Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės N. C. ieškinį atsakovams R. C. ir R. C. dėl turto pripažinimo asmeninės nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Santuokos metu 1992 m. rugsėjo 22 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 842 pagrindu (pagal LR 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374) su sutuoktiniu nuosavybės teise įgijo: dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei šio buto priklausinį - ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Šis turtas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik J. C. vardu.

(duomenys neskelbtini) mirė J. C.. Jo palikimą priėmė testamentinis įpėdinis, sūnus, R. C.. Testamentinis įpėdinis R. C. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jam, kaip testamentiniam įpėdiniui, nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kadangi nebuvo nustatyta palikėjui priklausanti dalis bendrojoje nuosavybėje. Todėl testamentinis įpėdinis R. C. kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas J. C. nustatyti turto dalį.

2020 m. sausio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-253-503/2020 nusprendė: nustatyti, kad J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklauso pusė (1/2 dalis) viso jo santuokoje, sudarytoje (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinių apeigų skyriuje, akto įrašo Nr. 132, su N. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrai įgyto turto bei turtinių teisių.

Remiantis šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu R. C. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio registro Nr. 3075, o paveldimą turtą, kuriam buvo išduotas šis liudijimas sudaro: 1/2 dalis buto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis ūkio patalpų, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); visos lėšos banko sąskaitose.

Nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. Nekilnojamojo turto registre, remiantis (duomenys neskelbtini) išduotu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 3075 pagrindu, R. C. vardu buvo įregistruotas nuosavybės teise nekilnojamasis turtas. Kita nekilnojamojo turto dalis nuosavybės teise liko įregistruota mirusio J. C. vardu.

Iškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir paaiškinimais. Papildomai nurodė, kad butas įsigytas už investicinius čekius. Tuomet nutraukiant santuoką, turto padalijimo klausimas neprivalėjo būti sprendžiamas, o vėliau tiesiog, teikiant ieškinį ir jame nesant reikalavimo likusią turto dalį pripažinti jos asmenine nuosavybe, kilo keblumų bandant turtą įregistruoti nekilnojamojo turto registre. (2024 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 7 min. 25 sek. – 12 min. 40 sek.)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančio Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotą santuokos sudarymo įrašą nustatyta, kad ieškovės N. P., gimusios (duomenys neskelbtini) ir jos buvusio sutuoktinio J. C., gimusio (duomenys neskelbtini) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje, akto įrašo Nr. 132.

Gyvenant santuokoje, 1992 m. rugsėjo 22 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 842 pagrindu (pagal LR 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374) nuosavybės teise buvo įgytas dviejų kambarių butą su rūsiu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei šio buto priklausiniai - ūkio patalpa, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) Šis turtas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik J. C. vardu. Santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39/95. Tuo metu teismo sprendimu nebuvo išspręstas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

(duomenys neskelbtini) mirus J. C., jo testamentiniam įpėdiniui, sūnui, atsakovui byloje, R. C., (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (notarinio registro Nr. 3075), kuriuo jis paveldėjo: 1/2 dalį buto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkio patalpų, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); visos lėšos banko sąskaitose, kadangi visiškai tenkinus jo ieškinį Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-253-503/2020, buvo pripažinta, kad tik 1/2 dalis turto priklauso palikėjui. Dėl likusios dalies turto esančio (duomenys neskelbtini), nesant ieškinio reikalavimo, teismo pasisakyta nebuvo.

Pagal iki 2001 m. birželio 30 d. galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – Santuokos ir šeimos kodeksas) 22 straipsnio 1 dalį, turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėjimas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 3 d. priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-253-503/2020 dėl buvusių sutuoktinių dalių bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, pripažino kad J. C., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklauso pusė (1/2 dalis) viso jo santuokoje, sudarytoje (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinių apeigų skyriuje, akto įrašo Nr. 132, su N. C., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) bendrai įgyto turto bei turtinių teisių, Motyvuodamas sprendimą iš esmės teismas pasisakė, kad CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta nagrinėjamai bylai aktuali įstatyminė prezumpcija – sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, kol nenustatyta bent vieno CK 3.123 straipsnyje numatyto pagrindo nukrypti nuo tokio lygių dalių principo. Byloje nebuvo ginčo (CPK 182 straipsnio 4 punktas) dėl to, kad ½ santuokos metu įgyto nekilnojamo ir kilnojamo turto bei turtinių teisių nuosavybės teise priklausė N. C., o kita ½ dalis – J. C., analogiška įstatyminė prezumpcija buvo nustatyta santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 1-3 dalyse. Šioje, 2-253-503/2020 civilinėje byloje atsakove buvusi N. C., įstatyminės bendraturčių lygių dalių prezumpcijos neginčijo, priešieškinio nepateikė, ieškinį visiškai ir nuosekliai pripažino.

Teismas sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 3 d. priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-253-503/2020 dėl buvusių sutuoktinių dalių bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, ieškinyje nesant reikalavimo ne palikėjui priklausančią turto dalį pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, taip pat šioje byloje nepateikus priešieškinio, teismas nepasisakė dėl likusios dalies turto ir turtinių teisių nuosavybės, kuri po teismo sprendimo ir J. C. turto paveldėjimo nuosavybės teisė į turtą liko įregistruota J. C. vardu. Pagal tai ir atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei ieškinyje išdėstytus argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovams sutikus su ieškinio reikalavimu (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir nesant faktinio pagrindo atsakovų sutikimų nepriimti, teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad 1/2 dalis buto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis ūkio patalpų, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurie Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruoti J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, priklauso N. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, kaip santuokoje, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinių apeigų skyriuje, akto įrašo Nr. 132, su J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrai įgyto turto bei turtinių teisių dalis.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.