Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2601-1017/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-07-24
Bylos Nr.
e1-2601-1017/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07026-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
J. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2601-1017/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07026-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas, paskutinis teistumas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda (bauda sumokėta); kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. L. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2024 m. vasario 15 d., būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, radęs skelbimą, kurį patalpino A. G. „Facebook“ programėlės grupėje „(duomenys neskelbtini)“, dėl parduodamo pilkos spalvos mobiliojo telefono „iPhone 14 Pro Max“, IMEI: (duomenys neskelbtini), kreipėsi per „Messenger“ programėlę į A. G. neva tikslu nusipirkti iš jo minėtą mobiliojo ryšio telefoną, atsiuntė netikras „Paysera“ 900 Eur pavedimo neva į A. G. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, po ko, A. G., būdamas suklaidintas ir veikdamas apgaulės įtakoje, 2024 m. vasario 15 d., apie 11.30 val., iš Klaipėdos autobusų stoties autobusų siuntomis išsiuntė minėtą mobilųjį telefoną į Vilniaus miestą, kur 2024 m. vasario 16 d., apie 9.32 val. iš Vilniaus autobusų siuntų terminalo, Sodų g. 22, Vilniuje, jis (J. L.) pasiėmė gautą siuntą, tačiau pinigų už mobiliojo ryšio telefoną A. G. nepervedė. Tokiais savo veiksmais J. L. apgaule savo naudai įgijo 900 Eur vertės A. G. priklausantį turtą.

Be to, J. L. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2024 m. vasario 19 d., būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, radęs skelbimą, kurį patalpino J. M. „Facebook“ programėlėje, dėl jos brolio D. M. parduodamo mobiliojo telefono „Iphone 14 Pro“, kreipėsi per ,,Messenger“ programėlę į J. M. neva tikslu nusipirkti minėtą mobiliojo ryšio telefoną, atsiuntė netikras 750 Eur pavedimo neva į D. M. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, po ko, D. M., būdamas suklaidintas ir veikdamas apgaulės įtakoje, 2024 m. vasario 19 d., apie 15.15 val., iš Klaipėdos autobusų stoties, autobusų siuntomis išsiuntė minėtą mobilųjį telefoną į Vilniaus miestą, kur 2024 m. vasario 19 d., apie 19.35 val. iš Vilniaus autobusų siuntų terminalo, Sodų g. 22, Vilniuje, jis (J. L.) pasiėmė gautą siuntą, tačiau pinigų už mobiliojo ryšio telefoną D. M. nepervedė. Tokiais savo veiksmais J. L. apgaule savo naudai įgijo 750 Eur vertės D. M. priklausantį turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. L. savo kaltę pripažino pilnai dėl abiejų veikų ir nurodė, kad 2024 m. vasario 15 d., tiksliai neprisimena kur būdamas, pamatė skelbimą Facebook programėlėje, kad asmuo (minimas pranešime apie įtarimą, vardu A. G.), parduoda mobiliojo ryšio telefoną Iphone 14 Pro Max. Susitarė su pardavėju, kad jis atsiųs mobiliojo ryšio telefoną jam autobusų siuntomis į Vilnių, o gavęs telefoną, jis jam perves 900 Eur. Kitą dieną po susirašinėjimo jis atsiėmė minėtą mobiliojo ryšio telefoną iš Vilniaus autobusų siuntų. Nori pasakyti, kad tuo metu, kai susitarė nusipirkti šį mobiliojo ryšio telefoną, jis pinigų turėjo, tikrai planavo sumokėti už pirktą prekę, tačiau turėtus pinigus susirašinėjimo dieną išleido savo reikmėms, todėl gavęs siuntą, neturėjo pinigų sumokėti už minėtą mobiliojo ryšio telefoną. Telefoną pardavė nepažįstamiems asmenims, o gautus pinigus atidavė pažįstamam iš matymo asmeniui, kuriam buvo skolingas. Dėl įvykio labai gailisi ir sutinka nukentėjusiam asmeniui atlyginti turtinę žalą. Taip pat, dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą, nori pasakyti, kad 2024 m. vasario 19 d., „Facebook“ programėlėje pastebėjo skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną Iphone 14 Pro, kurį įkėlė pranešime apie įtarimą minimas asmuo D. Susirašė per „Messenger“ programėlę su D. ir susitarė pirkti iš jo minėtą mobiliojo ryšio telefoną. Susitarė su pardavėju, kad jis atsiųs mobiliojo ryšio telefoną jam autobusų siuntomis į Vilnių, o gavęs telefoną, jis jam perves 750 Eur. Tą pačią dieną jis atsiėmė minėtą mobiliojo ryšio telefoną iš Vilniaus autobusų siuntų. Nori pasakyti, kad tuo metu, kai susitarė nusipirkti šį mobiliojo ryšio telefoną, jis pinigų neturėjo, tačiau žinojo, kad pinigus uždirbs ir planavo grąžinti juos pardavėjui. Atsiimtą telefoną pardavė nepažįstamiems asmenims. Pinigus išleido savo reikmėms. Dėl įvykio labai gailisi ir sutinka nukentėjusiam asmeniui atlyginti turtinę žalą ir moralinę žalą. Nori pridurti, kad šiuo metu yra dirbantis, turi gyvenamąją vietą, nuoširdžiai gailisi dėl abiejų įvykių, todėl yra pasiruošęs abiem nukentėjusiems asmenims atlyginti turtines, moralines žalas.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis J. L. nurodė, kad nori patikslinti savo pirminę apklausą dėl to, kokie buvo jo ketinimai neva perkant mobiliojo ryšio telefonus. Pranešime apie įtarimą minimomis dienomis susirašinėjo su nukentėjusiaisiais. Susirašinėdamas tikrai žinojo, kad pinigų už gautus mobiliojo ryšio telefonus jiems neperves. Žino, kad pirminėje apklausoje pasakė, jog ketino sumokėti jiems už telefonus, pirminės apklausos metu labai jaudinosi, galvojo, kad tokia situacija sušvelnintų jo padėtį, nors kaltę ir pripažino. Tačiau iš tiesų jis nesiruošė jiems pervesti pinigų ir prieš gaunant bei gavęs telefonus siuntė jiems netikras pavedimo kopijas, kad jie tuo metu patikėtų, jog jis pervedė pinigus. Nori paaiškinti, kad nuo pat susirašinėjimo su nukentėjusiaisiais pradžios, jo tikslas buvo sukčiaujant gauti mobiliojo ryšio telefonus iš asmenų, tam, kad gavęs juos galėtų parduoti ir gauti pinigų sau, taip elgėsi dėl savanaudiškų paskatų, suvokdamas savo veiksmų padarinius. Kaip minėjo pirminėje apklausoje, pinigus už gautus telefonus išleido savo reikmėms. Dėl to jis labai gailisi, sutinka ir įsipareigoja nukentėjusiesiems atlyginti padarytas žalas.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis J. L. nurodė, kad lieka prie savo parodymų, kuriuos išdėstė savo pirminėje ir papildomoje apklausose. Papildomai nori pasakyti, kad šiuo metu jis dirba, įsidarbino tam, kad nukentėjusiesiems galėtų atlyginti padarytas turtines/neturtines žalas. Jau yra pervedęs abiem nukentėjusiesiems dalį uždirbtų pinigų, pervedė nedidelėmis sumomis, tačiau įmokos jiems didės, kai jam darbdavys perves pirmą pilną atlyginimą už išdirbtą pilną mėnesį. Iki termino, kuris nustatytas jo įsipareigojime, tikrai spės grąžinti pinigus, termino pratęsti nepageidauja. Dar kartą paminės, kad gailisi dėl tokio savo elgesio, savanoriškai atlygins padarytas žalas. Prie papildomos apklausos protokolo savanoriškai prideda mokėjimo išrašus, kuriuose matyti, kad jau yra pervedęs pinigų nukentėjusiesiems.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. G. nurodė, kad 2024 m. vasario mėnesį į socialinį tinklą „Facebook“ jis patalpino į grupę „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 14Pro Max“, pilkos spalvos, IMEI: (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės, kurio vertė 900 Eur. Mobiliojo ryšio telefonas buvo naudotas, tačiau su dėžute, ištrintas „Icloud“. 2024 m. vasario 15 d. su juo per „Messenger“ susisiekė asmuo, pasivadinęs: „L. J.“, kuris su juo susirašinėjo lietuvių kalba, jis jam atrašinėjo taip pat lietuvių kalba, naudodamasis „Google“ vertėju. Asmuo pasidomėjo apie jo parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, jis asmeniui nusiuntė papildomų nuotraukų. Sutarė, kad asmuo jam į jo „Paysera“ banko sąskaitą perves 900 Eur už minėtą mobiliojo ryšio telefoną, o jis asmeniui išsiųs autobusų siuntomis į Vilnių. Asmuo jam atsiuntė ekrano nuotrauką, kad neva jam pinigus iš savo „Paysera“ banko sąskaitos pervedė į jo „Paysera“ banko sąskaitą, tačiau nurodė, kad pinigus gaus tik vakare arba kitą dieną. Asmuo jam taip pat atsiuntė savo paso nuotrauką (iš kurios matyti – asmuo J. L.), kad neva jam būtų ramiau, sakė, kad taip pat gali atsiųsti ir savo banko sąskaitos išklotinę su tikslu parodyt, kiek banko sąskaitoje turi pinigų ir kad tikrai jo neapgaus. Jis asmeniu patikėjo, todėl dar nesulaukęs pinigų nuvyko apie 11.30 val. į Klaipėdos autobusų stotį ir išsiuntė minėtą mobiliojo ryšio telefoną į Vilnių autobusų siuntomis. Ten reikėjo nurodyti gavėjo vardą, pavardę ir tel. Nr., nurodė, kad tai „J. L. (duomenys neskelbtini)“. Asmenį informavo, kad minėtą telefoną išsiuntė, sekančią dieną jis jam parašė, kad mobiliojo ryšio telefoną atsiėmė ir nurodė, kad į savo banko sąskaitą netrukus turėtų gauti minėtą sutartą pinigų sumą už mobiliojo ryšio telefoną. Praėjus dar dienai pinigų vis negavo, asmuo nurodė, kad galimai įvyko klaida ir bandys susisiekti su savo banku, vėliau siūlė jam išsiųsti pinigus paštu ir nurodė, kad taip padarė, toliau siūlė susitikti Klaipėdoje prie PC „Akropolis“, tačiau neatvyko, vėliau vėl sakė, kad perves jam pinigus į jo banko sąskaitą, tačiau iki šios dienos pinigų jis neatgavo už mobiliojo ryšio telefoną, įrenginio taip pat neatgavo. Asmuo vis toliau nurodo, kad užtruks kelias dienas, kol gaus pinigus į banko sąskaitą, vėl siuntė neaiškias ekrano nuotraukas su neva padaryta pinigų perlaida. Kadangi iki šios dienos pinigų taip ir negavo, savo mobiliojo ryšio telefono taip pat neatgavo, jam padaryta turtinė 900 Eur žala, įtaria, kad nukentėjo nuo sukčių, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju. Prašo paskelbti mobiliojo ryšio telefono paiešką. Prie apklausos prideda susirašinėjimų nuotraukas.

