika. Beveik per dvejus metus įkalinimo įstaigoje nuteistojo rizika nesumažėjo, kas rodo, jog nuteistojo dedamos pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką yra per mažos. Pagal 2023 m. gruodžio 7 d. „OASys“ metodiką R. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys net 20 kriminogeninių veiksnių: (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; mažas atsparumas stresui; būdingas impulsyvus elgesys,; savitvardos problemos; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Nustatyti ir trys apsauginiai veiksniai: patvirtinta gyvenamoji vieta; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais; bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai - stebimas siekis užsiimti darbine veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę, taip pat turi patvirtintas įsidarbinimo galimybes po bausmės atlikimo. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

Pažymėtina, kad R. G. atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą, iš viso teistas penkis kartus, tai jo antroji bausmė susijusi su laisvės atėmimu. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad labai sunkų nusikaltimą jis padarė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, jo nusikalstamos veikos vis sunkėjo. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šias aplinkybes būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo melu. Taigi, teismo vertinimu, R. G. neatliktos bausmės dalis – 3 metų 4 mėnesių 11 dienų, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis R. G. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. G. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-271, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-271 taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.