Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-05 · Civilinė byla Nr. 2A-383-262/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-10-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-05
Bylos Nr.
2A-383-262/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01132-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Ieškovas
D. Š.
Atsakovas
S. B.
Civilinė byla Nr. 2A-383-262/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01132-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 63; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui S. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 1790 Lt negrąžintos paskolos, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010-04-01 ieškovas atsakovo prašymu paskolino jam 1790 Lt pinigų sumą grynais pinigais, dėl ko atsakovas pasirašė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 1790 Lt iki 2010-07-01, tačiau iki šiol paskolos ieškovui negrąžino. Suėjus vekselyje nurodytam paskolos grąžinimo terminui ieškovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tačiau notaras tą padaryti atsisakė, kadangi vekselis neatitinka įstatyme nustatytų paprastojo vekselio rekvizitų, tačiau jis laikytinas atsakovo pasirašytu skolos dokumentu, įrodančiu paskolos sutarties tarp šalių sudarymą ir atsakovo pareigą grąžinti ieškovui paskolą.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad jokių pinigų iš ieškovo nėra gavęs, jokie paskolos santykiai šalių niekada nesiejo, jokia paskolos sutartis sudaryta nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo priteista 13 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas, ištyręs bylos aplinkybes, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose dėl paskolų bei į tai, kad byloje negalima daryti labiau tikėtinos išvados dėl paskolos teisinių santykių tarp ginčo šalių buvimo, t.y. paskolos sutarties sudarymo bei atsakovo sutartinės prievolės pažeidimo, atmetė ieškovo reikalavimą, kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti, atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodė, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jame nurodyti motyvai dėl ieškinio atmetimo nėra teisingi. Teismas pažeidė ne vien materialinės bet ir procesinės teisės normas, kurios turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. T.y. teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus. Iš visų bylos aplinkybių matyti, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai- atsakovas gavo paskolą iš ieškovo, todėl jis turi grąžinti ieškovui skolą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, priimdamas sprendimą vadovavosi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kadangi neįrodyta, jog atsakovas skolinosi pinigus iš ieškovo, teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Šiuo atveju tarp šalių yra kilęs ginčas ar ieškovo pateiktas vekselis yra pagrindas pripažinti, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Tiek šalys, tiek teismas savo poziciją grindžia CK 6.871 str.

CK 6.871 str. 3 d. yra nurodyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei patį skundžiamą teismo sprendimą, sprendžia, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendimas yra grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, reglamentuojančia tiek paskolos teisinius santykius, tiek įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėta praktika šioje byloje buvo pritaikyta tinkamai, atsižvelgus į byloje esančius įrodymus (patį 2010 m. balandžio 1 d. paprastajį vekselį dėl kurio ir yra kilęs ginčas) bei liudytojų (asmenų, kuriuos kaip ir ieškovą bei atsakovą siejo darbiniai santykiai) parodymus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl ginčo vekselio, t.y. kodėl remiantis atitinkamais teisės aktais bei teismų praktika, jis negali būti laikomas įrodymu, jog ieškovas atsakovui paskolino pinigus, o atsakovas realiai tuos pinigus gavo, taip pat dėl šio vekselio sudarymo aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais.

Pažymėtina, kad tiek pagal CK nuostatas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, paskolos sutartis yra realinė, t.y. tam, kad ji būtų galiojanti, reikia, jog pinigai realiai būtų perduoti paskolos gavėjui. Šioje byloje nėra nei vieno patikimo įrodymo, jog atsakovas gavo pinigus iš ieškovo ir apskritai, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kaip matyti iš pateikto 2010 m. balandžio 1 d. paprastojo vekselio, jis neturi visų vekseliams būtinų rekvizitų, t.y. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str. 1 d. 5 p. numato, kad paprastajame vekselyje be kita ko, turi būti pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta, tuo tarpu pagal 78 str. 1 d. dokumento, kuriame nėra nors vieno iš 77 str. išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais. Šiame vekselyje nėra pavardės asmens, kuriam turi būti sumokėta vekselyje nurodyta pinigų suma. Taigi, notaras pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą pagal šį vekselį. Tai, kad vekselyje nėra nurodyta paskolos davėjo pavardė, vekselis taip pat nelaikytinas ir paskolos rašteliu ar bet kokiu kitu dokumentu, patvirtinančių, kad būtent ieškovas, o ne koks nors kitas asmuo suteikė paskolą atsakovui. T.y. vekselyje nėra nurodyta, kad ieškovas D. Š. perdavė atsakovui 1790 Lt ir kad atsakovas S. B. iš D. Š. gavo 1790 Lt.

Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė