Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1991-04-24 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas penkis kartus;

1) 2007-01-22 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2009-03-04 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2007-01-22 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) 2009-05-21 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2009-03-04 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2009-06-10 paleistas iš Pravieniškių 1 – ųjų pataisos namų, atlikęs bausmę;

4) 2010-05-06 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

5) 2010-10-27 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2010-05-06 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2011-05-31 lygtinai paleistas iš Alytaus pataisos namų, bausmės pabaiga 2011-09-20, išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2011 m. lapkričio 16 d., apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešojoje vietoje, A. K. g. 204, Vilniuje, daugiabučio namo laiptinės antrajame aukšte, prie buto Nr. 8, elgėsi įžūliai, priėjęs prie D. P., sudavė 1 smūgį koja nukentėjusiajai D. P. į dešinę ranką, ranka sudavė 1 smūgį A. P. į veidą, nuo kurio nukentėjusysis nukrito nuo laiptų, po ko siekiant jį apraminti, buvo nuvestas į butą Nr. 6, tačiau praėjus apie 10 - 15 minučių, išbėgo iš buto Nr. 6 bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kumščiu sudavė 1 smūgį D. P. į veidą ir koja spyrė A. P. į krūtinę, dėl to nukentėjusysis nusirito nuo laiptų, patirdamas ne mažiau 10 trauminių poveikių į įvairias kūno vietas, taip agresyviai elgdamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio A. K. g. 204, gyventojams, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, nes aplinkiniams sukėlė didelį išgąstį bei prieš asmenis buvo panaudotas fizinis smurtas, padarant nukentėjusiajai D. P. kraujosruvas apie dešinę akį ir dešiniajame žąste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir A. P. padarydamas kraujosruvas galvoje, dešiniajame dilbyje, krūtinės ląstoje, juosmens kairėje pusėje, kryžkaulio srityje, keliuose, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. F. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino visiškai bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-11-16 apie 16 val. su V. R. ėjo į jo namus A. K. g. 204 - 6, Vilnius. Prieš tai gėrė alkoholinius gėrimus, todėl buvo girtas. Minėto namo antrojo aukšto laiptinėje sutiko kaimynus Danutą ir A. P., gyvenančius A. K. g. 204 - 8, Vilniuje. Danuta pradėjo jį įžeidinėti sakydama: „Va narkomanai vėl prisigėrė“. Jis priėjęs prie D. P. suėmė ją už rankos ir pasakė: „Ko čia rėki?“. Tuo metu jį puolė A. P., kurį jis pastūmė ir šis nusirito nuo laiptų. A. P. atsikėlęs užlipo laiptais ir vėl puolė jį. Jis dar kartą rankomis jį pastūmė ir Algirdas vėl nusirito nuo laiptų. Po to jis užėjo pas Vitalijų į butą.·D. P. į veidą smūgio nesudavė ir gulinčio A. P. nemušė (b. 1. 54 - 55). Papildomai parodė, kad nežino, iš kur D. P. atsirado sužalojimai ant veido. Tuo metu nematė, kad D. P. veidas būtų sužalotas. Prisipažįsta, kad nustūmė A. P. nuo laiptų, nes jis griebė jį už gerklės, bet jo nespardė. Mano, kad griūdamas laiptais A. P. ir susižalojo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos pergyvena, gailisi. Teigia, jog kaltu prisipažįsta visiškai, bet nepripažįsta smūgiavimo. Įvykio priežastis – jo įžeidimas, nes P. pavadino jį narkomanu. Iki to įvykio konfliktų su P. nebuvo.

Nukentėjusysis A. P. teisiamajame posėdyje parodė (b. l. 135), kad kaltinamasis yra jo kaimynas. Kompanijos pas F. renkasi nuolatos, iki 2 val. nakties kieme kūrenami laužai, triukšmaujama, dėl ko yra kviečiama policija. Įvykio dieną, apie 16 val., grįžo namo ir negalėjo atrakinti buto durų, kadangi buvo užsikirtusi spyna. Neužilgo iš darbo grįžo žmona, kuri telefonu iškvietė spynų atidarymo avariniu būdu meistrą. Belaukiant meistro, atėjo kaimynė R., po to – jos sūnus V. R., po kažkiek laiko atėjo A. F. pas R. Jo žmona stovėjo prie durų, toliau sėdėjo kaimynė. A. F. susikeikė necenzūriniais žodžiais, dar sakydamas: „ką, negalit niekas durų atidaryti“, prišoko prie jo žmonos, spyrė jai ir sudavė į veidą. Jis buvo toje pačioje laiptinėje, toje pačioje aikštelėje ir viską matė. Jis šoko ginti žmonos. T. A. trenkė jam su kumščiu į veidą ir jis nusirito nuo laiptų. Išgirdęs triukšmą iš savo buto iššoko V. R., kuris sugriebė Artūrą ir pasakė jam: “ką tu čia išdarinėji“ ir įsitempė jį į savo butą. Po kažkiek laiko A.vėl iššoko ir prišokęs prie jo žmonos, vėl jai trenkė. Jis šoko ginti žmonos, tada kaltinamsis su koja spyrė jam į krūtinę ir jis vėl nusirito nuo laiptų. Tuomet laiptų aikštelėje A. pradėjo jį daužyti ir spardyti. Kai kaimynė pasakė, kad iškviesta policija, kaltinamasis išbėgo į kiemą, o juos kaimynė įsileido į savo butą. Vakare nuėjo į policiją, paskui nuvažiavo į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę, kur jį apžiūrėjo ir paleido namo. Kitą rytą nuėjo į policiją, paėmė nukreipimą pas teismo ekspertus. Vėliau kreipėsi ir pas šeimos gydytoją, nes skaudėjo ir iki šiol skauda krūtinę kosint.. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Konflikto metu laiptinėje buvo kaltinamasis, jis, jo žmona, kaimynė R., už durų savo bute buvo kaimynė Tamara, pavardės nepamena, kuri nebuvo išėjusi iš savo buto, ji matė viską iš buto pro akutę. Triukšmas buvo didelis. Kaltinamajam niekas nieko nesakė, jo neįžeidinėjo, niekas jo neprovokavo. Įvykio metu buvo išgėręs bokalą alaus.

Nukentėjusioji D. P. teisiamajame posėdyje parodė (b. l. 135 - 136), kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Įvykio metu jo neįžeidinėjo. Grįžo iš darbo, buto durų spyna buvo sugadinta, todėl iškvietė avarinės tarnybos darbuotojus ir jų laukdama stovėjo prie savo buto durų. E. R. sėdėjo tarp butų Nr. 6 ir Nr. 8, o jos vyras stovėjo prie laiptinės. V. R. atėjo namo anksčiau, po to atėjo kaltinamasis. Ji kaltinamajam nepasakė nė vieno žodžio, jo neįžeidinėjo. Kai kaltinamasis ėjo, E. R. pasakė, kad neatsidarė jos buto durys. Tada A. F., sakydamas: „ką, negalit niekas durų atidaryti“, prišoko prie jos, spyrė jai su koja vieną smūgį į dešinės rankos viršutinę dalį. Jos vyras puolė ją ginti, tada kaltinamasis sudavė vieną kartą jam į veidą, pastūmė jį ir sutuoktinis nuriedėjo nuo laiptų. T. V. R. su motina įtempė kaltinamąjį į savo butą. Ji stovėjo laiptinėje, iškvietė policiją, laukė 10 - 15 min., kol atvažiuos, tačiau policijoje jai pasakė, kad jeigu kaltinamasis išėjo, jie nevažiuos. Po kažkiek laiko A. išėjo ir sudavė su ranka jai į akį, iš karto pasipylė kraujas iš nosies, pradėjo svaigti galva. Tada jos vyras puolė ją ginti, bet nė karto nesudavė kaltinamajam. Tada A. F. vėl nustūmė jį nuo laiptinės ir tarp pirmo ir antro aukštų pradėjo jį mušti rankomis, kojomis, spardė į krūtinę, į veidą. Antro karto jau niekas nematė, nes visi kaimynai užsirakino savo butuose. Pirmą kartą matė E. R. ir V. R., kurie yra motina ir sūnus, ir matė bei girdėjo T. S.. Reikalavimų dėl žalos atlyginimo nereiškia kaltinamajam, tik nori, kad jis paliktų ją ir jos šeimą ramybėje, netriukšmautų naktimis. Konfliktas prasidėjo be priežasties. Neskaičiavo, kiek smūgių sudavė kaltinamasis jos vyrui antrą kartą, matė, kad jį daužo.

Liudytoja E. R. teisiamajame posėdyje parodė (b. l. 136 - 137), kad kaltinamasis ir nukentėjusieji yra jos kaimynai. Įvykio dieną pas P. užsitrenkė buto durų spyna. Ji jiems išnešė įrankius. Tuo momentu ėjo jos sūnus su Artūru. Pirmas praėjo jos sūnus namo, iš paskos ėjo A.. Nežino, kaip įvyko, bet A. sudavė smūgį 8 - to buto kaimynei į pilvą ir į ranką. Prieš tai žodinio pasikalbėjimo negirdėjo. Kai kaltinamasis smogė D. P., ji bandė jį sustabdyti, bet nepavyko. Tada pakvietė iš buto savo sūnų, kad padėtų nuraminti kaltinamąjį, bet jam irgi nepavyko. T. A. sudavė ir pastūmė A. P., kuris nusirito nuo laiptų. Ji su sūnumi įtempė Artūrą į savo butą. Paskui dar kartą A. išbėgo iš buto ir sudavė tik A. P.. A. P. du kartus nusirito nuo laiptų. Kas vyko antrą kartą nukentėjusiajam nusiritus nuo laiptų apačioje, ji jau nematė. Ten prasidėjo muštynės. Ji matė, kaip D. A. spyrė į pilvą ir į ranką. Po to nematė, nes buvo namuose. Kaltinamasis sudavė be priežasties. Iki tol konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų bei jos būdavo dažnai.

