Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant ieškovui R. C., atsakovei N. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. C. ieškinį atsakovei N. C. dėl buvusių sutuoktinių dalių bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdyje ieškovas R. C. iš esmės paaiškino, kad atsakovė yra jo motina, o 2008-03-28 miręs J. C. buvo jo tėvas. Tėvai susituokė 1978 m., šeimoje yra gimęs jis. 1995-02-20 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp tėvų buvo nutraukta, 1995-04-18 padarytas santuokos nutraukimo įrašas civilinės metrikacijos skyriuje. Jo paties atsiminimu, o taip pat ir žiniomis, gautomis iš motinos, velionio tėvo, taip pat kaimynų, tėvai nuo santuokos sudarymo iki jos nutraukimo teismo sprendimu gyveno kartu, šeimoje, vedė bendrą ūkį. Butą su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini)., tėvai nusipirko iš bendrų lėšų, gautų iš abiejų darbo, ir bendro asmeninio ūkio gautomis pajamomis, gyvendami kartu šeima ir vesdami bendrą ūkį. Tėvai santuokoje ne tik įgijo minėtą turtą, tačiau ir jį išlaikė, gerino bendru savo darbu bei iš tų pačių bendrai uždirbtų, gautų iš asmeninio ūkio ir sutaupytų lėšų. Tėvų santuokos metu minėtas butas Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas J. C. vardu. Po tėvo mirties jis vienintelis yra priėmęs tėvo palikimą pagal testamentą. Todėl jam turėtų atitekti ir tėvo dalis iš bendro jo tėvų santuokoje (iki jos nutraukimo) užgyvento turto ir turtinių teisių. Kadangi pastarasis turtas ir turtinės teisės buvo įgyti, išlaikomi ir gerinami abiejų tėvų darbu ir rūpesčiu, taip pat iš bendro jų darbo asmeniniame ūkyje, jiems gyvenant kartu šeimoje ir vedant bendrą ūkį, tėvų dalys šiame turte turėtų būti nustatomos lygiomis, po ½. Jokių ginčų dėl to su motina (atsakove) nėra.

4. Teismo posėdyje atsakovė N. C. pripažino ieškinį. Atsakė, jog jokių ginčų dėl ieškinio dalyko su sūnumi (ieškovu) nėra. Be to, jog daugiau įpėdinių į J. C. palikimą nėra.

Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

5. Ieškovo tėvai atsakovė N. C. ir J. C. susituokė 1978-04-29 Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo metrikų knygoje Nr. 132 (b. l. 8). (duomenys neskelbtini)jiems gimė sūnus R. C. - ieškovas (b. l. 7). Santuoka tarp N. C. ir J. C. buvo nutraukta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1995-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-95 (b. l. 8). Santuokos nutraukimo įrašas metrikų knygose Nr. 30 padarytas 1995-04-18 (b. l. 9). 2008-03-28 ieškovo tėvas J. C. mirė (b. l. 6). Ieškovas yra priėmęs jo palikimą pagal testamentą (b. l. 10). Nuo santuokos sudarymo ir įregistravimo - 1978-04-29, iki jos nutraukimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu (1995-03-13), ieškovo tėvai N. C. ir J. C. gyveno kartu, vedė, išlaikė ir gausino bendrą ūkį, abu dirbo, bendrai augino vaiką, iš pajamų, gautų iš abiejų darbo darbovietėse bei asmeninio ūkio. Juozas ir N. C. 1992-09-22 pirkimo ir pardavimo sutartimi šeimai gyventi (šeimos būstui) bei kitiems bendriems šeimos poreikiams tenkinti įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Šis butas NTR registruotas J. C. nuosavybės teise (b. l. 11). Iki santuokos nutraukimo ir bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės tęstinių teisinių santykių pasibaigimo (1995-03-13) (Lietuvos Respublikos CK, toliau – CK, 3.100 straipsnio 1 punktas) ieškovo tėvai, kaip bendraturčiai, tikėtina įgijo ir kitų piniginių lėšų, kilnojamų daiktų ir kito turto bei turtinių teisių. J. C. mirusio 2008-03-28 palikimą priėmė testamentinis įpėdinis R. C., paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui Vilkaviškio rajono 1-ajame notaro biure, 2008-05-30 (b. l. 10). 2019-09-25 ieškovas R. C. kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu. Iki pat šio sprendimo priėmimo atsakovė, kaip ieškovo palikėjo J. C. bendraturtė, jokių ir jokia forma prieštaravimų ieškovo reikalavimui bendraturčių dalis jo tėvų bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatyti lygiomis po ½ nepareiškė, ginčo dėl to nėra. Kitų palikėjo J. C. palikimo įpėdinių byloje nenustatyta. Vedybų (ikivedybinės ir (ar) povedybinės) sutarties ieškovo tėvai sudarę nebuvo, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas teisinis režimas (CK 3.87-3.100 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčui spręsti taikytina teisė, jos aiškinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

6. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įskaitant turtines teises, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno jų vardu. To paties straipsnio 2-oje dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, - preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad po ieškovo tėvų santuokos sudarymo (1978-04-29) tiek ieškovo motinos, tiek tėvo vardu įgytas turtas ir turtinės teisės turi būti laikoma jų abiejų bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nebus įrodyta, kad ginčo turtas pagal įstatymą turi būti pripažįstamas asmeniniu vieno kurio iš šių sutuoktinių turtu. Šiuo atveju byloje ginčo dėl to nėra, įstatymu nustatyta prezumpcija ne tik nepaneigta, bet ir aplamai nėra ginčijama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 182 straipsnio 4 punktas), todėl bent vieno (bet kurio) iš ieškovo tėvų, ar jų abiejų vardu santuokos metu įgytas turtas teismo vertinamas jų, N. C. ir J. C., bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurioje jų dalys lig šiol nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog ieškovas yra priėmęs pagal testamentą vieno iš bendraturčių – J. C., palikimą ir taip perėmęs jo teises ir pareigas (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovas pripažįstamas turinčiu materialųjį teisinį interesą bendraturčių dalių nustatymu ir yra tinkamas ieškovas byloje.

7. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta dar viena aktuali nagrinėjamai bylai įstatyminė prezumpcija – sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, kol nenustatyta bent vieno CK 3.123 straipsnyje numatyto pagrindo nukrypti nuo tokio lygių dalių principo. Jau minėta anksčiau, jog byloje nėra ginčo (CPK 182 straipsnio 4 punktas) dėl to, kad ½ santuokos metu įgyto nekilnojamo ir kilnojamo turto bei turtinių teisių nuosavybės teise priklausė N. C., o kita ½ dalis – J. C., analogiška įstatyminė prezumpcija buvo nustatyta ir iki 2001-07-01 galiojusio Lietuvos santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 1-3 dalimis. Turinti teisę anksčiau minėtą įstatyminę bendraturčių lygių dalių prezumpciją ginčyti ir atitinkamai priešieškiniu reikalauti šias dalis nustatyti kitokiomis, atsakovė šioje dalyje ieškinį visiškai ir nuosekliai pripažino, kadangi, kaip spręsta anksčiau, šis pripažinimas atitinka bylos duomenis, teismas neturi faktinio pagrindo šį pripažinimą nepriimti (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Teismas byloje nenustatė nė vieno iš CK 3.123 straipsnyje numatytų pagrindų nuo aptariamos įstatyminės bendraturčių lygių dalių prezumpcijos nukrypti savo iniciatyva viešojo intereso apgynimo tikslais (CPK 376 straipsnis). Dėl konstatuotų aplinkybių visumos teismas sprendžia ieškovo reikalavimą patenkinti visiškai.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

8. Nei pats ieškovas, nei atsakovė reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vienas iš kito pagal civilinio proceso įstatymo taisykles byloje nėra pareiškę, todėl galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) šalims klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys). Bylos procese valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) suma yra 3,36 Eur, kadangi ieškinys visiškai tenkinamas, pareiga šias išlaidas valstybei atlyginti tenka nuo jų mokėjimo įstatymu neatleistai atsakovei N. C. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad J. C., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklauso pusė (1/2 dalis) viso jo santuokoje, sudarytoje 1978-04-29 Vilkaviškio rajono civilinių apeigų skyriuje, akto įrašo Nr. 132, su N. C., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) bendrai įgyto turto bei turtinių teisių.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.