Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam I. B., paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriuo siūloma, I. B. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti arešto bausme. Teikime nurodyta, kad I. B. 2024 m. rugsėjo 24 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 187 straipsnio 3 dalį, ir jam skirta laisvės apribojimo bausmė 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. B. skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. liepos 2 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant I. B. per visą bausmės atlikimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per 4 mėnesius (iki 2025 m. vasario 15 d.) atlyginti S. D. padarytą 400 Eur turtinę žalą. Probacijos tarnyba I. B. priežiūrą vykdo nuo 2024 m. spalio 18 d. Su bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis bei galimomis teisinėmis pasekmėmis už vengimą atlikti bausmę, nuteistasis pasirašytinai supažindintas 2024 m. spalio 23 d. Pareigos neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6 val. kontrolei sumontuota elektroninio stebėjimo įranga. 2024 m. lapkričio 7 d. gauta informacija apie tai, kad elektroninio stebėjimo sistemoje GEOSATIS fiksuotas pažeidimas – I. B. nuo 2024 m. lapkričio 6 d. 23.00 val. iki 2024 m. lapkričio 7 d. 6.00 val. nebuvo savo gyvenamoje vietoje. Nurodytu laiku fiksuotas judėjimas Šiaulių miesto teritorijoje. Be to, buvo gauta informacija apie tai, kad elektroninio stebėjimo sistemoje GEOSATIS fiksuotas pažeidimas – I. B. nesilaikė elektorinio stebėjimo įrangos dėvėjimo taisyklių – nekrovė apykojės, užfiksuoti trys pažeidimai. Dėl minėtų pažeidimų buvo kreiptasi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su teikimu dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. 2024 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, teikimas buvo netenkintas.

I. B. vėl nesilaikė elektroninio stebėjimo įrangos dėvėjimo taisyklių – nekrovė apykojės: 2025 m. sausio 1 d. bei 2025 m. sausio 8 d., todėl Probacijos tarnyba priėmė sprendimą iki 2025 m. sausio 27 d. asmeniui dalyvauti motyvaciniame interviu dėl atsakomybės vykdant bausmę, kuris pravestas 2025 m. sausio 23 d. 2025 m. sausio 22 d., I. B. vėl nekrovė apykojės. 2025 m. sausio 23 d. pasiaiškinime nurodė, kad įvyko nesusipratimas, nes krovė apykoję ir įranga rodė pilną įkrovimą, tačiau neaišku kodėl taip greitai išikrovė. Asmens teigimu, jo elgesys nėra piktybiškas, gailisi dėl padalyto pažeidimo. 2025 m. vasario 7 d. I. B. pravestas motyvacinis interviu dėl elektroninio stebėjimo įrangos dėvėjimo taisyklių pakartotinio aptarimo ir galimų pažeidimų išvengimo. 2025 m. vasario 14 d., I. B. vėl nekrovė apykojės, paaiškinime nurodė, kad naktį nebuvo gyvenamoje vietoje, buvo pas draugę Šiaulių mieste. Teismo posėdžio metu probacijos atstovė pateikė duomenis, kad stebėjimo sistemos užfiksuota, jog I. B. nuo 2025 m. kovo 4 d., 06.34 nekrauna apykojės.

Probacijos tarnybos atstovė J. V. teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir teikime bei prašė teikimą tenkinti. Atsakydama į klausimus paaiškino, kad su įranga yra viskas gerai. Sistemoje iš karto rodo, kad vyksta įkrovimas. I. B. niekada neminėjo, kad gestų įranga. Apykojė pakrauta veikia apie 12 val., per parą reikia krauti du kartus. Aparatas parodo apykojės išsikrovimą. Parodo, kada pilnai pakrauta. Gedimai būna, bet jie dažniausiai susiję su apykojės kroviklio gedimu.

Nuteistasis I. B., atsakydamas į klausimus teismo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta visus pažeidimus. Jis krauna apykoję, bet būna problemų su pakrovimu, nes kartais, net iki pusės valandos ar ilgiau, aparatas „mąsto“ krauti ar nekrauti. Būna ir darbe, ir po namus vaikštant, kad krauna, tačiau „biški“ ar sujuda ir atsifiksuoja, nebekrauna visai. Būna, kad nepastebi ir tada vėl pradeda krauti. Gal nepilnai įsikrauna. Dėl kroviklio gedimų probacijos tarnybai buvo minėjęs, tik gal nebuvo pasižymėję. Gaunasi nepiktybiškai, netyčia. O kai negrįžo namo, tai paties kaltė buvo, žioplumas, nes nepasižiūrėjo kada paskutinis autobusas, nebuvo kaip grįžti namo. Grįžo su „Bolt“, bet jau buvo per vėlu – gavosi pažeidimas. Prašo teikimo netenkinti, nes neilgas laikas liko ir tą laiką bandys nedaryti pažeidimų, toliau dirbs. Iš gyvenamosios vietos tikrai niekur neišvažiuoja. Keturi pažeidimai per du mėnesius, tai tikrai nepiktybiškai. Stengsis labiau stebėti tą krovimą paskutiniu metu.

Prokuroras E. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad asmuo sudaro gana teigiamą įspūdį. Atrodo, kad kalba nuoširdžiai, tačiau situacija nesikeičia. Buvo jau vienas teikimas, be to, paskirta pakankamai švelni bausmė. Žmogus turėtų padaryti išvadas. Labai didelis lengvabūdiškumas. Neatidumas, aplaidumas ir panašiai, nešalina atsakomybės. Nemato argumentų, dėl kurių teikimas neturėtų būti tenkinamas. Siūlo tenkinti teikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas atmestinas.

Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnio nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

Iš teikime nurodytų faktinių aplinkybių, nuteistojo asmens byloje esančių dokumentų, o taip pat teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovės paaiškinimų, nustatyta, kad nuteistasis I. B. nesilaikė elektorinio stebėjimo įrangos dėvėjimo taisyklių – nekrovė apykojės, be to, pažeidė įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Nuteistojo padaryti teismo skirtų įpareigojimų pažeidimai iš esmės yra formalus pagrindas tenkinti Probacijos skyriaus teikimą, kuriame nurodyta, kad nuteistasis nekrauna apykojės, t. y. nuo bausmės paskyrimo užfiksuoti net 7 kartai. Be to, nuteistasis du kartus pažeidė įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Kitus teismo paskirtus įpareigojimus nuteistasis vykdo ir vykdo juos tinkamai.

Nuteistasis padarytus pažeidimus pripažįsta, dėl jų gailisi, pažada likusį bausmės laiką tinkamai vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus bei krauti apykoję. Teismas pastebi, kad nuteistasis nėra sistemingas teisės pažeidėjas ir tai liudija tas faktas, jog per bausmės vykdymo laikotarpį jis nepadarė naujų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų. Be to, nėra patikrinta I. B. nurodoma aplinkybė susijusi su galimu apykojės kroviklio gedimu.

Įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį, nenustatyta pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis itin įžūliai ir piktybiškai vengia vykdyti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl teismas, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, kuriais siekiama ne tik sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų, jį nubausti, bet ir teigiamai jį paveikti, taip pat į nuteistojo asmenybę, gyvenimo sąlygas bei padarytus pažeidimus, mano, kad tokios griežtos priemonės, kaip laisvės apribojimo bausmės pakeitimas arešto bausme taikymas būtų pernelyg skubotas.

Taikyti su laisvės atėmimu (areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas) nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Teismo nuomone, nuteistasis I. B. dar gali pasitaisyti ir vykdyti teismo skirtus įpareigojimus, o probacijos tikslai gali būti pasiekti paliekant teismo nustatytus įpareigojimus, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nagrinėjamu atveju kol kas nėra pagrindo pakeisti laisvės apribojimo bausmę į areštą ir Probacijos tarnybos teikimas atmestinas.

I. B. išaiškintina, kad jis iki bausmės termino pabaigos turi tinkamai vykdyti probacijos sąlygas ir geranoriškai bendradarbiauti su Probacijos tarnybos atstovais, kad būtų užtikrinta sėkminga probacijos pabaiga. Tuo pačiu atkreiptinas I. B. dėmesys, jog jam teismas jau suteikė pakankamai pasitikėjimo ir šis pasitikėjimas negali būti neribotas, todėl nuteistasis turėtų suprasti kokios gali būti pasekmės, jei jis ir šį kartą neįvertins teismo suteikto pasitikėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.