Liudytoja T. S. teisiamajame posėdyje parodė (b. l. 137 - 138), kad kaltinamasis ir nukentėjusieji yra jos kaimynai. Grįždama namo laiptinėje sutiko kaimynus E. R. bei D. ir A. P.. Jie pasakė, kad užsikirto Pumpučių buto durų spyna. Ji užėjo į savo namus ieškoti atsuktuvo, kad padėti atrakinti duris. Praėjus 5 - 10 minučių, išgirdo laiptinėje triukšmą ir muštynes, nieko nematė, tik girdėjo, nes jos buto durys trinksėjo. Ištaikiusi momentą pas ją įbėgo Danuta, kurios galva visa buvo kraujuota, ji buvo šoko būsenoje. Ji užrakino duris ir suteikė jai pirmąją pagalbą. Muštynės tęsėsi, viskas drebėjo, taip pat ir jos buto durys. Ištaikęs momentą pas ją įbėgo ir Algirdas. Jie užrakino duris ir ji jam suteikė pirmąją pagalbą. Už durų buvo girdėti įvairūs balsai. Su kaltinamuoju anksčiau konfliktų nėra turėjusi. Buvo kruvina nukentėjusiosios galva, iš nosies bėgo kraujas, buvo sunku suprasti iš kur bėgo kraujas.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės iš esmės aiškios, kaltinamasis jų iš esmės ir neneigia, o pateikto kaltinimo pagrįstumą, be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, patvirtina:

- 2011-12-07 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta – A. K. g. 204, Vilniuje, daugiabučio namo laiptinės aikštelė, esanti tarp pirmo ir antro namo aukštų; matosi laiptai (b. l. 7 – 11);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3528/11 (01), kurioje nustatyta, kad A. P. buvo padarytos kraujosruvos galvoje, dešiniajame dilbyje, krūtinės ląstoje, juosmens kairėje pusėje, kryžkaulio srityje, keliuose, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-11-16), kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti 11 trauminių poveikių pasėkoje, paveikus kietais bukais daiktais, neturinčiais individualių požymių (b. 1. 17-18). Taip pat išvadoje nurodyta, kad medicininiuose dokumentuose pirminės apžiūros metu iškart po įvykio iš nukentėjusiojo burnos sklido alkoholio kvapas.

- nukentėjusiojo A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos padarymo vieta bei jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, iš esmės sutampančios su byloje nustatytomis (b. l. 19 - 22);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3527/11 (01), kurioje nustatyta, kad D. P. padarytos kraujosruvos apie dešinę akį ir dešiniame žaste, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-11-16), kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. ( b. 1. 28 - 29);

- nukentėjusiosios D. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos padarymo vieta bei jos nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, iš esmės sutampančios su byloje nustatytomis (b. l. 30 - 34);

- liudytojo V. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-11-16 su kaimynu A. F. gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 16 val. jį girtą į namus lydėjo A. F.. Namo laiptinėje antrajame aukšte, jam grįžtant buvo motina E. R., kaimynai D. ir A. P.. Kaimynų durų spyna buvo sugedusi, todėl pastarieji negalėjo užeiti į savo butą. Laiptinėje tarp A. P. ir A. F. įvyko konfliktas. Kas konkrečiai vyko, jis nepamena, bet buvo didelis triukšmas. Laiptinėje kilo konfliktas, todėl A. F. įsivedė į savo butą. Tačiau A. F. vėl išbėgo į laiptinę. Kas toliau vyko, nežino. Tik grįžusi į namus E. R. papasakojo, kad A. F. sumušė A. P. ir nuvertė jį nuo laiptų. (b. 1. 39 - 40);

