Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. F. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Š., V. F. ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas pareiškėjos V. F. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio 2021 m. gegužės 16 d., mirties, pareiškėja priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas visiškai.

6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja V. F. 2006 m. rugsėjo 28 d. susituokė su V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė 2021 m. gegužės 16 d. (el. b. l. 5). Testamentų registro išrašas patvirtina aplinkybę, jog palikimo priėmimo faktų po palikėjo V. F. mirties nėra registruota (el. b. l. 7). V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu yra registruota 100 vienetų UAB „I. T.“ paprastųjų vardinių akcijų (el. b. l. 9). Kiti nekilnojamojo ar kilnojamojo registruojamo turto palikėjas neturėjo (el. b. l. 8). P. V. F asmeninius daiktus (garso aparatūrą ir kt.) po jo mirties perėmė pareiškėja. UAB „I. T.“ direktorė K. N. pateikė byloje pažymą, kad po V. F. mirties visus sprendimus, susijusius su įmonės veikla, priima pareiškėja (el. b. l. 10-13). Kiti įpėdiniai, galintys ar turintys teisę priimti palikimą po V. F. mirties, yra suinteresuoti asmenys V. F. vaikai D. Š. ir V. F.. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nepateikė (el. b. l. 14, 38, 44).

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

9. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

10. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2021 m. gegužės 16 d. mirus V. F. visą po jo mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti pareiškėja V. F..

11. Teismas sprendžia, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio 2021 m. gegužės 16 d., mirties, jo palikimą priėmė sutuoktinė V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.