- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- e2A-313-855/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04282-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“
- Atsakovas
- S. P.
- Kategorijos
- 2.1.5.1.1Bendrasis ieškinio senaties terminas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B2 Impact“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės S. P. 600 Eur negrąžintą kreditą, 124,94 Eur palūkanas iki sutarties nutraukimo, 91,26 Eur įmokų surinkimo namuose mokestį, 2,81 Eur sutarties sudarymo mokesčio likutį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Pradinis kreditorius Provident Polska S.A. 2015 m. sausio 29 d. su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 100184028, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma pagal Sutartį – 168,90 proc. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti visą bendrą finansuojamą sumą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas bei bendrą vartojimo kredito išdavimo ir įmokų surinkimo namuose paslaugos mokestį (t. y. sumokėti visą įsipareigojimų sumą – 1 126,53 Eur) per 45 savaites (315 dienas). Sutartyje buvo susitarta dėl 72,99 proc. metinės vartojimo kredito palūkanų normos. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2015 m. gruodžio 10 d.
1.2. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė - neatliko nei vieno mokėjimo, todėl 2015 m. liepos 9 d. sutartis buvo nutraukta. Atsakovė liko skolinga 600 Eur negrąžinto kredito, 124,94 Eur palūkanų, 91,26 Eur įmokų surinkimo namuose mokesčio ir 2,81 Eur sutarties sudarymo mokesčio.
1.3. Tarp pradinio kreditoriaus Provident Polska S.A. ir B2Kapital SIA 2017 m. balandžio 5 d. buvo sudaryta skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu B2Kapital SIA perėmė reikalavimo teises į atsakovę dėl negrąžinto kredito pagal sutartį. 2020 m. kovo 1 d. tarp SIA „B2Kapital“ ir ieškovės UAB „B2 Impact“ buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis Nr. PR-20-220, kurios pagrindu UAB „B2 Impact“ perėmė reikalavimo teisę į atsakovę dėl negrąžinto kredito pagal nurodytą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė S. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Atsakovė per visą laiką nuo sutarties sudarymo nėra atlikusi jokių mokėjimų nei pradiniam kreditoriui Provident Polska SA, nei vėlesniems reikalavimo perėmėjams. Atsakovės teigimu, ji nerašė ir nepasirašė jokių dokumentų, kuriais pripažintų skolą. Vienintelis kontaktas buvo telefoninis skambutis, kurio metu pasakė, kad negali mokėti dėl prarasto darbo, tačiau tai nelaikytina skolos pripažinimu pagal įstatymą.
2.2. Tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus Provident Polska SA paskolos sutartis buvo sudaryta daugiau nei prieš 10 metų, todėl kadangi per šį laikotarpį nebuvo imtasi teisinių veiksmų, yra pasibaigęs senaties terminas, todėl ieškinys neturi teisinio pagrindo.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovės UAB „B2 Impact“ ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės S. P. 600 Eur negrąžintą kreditą, 124,94 Eur palūkanas, 91,26 Eur įmokų surinkimo namuose mokestį, 2,81 Eur sutarties sudarymo mokesčio likutį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 819,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 323 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Dėl ieškinio senaties termino. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškiniams dėl skolos priteisimo taikomas bendrasis 10 metų senaties terminas, todėl atsakovės teiginius dėl sutrumpinto 3 metų ieškinio senaties termino laikė nepagrįstais. Teismas nurodė, kad pagal ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnyje, ieškinio senaties terminas dėl prievolės grąžinti skolą nagrinėjamu atveju baigtųsi 2025 m. gruodžio 10 d. (10 metų nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos), todėl ieškovei dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą kreipusis 2025 m. liepos 7 d., ji laikytina nepraleidusia CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto 10 metų ieškinio senaties termino. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl skolos priteisimo.
5. Dėl skolos. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė negrąžino 600 Eur suteikto vartojimo kredito, 2,81 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 91,26 Eur įmokų surinkimo namuose mokesčio. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi, ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas, priešingai - atsakovė pati patvirtino, jog per visą laiką nuo sutarties sudarymo nėra atlikusi jokių mokėjimų nei pradiniam kreditoriui, nei vėlesniems kreditoriams. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, sutarties sudarymo mokestį ir įmokų surinkimo namuose mokestį, teismas sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 600 Eur negrąžintą kreditą, 2,81 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 91,26 Eur įmokų surinkimo namuose mokestį. Taip pat teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 124,94 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (2015 m. liepos 9 d.), spręsdamas, jog pagal šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2015 m. gruodžio 10 d.
6. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Tenkinęs ieškovės reikalavimą pilna apimtimi, teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai pastarosios patirtas 323 Eur bylinėjimosi išlaidas (23 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur išlaidų už advokato suteiktą pagalbą), kurias teismas pripažino protingomis ir pagrįstomis.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantė (atsakovė) S. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „B2 Impact“ ieškinį atmesti kaip pareikštą pasibaigus ieškinio senaties terminui; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Nepaisant atsakovės reikalavimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties ir visiškai patenkino ieškinį, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Paskolos sutartis buvo sudaryta daugiau nei prieš 10 metų. Per šį laikotarpį atsakovė neatliko jokių mokėjimų nei pradiniam kreditoriui, nei vėlesniems reikalavimo perėmėjams. Kadangi kreditorius iki pat šio ieškinio pareiškimo nesikreipė į teismą ar antstolį, t. y. nesiėmė jokių teisinių veiksmų, laikytina, kad yra pasibaigęs bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Kita vertus, CK 1.125 straipsnio 5 dalis nustato, kad reikalavimams, kylantiems iš vartojimo kredito sutarčių, taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi paskolos sutartis buvo sudaryta su pradiniu kreditoriumi kaip vartojimo kredito sutartis, taikytinas trumpesnis 5 metų ieškinio senaties terminas. Nuo paskolos sutarties sudarymo ir galutinio įvykdymo termino praėjo daugiau nei 10 metų, todėl ieškinio senatis yra pasibaigusi dvigubai ilgesniam laikotarpiui nei numatyta įstatyme. Tai reiškia, kad ieškinys turėjo būti atmestas jau vien dėl pasibaigusio 5 metų senaties termino.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „B2 Impact“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. CK 1.127 straipsnio 2 dalis numato, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią normą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pagal sudarytą sutartį kredito grąžinimo terminas buvo numatytas 2015 m. gruodžio 10 d., atitinkamai teisiniam reguliavimui ieškinio senaties terminas dėl prievolės grąžinti skolą šiuo atveju baigtųsi 2025 m. gruodžio 10 d. (10 metų nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos). Kadangi ieškovė dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą su ieškiniu kreipėsi 2025 m. liepos 7 d., akivaizdu, kad CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl priteisimo. Atsakovės teiginiai, kad sutartis yra sudaryta daugiau nei prieš 10 metų, todėl turi būti taikytinas 10, 5 arba 3 metų senaties terminas, neturi jokios loginės prasmės nagrinėjamoje situacijoje, nes sutarties sudarymo momentu nei pradinis kreditorius, nei reikalavimo teisių perėmėja – ieškovė, negalėjo ir neturėjo galimybės žinoti arba nuspėti, kad jos teisės sudarant sutartį jau yra pažeistos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles, numatytas Civiliniame kodekse, pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, nes senaties taikymui šioje byloje nėra priežasties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos ir kitų susijusių mokėjimų priteisimo iš atsakovės patenkintas pilna apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pilna apimtimi tenkino ieškovės UAB „B2 Impact“ ieškinio reikalavimus ir iš atsakovės S. P. ieškovės naudai priteisė 600 Eur negrąžintą kreditą, 124,94 Eur palūkanas, 91,26 Eur įmokų surinkimo namuose mokestį, 2,81 Eur sutarties sudarymo mokesčio likutį, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir laikosi pozicijos, kad teismas, byloje esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senatį, turėjo pareigą, remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalimi, kur reglamentuota, jog reikalavimams, kylantiems iš vartojimo kredito sutarčių, taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas, ieškovės reikalavimams dėl skolos priteisimo taikyti ieškinio senatį, kadangi vartojimo kredito sutartis tarp pirminės kreditorės Provident Polska S.A. ir atsakovės buvo sudaryta prieš 10 metų, t. y. 2015 m. sausio 29 d. Taigi, byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties nagrinėjamu atveju (ne)taikymo, todėl būtent šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje toliau pasisako.
13. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, o atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai, nustatyti CK ir kituose teisės aktuose. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
14. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Taigi, CK 1.127 straipsnis sieja ieškinio senaties termino eigos pradžią ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2020 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Nagrinėjamu atveju kaip nustatyta byloje, ir ginčo dėl to tarp šalių nėra, 2015 m. sausio 29 d. pradinė kreditorė Provident Polska S.A. ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 100184028, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas; kredito grąžinimo terminas – 2015 m. gruodžio 10 d. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų (neatlikus nei vienos įmokos), 2015 m. liepos 9 d. minėta sutartis su atsakove buvo nutraukta. Ieškovė UAB „B2 Impact“ (Reikalavimo teisės perėmimo sutartimi perėmusi reikalavimo teisę į atsakovę) 2025 m. liepos 7 d. su ieškinių kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
16. Įvertinus nustatytas aplinkybes, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika spręstina, jog priešingai nei teigia apeliaciniame skunde atsakovė, tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo ne nuo pačios paskolos sutarties sudarymo dienos (2025 m. sausio 29 d.), kadangi akivaizdu, jog sudarius sutartį, sutartis dar nebuvo pažeista. Senaties terminas skaičiuojamas nuo šios sutarties pažeidimo dienos, t. y. nuo kreditoriaus teisių, kylančių iš kredito sutarties, pažeidimo, kuris, kaip visiškai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įvyko vėliausiai 2015 m. gruodžio 10 d., kai pasibaigė Sutartyje numatytas atsakovės, kaip skolininkės, paskolos grąžinimo kreditoriui terminas, o ankščiausiai – 2015 m. liepos 9 d., kai sutartis su atsakove buvo kreditorės nutraukta. Kadangi ieškovė, perėmusi pradinio kreditoriaus teises, į teismą su ieškiniu dėl paskolos ir kitų pagal sutartį atsakovei kylančių mokėjimų priteisimo kreipėsi 2025 m. liepos 7 d., t. y. nepasibaigus CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytam bendrajam 10 metų ieškinio senaties terminui, darytina išvada, jog taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį teismas neturėjo pagrindo.
17. Šiuo atveju apeliantė nepagrįstai teigia, kad reikalavimams, kylantiems iš vartojimo kredito sutarčių, taikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Nei CK 1.125 straipsnio 5 dalyje, nei jokioje kitoje šio straipsnio dalyje ar kitame įstatyme / normoje nėra numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems būtent iš vartojimo kredito sutarčių, pareikšti. CK 1.125 straipsnio 5 dalyje kalbama apie sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti ne netesybas, o negrąžintą paskolą, pelno (mokėjimo) palūkanas, procesines palūkanas bei sutarties sudarymo mokesčio likutį.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185, 197 straipsniai), teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius ieškinio senaties taikymą, teisingai taikė teismų praktiką ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės (atsakovės) S. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.