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo A. F. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad įvykio metu D. P. jis sudavė tik vieną smūgį į ranką, smūgio į veidą jai nesudavė, be nukentėjusiųjų parodymų, paneigia byloje esanti ekspertizės išvada, kurioje nustatyta, kad D. P. buvo padarytos kraujosruvos apie dešinę akį ir dešiniame žaste, kurie padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais ( b. 1. 28 - 29); taip pat liudytojos T. S. parodymai, kad iškart po įvykio pas ją užėjusios D. P. galva buvo kraujuota, todėl ji jai suteikė pirmąją pagalbą. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusiojo A. P. jis nespardė, paneigiančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Teismo specialisto išvadose nurodyta, kad A. P. buvo padarytos kraujosruvos galvoje, dešiniajame dilbyje, krūtinės ląstoje, juosmens kairėje pusėje, kryžkaulio srityje, keliuose, 11 trauminių poveikių pasėkoje, tačiau nekonstatuota, jog tai smūgiavimo pasekmė. Priešingai, išvadose nurodyta, kad šie trauminiai poveikiai atsirado paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta (b. 1. 17-18). Kadangi visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, o kitų objektyvių įrodymų, apart paties nukentėjusiojo A. P. parodymus, jog nukentėjusysis buvo spardomas, nėra, - šios kaltinime nurodytos aplinkybės tikslintinos, nurodant, kad trauminiai poveikiai gavosi nukentėjusiajam nuo kaltinamojo smūgio nusiritus nuo laiptų. Visgi šie trauminiai poveikiai nukentėjusiajam yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo A. F. įvykdyta veika – nukentėjusiojo nustūmimu nuo laiptų. Teismas tikslina šią kaltinimo aplinkybę ir atsargiai vertina nukentėjusiųjų parodymus dėl A. P. antrojo nustūmimo ir vėliau vykusio veiksmo, kadangi antrojo nustūmimo metu kitų liudytojų, apart nukentėjusiojo, nebuvo, o pats nukentėjusysis taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio, prieš tai buvęs kartą nustumtas nuo laiptų. Nukentėjusioji D. P., nors ir parodo, kad matė, kaip jos vyrą spardė, tačiau buvo šoko būsenoje, bėgo kraujas iš nosies, o liudytoja T. S. parodė, kad D. P. įbėgus į jos butą, muštynės pagal garsus laiptinėje tęsėsi. Tad aiškinant visas abejones kaltinamojo naudai, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų galimybes įvykio metu objektyiai suvokti įvykius, jų parodymų subjektyvumą, darytina išvada, jog nepaneigtas kaltinamojo A. F. gynybos pozicija, jog nukentėjusysis A. P. nustumtas nuo laiptų nebuvo spardomas, o terauminiai poveikiai gavosi jam krentant nuo laiptų. Šios aplinkybės patikslinimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo abejoti kaltinamojo veikos kvalifikacija.

Kaltinamojo A. F. įvykdyta veika kvalifikuota teisingai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes kaltinamasis viešoje vietoje, būdamas neblaivus, kaip pretekstu savo veiksmams pasinaudodamas menkaverte dingstimi – kilusiu žodiniu konfliktu su nukentėjusiais – elgdamasis akivaizdžiai įžūliai, t. y. pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, taip parodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kurioje galioja nustatytos viešo elgesio taisyklės, ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamojo A. F. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo A. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikaltimo padarinius. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo formalus pareiškimas, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, nelaikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi, formaliai prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamasis neigė sudavęs nukentėjusiajai D. P. į veidą, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nebuvo nuoširdūs duodamas parodymus apie jo padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jo gailestis dėl jos padarymo yra deklaratyvus, todėl nustatyti baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra pagrindo. Kaltinamojo išprovokavimo įvykdyti nusikalstamą veiką iš nukentėjusiųjų pusės nenustatyta, to nepatvirtino nė vienas liudytojas.

Kaltinamasis A. F. administracine tvarka baustas (b. l. 89 - 91), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 95), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 94), nedirba (b. l. 96), iki suėmimo skyrimo buvo registruotas darbo biržoje (b. l. 97).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę neapibrėžtą tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris penkis kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykusio ir nepanaikinto teistumo laikotarpiu, administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2011-08-23 pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį už viešosios rimties trikdymą, kas patvirtina, jog kaltinamasis, yra linkęs nusikalsti, todėl teismas sutinka su prokuroro pozicija, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik izoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės, t. y. paskyrus kaltinamajam BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą griežčiausią– laisvės atėmimo - bausmę, kurio dydis viršytinas įstatymo sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatytą vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės padeda pasiekti bausmės tikslų, jog padarytas chuliganiškas smurtinis nusikaltimas prieš kaimynus, kaltinamajam A. F. kartu su bausme paskirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Į kaltinamojo A. F. bausmės laiką įskaitytinos dvi laikino sulaikymo paros nuo 2011-12-13 iki 2011-12-14 (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., b. l. 47, 48) ir suėmimo laikotarpis nuo 2011-12-15 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (BK 66 str., b. l. 60 - 61). Kardomoji priemonė - suėmimas - paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 307 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

pripažinti A. F. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti 2 (dvi) laikino sulaikymo paras nuo 2011-12-13 iki 2011-12-14 ir suėmimo laikotarpį nuo 2011-12-15 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Palikti kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti A. F. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu arba per 3 (tris) mėnesius nuo bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo dienos.

Išaiškinti A. F., kad vengimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sudaro baudžiamąjį nusižengimą ir užtraukia BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.