2024 m. vasario 27 d. A. G. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. vasario 15 d., apie 11.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis Klaipėdos autobusų parko autobusų siuntomis, išsiuntė pirkėjui mobiliojo ryšio telefoną, kurio vertė 900 Eur, tačiau sutartų pinigų už prekę negavo, todėl jam padaryta turtinė 900 Eur žala. Įtaria, kad nukentėjo nuo sukčių, todėl prašo pradėt ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. M. nurodė, kad jo sesuo J. M. su jo sutikimu socialiniame tinkle „Facebook“ buvo patalpinusi skelbimą dėl jo parduodamo telefono „Iphone 14 Pro“ (IMEI kodo nežino), kurio vertė įskaitant nusidėvėjimą yra 750 Eur. 2024 m. vasario 19 d., ryte, tikslaus laiko nežino jai parašė asmuo savo anketą pavadinęs „J. L.“, su kuriuo ši susitarė dėl jo telefono pardavimo, minėtas asmuo jai buvo atsiuntęs pinigų pervedimo kopiją bei sutarė, kad telefonas bus išsiųstas tą pačią dieną per autobusų stotį. Minėtas asmuo net atsiuntė savo paso kopiją, kurio duomenys atitiko „Facebook“ anketos vardą ir pavardę. Kartu su seserimi tą pačią dieną nuvyko į autobusų stotį ir apie 15.15 val. išsiuntė jo telefoną su dėžute, asmens nurodytu adresu ir vardu, t. y. „Vilniaus autobusų stotis, J. L.“, daugiau duomenų siunčiant nurodyti nereikėjo. Minėtam asmeniui buvo nurodę savo „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bet sekančią dieną jam negavus pinigų, su minėtu asmeniu pradėjo bendrauti pats, šis jam net nurodė savo telefono numerį – (duomenys neskelbtini). Bendraujant su juo šis visada nurodydavo, kad pinigus perves rytoj, motyvuodamas tuo, kad bankas ilgai siunčia pinigus, anot jo, šis jau padarė tris bankinius pervedimus iš trijų skirtingų bankų ir nežino kodėl jis jų negavo. Būtent antrą dieną negavęs pinigų ir suprato, kad yra apgautas. Savanoriškai policijai pateikia pokalbių ekrano nuotraukas, netikro pervedimo ekrano nuotrauką ir J. L. paso nuotrauką. Telefonas nedraustas, jeigu ras įsigijimo dokumentus, juos pateiks tyrimo eigoje. Įvykio metu patyrė turtinę – 750 Eur dydžio žalą. Prašo policijos padėti atgauti pinigus bei esant pagrindui pradėti ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis D. M. nurodė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ buvo įkeltas skelbimas dėl jam priklausančio telefono „Iphone 14 Pro“ pardavimo. 2024 m. vasario 19 d., ryte per „Messenger“ programėlę parašė asmuo, pasivadinęs „J. L.“, su kuriuo buvo susitarta dėl telefono pardavimo. Jis jam nurodė savo „Swedbank“ sąskaitos numerį, į kurią jis turėjo pervesti pinigus. Jis jam atsiuntė pinigų pervedimo kopiją, savo paso kopiją, kurio duomenys atitiko „Facebook“ anketos vardą ir pavardę. Jis pageidavo, kad telefonas jam būtų išsiųstas tą pačią dieną per autobusų stoties siuntų tarnybą. Tą pačią dieną apie 15.15 val. jis iš Klaipėdos autobusų stoties išsiuntė jam priklausantį telefoną „Iphone 14 Pro“ su dėžute, adresuotą „Vilniaus autobusų stotis, J. L.“. Tačiau už telefoną pinigai jam pervesti nebuvo. Suprato, kad jį apgavo. Telefonas buvo tamsiai violetinės spalvos korpusu. Telefono dokumentų neturi ir IMEI kodo nurodyti negalės. Telefono vertė 750 Eur. Supratęs, kad yra apgautas, patyrė didelių pergyvenimų, nepatogumų. Tuo metu jam buvo labai reikalingi pinigai, nes turėjo grąžinti skolą. Todėl ir pardavinėjo telefoną. Negavęs pinigų už telefoną, patyrė didelių nuostolių. Jam padaryta turtinė 750 Eur žala ir moralinė žala, kurią vertina 2 000 Eur. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu.

2024 m. vasario 22 d. D. M. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. vasario 19 d., 15.15 val. adresu (duomenys neskelbtini), jis, būdamas namuose, susitarė su pirkėju per programą „Messenger“ ir išsiuntė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 14 Pro“, kurio vertė 750 Eur, J. L. bei iki šiol sutartos pinigų sumos negavo. Įtaria, kad yra apgautas sukčiaus. Prašo policijos padėti atgauti pinigus bei esant pagrindui pradėti ikiteisminį tyrimą.

2024 m. kovo 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėti Vilniaus siuntų terminalo vidinių vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašas iš 2024 m. vasario 19 d., nuo 19.33 val. Vaizdo kameros stebėjimo zonoje trys kasos, prie kurių stovi asmenys, nesusiję su ikiteisminiu tyrimu. Atsilaisvinus pirmos iš dešinės pusės kasos darbuotojai, 19.34.49 val. prieina vaikinas, vilkintis šviesiai mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos striukę su baltos spalvos raidėmis „HH“ ant rankovių. Rankoje laikydamas mobilųjį telefoną, darbuotojai rodo telefono ekrane esančius duomenis, kurių dėl atstumo nesimato. Po to darbuotojai parodo rankoje laikytą popieriaus lapą, įmautą į permatomą įmautę, panašu į asmens dokumento kopiją, kurią darbuotoja paima į rankas ir pažiūrėjusi grąžina. Tuo metu į siuntų terminalą įeina vaikinas, (duomenys neskelbtini) plaukų, vilkintis ilgą chaki spalvos striukę, ant pečių užsidėjęs juodą kuprinę. Darbuotoja nueina paimti siuntos. Vaikinas chaki spalvos striuke šypsodamas prieina prie pirmosios kasos stovinčio vaikino, stovi šalia vienas kito. Darbuotoja grįžta prie pirmosios kasos, rankoje atneša siuntą gelsvai rudos spalvos pakuotėje, padeda ant stalviršio. Vaikinas paima siuntą ir kartu su vaikinu vilkinčiu chaki spalvos striuke 19.35.50 val. išeina iš siuntų terminalo.

2024 m. gegužės 8 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu susipažinus su UAB „Kautra“ pateiktu vaizdo įrašu matyti, kad Vilniaus siuntų terminalo vidinės vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įraše matomas 2024 m. vasario 19 d. vaikinas, vilkintis šviesiai mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos striukę su baltos spalvos raidėmis „HH“, parodęs rankoje laikytą popieriaus lapą, įmautą į permatomą įmautę, ir paėmęs siuntą yra labai panašus į J. L. (Nuotrauka Polis II sulyginta su vaizdo įraše užfiksuotu asmeniu).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. L. kaltė, padarius jam inkriminuotas abi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. L. 2024 m. vasario 15 d., būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, radęs A. G. „Facebook“ programėlės grupėje „Iphone turgelis“ patalpintą skelbimą dėl parduodamo pilkos spalvos mobiliojo telefono „iPhone 14 Pro Max“ (IMEI: (duomenys neskelbtini)), kreipėsi į jį per „Messenger“ programėlę su neva tikslu nusipirkti iš jo minėtą mobiliojo ryšio telefoną, jam išsiuntė netikras „Paysera“ 900 Eur pavedimo į A. G. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, po ko, A. G. būdamas suklaidintas ir veikdamas apgaulės įtakoje, 2024 m. vasario 15 d., apie 11.30 val., iš Klaipėdos autobusų stoties, autobusų siunta išsiuntė minėtą mobilųjį telefoną į Vilniaus miestą, kur J. L. 2024 m. vasario 16 d., apie 9.32 val. iš Vilniaus autobusų siuntų terminalo, Sodų g. 22, Vilniuje, pasiėmė gautą siuntą, tačiau pinigų už mobiliojo ryšio telefoną A. G. taip ir nepervedė. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiojo A. G. paaiškinimai, kitų objektų apžiūros protokolas, vaizdo įrašų duomenys bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai.

Taip pat, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasi J. L. 2024 m. vasario 19 d., būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, radęs J. M. „Facebook“ programėlėje patalpintą skelbimą dėl jos brolio D. M. parduodamo mobiliojo telefono „Iphone 14 Pro“, kreipėsi per ,,Messenger“ programėlę į J. M. su neva tikslu nusipirkti minėtą mobiliojo ryšio telefoną, atsiuntė netikras 750 Eur pavedimo neva į D. M. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, po ko, D. M., būdamas suklaidintas ir veikdamas apgaulės įtakoje, 2024 m. vasario 19 d., apie 15.15 val., iš Klaipėdos autobusų stoties, autobusų siuntomis išsiuntė minėtą mobilųjį telefoną į Vilniaus miestą, kur 2024 m. vasario 19 d., apie 19.35 val. iš Vilniaus autobusų siuntų terminalo, Sodų g. 22, Vilniuje, jis (J. L.) pasiėmė gautą siuntą, tačiau pinigų už mobiliojo ryšio telefoną D. M. nepervedė. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiojo D. M. paaiškinimai, kitų objektų apžiūros protokolas, vaizdo įrašų duomenys, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai.

Atsižvelgiant į kaltinamojo J. L. paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamų įvykių aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, suprato, jog apgaule siekia įgyti svetimą turtą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis iš anksto žinojo, kad jis realiai neketina sumokėti nukentėjusiesiems jų skelbimuose nurodytos telefonų kainos (vertės), kad piniginių lėšų telefonų įsigijimui jis neturi, tyčia pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis neva pervedė nukentėjusiesiems visą prašomą sumą už įsigyjamus telefonus, taip suklaidindamas (apgaudamas) nukentėjusiuosius, apgaule įgijo jų turtą. Taip pat, įvertintina minėtų įvykių metu apgaule įgyto turto vertė (t. y. 900 Eur (dėl nukentėjusiojo A. G. įvykio) ir 750 Eur (dėl nukentėjusiojo D. M. įvykio)), kuri viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad J. L. veikose nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Taigi jo kaltė, padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis J. L. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du baigti, nesunkūs nusikaltimai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suprasdamas, kad apgaule siekia įgyti svetimą turtą; dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusieji neteko atitinkamai 900 Eur ir 750 Eur dydžio turto. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. L. yra jauno, darbingo amžiaus, nurodė šiuo metu yra dirbantis pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini), nevedęs. Praeityje teistas – ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka (paskirtų baudų nelinkęs sumokėti), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus: už 2024 m. vasario 15 d. įvykį, susijusį su nukentėjusiojo A. G. turto įgijimu apgaule kaltinamajam skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, o už 2024 m. vasario 19 d. įvykį, susijusį su nukentėjusiojo D. M. turto įgijimu apgaule, – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, J. L. skirtina subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, J. L. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės.

Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi kaltinamojo nuolatinė kontrolė bei priežiūra šiuo metu netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie iš esmės įtakotų J. L. elgesį bei gyvenimo būdą ir pažiūras. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajam skirtini šie įpareigojimai: 1) per 3 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą; 2) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje. Įvertinus analogiškos nusikalstamos veikos pakartotinumą, kaltinamajam skirtinas papildomas, prokurorės nenurodytas įpareigojimas – dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamasis J. L. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam J. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. G. pateikė 900 Eur civilinį ieškinį dėl kaltinamojo J. L. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Taip pat, yra pateiktas nukentėjusiojo D. M. patikslintas civilinis ieškinys dėl 750 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. M. nurodė, kad dėl kaltinamojo J. L. patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, kadangi tuo metu jam buvo finansiškai sunkus laikotarpis ir buvo reikalingi pinigai.

Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. L. atlygino dalį žalos – 2024 m. liepos 5 d. nukentėjusiajam A. G. buvo pervesti 300 Eur, 2024 m. gegužės 30 d. nukentėjusiajam D. M. – 100 Eur.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį (pastaba: nagrinėjamu atveju teismo baudžiamąjį įsakymą), teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Anksčiau šioje baudžiamojoje byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad dėl kaltinamojo J. L. nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji bei civiliniai ieškovai A. G. ir D. M. patyrė žalos. Byloje įrodyta, kad minėtų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirta žala buvo sąlygota kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų, kas patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas, todėl, įvertinus tai, kad dalis (300 Eur) žalos jam jau yra atlyginta, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo J. L. nukentėjusiojo A. G. naudai priteistina 600 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

Nukentėjusiojo D. M. civilinio ieškinio dalis dėl 750 Eur turtinės žalos priteisimo yra pagrįsta visiškai, kadangi tokios vertės turto nukentėjusysis neteko dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Įvertinus tai, kad D. M. kaltinamasis jau yra sumokėjęs 100 Eur, iš kaltinamojo nukentėjusiojo D. M. naudai priteistina 650 Eur turtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu nukentėjusiojo D. M. civilinio ieškinio dalis dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra tenkinama iš dalies, nukentėjusiojo D. M. naudai iš kaltinamojo priteisiant 200 Eur neturtinės žalos.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Pažymėtina, jog vienas esminių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra nusikalstamos veikos sukelti padariniai (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-157-806/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis apgaule įgijo 750 Eur nukentėjusiojo D. M. turtą (mobiliojo ryšio telefoną), kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam neigiamų išgyvenimų. Vis tik įvertintina ir tai, jog įvykdytas nusikaltimas yra turtinio (ne smurtinio) pobūdžio, o sukelti neigiami finansiniai padariniai iš esmės yra laikino pobūdžio, kadangi kaltinamasis dalį (100 Eur žalos) jau yra atlyginęs, o kitą dalį žalos yra įpareigotas atlyginti per 3 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad jis dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė didelių nuostolių. Atsižvelgiant į visas nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, į sumą, kurią nukentėjusysis prarado, į tai, kad nėra duomenų apie ilgalaikius psichikos sutrikimus ar didelius finansinius nuostolius, nuteistojo požiūrį į nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimą, jo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šiuo atveju buvo padaryta nedidelė – 200 Eur neturtinė žala, kuri proporcinga nukentėjusiojo dėl padarytos nusikalstamos veikos patirtiems išgyvenimams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 2024 m. vasario 15 d. įvykio, susijusio su nukentėjusiuoju A. G.), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

J. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 2024 m. vasario 19 d. įvykio, susijusio su nukentėjusiuoju D. M.), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti J. L. subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu J. L. paskirti šiuos įpareigojimus: 1) per 3 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems A. G. ir D. M. padarytą žalą (A. G. – 600 Eur, D. M. – 850 Eur); 2) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. L. paskirti galutinę – 1 (vienerių) 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu J. L. paskirti šiuos įpareigojimus: 1) per 3 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems A. G. ir D. M. padarytą žalą (A. G. – 600 Eur, D. M. – 850 Eur); 2) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. L. nukentėjusiojo A. G. naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo D. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. L. nukentėjusiojo D. M. naudai 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos ir 200 (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti J. L., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, J. L. turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Norvilienė