Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. Č. ir L. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (giminystės ryšio) nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta H. M. paaiškino, kad su L. P. buvo klasiokės, gyveno netoliese, todėl po mokyklos kartu praleisdavo laiką, pažįstamos nuo pirmos klasės, taigi jau virš 60 metų, jos šeimą pažinojo nuo 1961 metų rugsėjo mėn., šeima gyveno su močiute M. S. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo toks medinis namukas. Paaiškino, kad buvo trys seserys (A., N., I.), jų motina (M. S.) – našlė, šias aplinkybes žinojo ir ji pati, ir jos tėvai, ir visi kiti aplinkiniai. Ryšius su L. P. palaikė ir baigus mokyklą, jos sutuoktinis buvo L. P. dukters krikšto tėvas. Dalyvaudavo visuose šeimos renginiuose, laidotuvėse (tiek I., tiek jos sūnaus). M. M. gimė gana vėlai, nes I. S. ir J. M. ilgai neturėjo vaikų. M. M. baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą, studijavo Lenkijoje. Kartu teko dalyvauti L. P. dukters vestuvėse, jis buvo pabroliu. Vėliau buvo išvykęs į JAV, paskui grįžo į Lietuvą, dalyvavo L. P. 60-mečio jubiliejuje, kartu šoko, jam buvo virš 40 metų tuo metu. M. M. buvo nevedęs, vaikų neturėjo, gyveno kartu su tėvais, po to mirė jo tėvas, I., o vėliau ir – jis pats.

8. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. R. paaiškino, kad jos motina nuo pat mokyklinio amžiaus draugavo su A. S. (M.), nes netoliese gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, prie Baltarusijos, (duomenys neskelbtini) rajone, gyveno šalimais kaimuose. Šios kartu lankė mokyklą. Kai užaugo, draugavo šeimomis, atvažiuodavo A., I. ir N. šeimos pas jos mamą į kaimą, kartu švęsdavo šventes, dalyvavo ir jos vestuvėse. A., I. ir N. buvo seserys, jų mama – M. S.. M. M. yra I. S. sūnus, buvo atvažiavęs pas juos į kaimą. A. S. turėjo dvi dukras – L. ir E., N. S. turėjo dukrą E. ir sūnų R.. Apibūdindama fotonuotraukoje (DOK-72223) esančius asmenis nurodė, kad joje yra jos motina, jos teta, jos dėdė (mamos brolis), I. ir jos vyras J., A. S., M. S., N. ir jo vyras P..

9. Suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, byloje yra šių asmenų prašymai bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-45/2009; Nr. 3K-3-390/2010; Nr. 3K-3-273/2011).

11. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

12. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos E. Č. ir L. P. bei M. M., miręs 2021 m. birželio 10 d., yra pusseserės ir pusbrolis.

13. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktą palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) yra šeštos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Taigi, norint paveldėti mirusiojo M. M. turtą, pareiškėjos metrikų dokumentais ar teismo sprendimu notarui turi įrodyti, kad pareiškėjų ir M. M. motinos yra seserys, t. y. pareiškėjos yra šeštos eilės giminaitės (CK 3.134 straipsnis). Giminystės ryšį įrodinėjant metrikų dokumentais, juose turi sutapti pareiškėjų motinų ir mirusiojo motinos tėvų vardai ir pavardės, kas įrodytų, kad pareiškėjų motinos ir mirusiojo motina buvo seserys.

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. S. 1958 m. spalio 4 d. prašymu, skirtu Lenkijos Liaudies Respublikos ambasadai TSRS, prašė padėti jai su vaikais (A. M., I. S., J. S.) repatrijuoti į Lenkiją. Prašyme yra nurodyta, kad Marija yra lenkų tautybės, iki 1939 m. rugsėjo 17 d. turėjo Lenkijos pilietybę, iki šio momento gyveno Vilniaus vaivadijos teritorijoje. Baltarusijos TSR, kurioje gyveno iki 1954 m. ((duomenys neskelbtini) srities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo tarybos (duomenys neskelbtini) kaime – buvusioje Vilniaus vaivadijos teritorijoje) valdžia įrašinėja visiems į pasą ir gimimo liudijimą baltarusių tautybę, ignoruodama priklausomybę lenkų tautybei, karo metu buvo sunaikinti visi jos asmens dokumentai, net buvo sunaikinti su ja susiję archyvo metrikų įrašai, todėl neturi galimybės dokumentais įrodyti savo nacionalinę lenkišką kilmę – tai užkerta kelią repatriacijai į Lenkiją. Prašyme nurodyta, kad ji yra našlė, jos vyras žuvo kaip civilinis asmuo nuo vokiečių okupantų rankų 1944 m, turi tris dukras, vyriausioji – ištekėjusi, 1929 m. gimusi A. M., dvi gyvena su ja: S. I., B. dukra, gimusi 1940 m., ir S. J., B. dukra, gimusi 1932 m. Jos šeima – darbininkų, šeimos tautybė – lenkai, ir šeima ketina realizuoti savo repatriacijos teisę į Lenkiją.

15. 2021 m. rugsėjo 13 d. Baltarusijos Respublikos Minsko srities vykdomojo komiteto Vyriausiosios teisingumo valdybos Civilinės metrikacijos aktus registruojančių institucijų archyvo pranešimuose Nr. 1315/3-32 ir Nr. 1316/3-32 nurodyta, kad įstaigos dokumentuose S. (S.) N. (J.) B. (V.) ir S. (St.) A. B. (V.) gimimo akto įrašų nėra.

16. 2021 m. gruodžio 30 d. Baltarusijos Respublikos Teisingumo ministerijos Archyvų ir raštvedybos departamento valstybinės įstaigos „Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas (duomenys neskelbtini) mieste“ atsakymai Nr. 3-4/3502-7763 ir Nr. 3-4/3503-7764 patvirtina, kad valstybinės įstaigos „Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas (duomenys neskelbtini) mieste“ dokumentuose, Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) srities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) bažnyčios, (duomenys neskelbtini) bažnyčios 1924-1934 m. gimusių metrikų knygose nėra duomenų apie S. (S.) A. V. (B.) gimimą bei apie S. (S.) N. (J.) V. (B.) gimimą.

17. 2022 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto civilinės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atsakymuose Nr. A133-/22(2.4.1.65-AD21) nurodyta, kad patikrinus atkurtus gimimo akto įrašus Vilniaus miesto skyriuje ir Naujosios Vilnios poskyryje nuo 1945 m. iki 1959 m. nerasta duomenų apie A. S. (S.) ir N. S. (S.) atkurtą gimimą.

18. 2022 m. gruodžio 22 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pranešimai Nr. (P1-18526)P2-13589 ir Nr. (P1-8525)P2-13590 patvirtina, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas (duomenys neskelbtini) ir M. R. katalikų bažnyčių 1880-1940 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymų apie N. S., V. (J. S., B.) dukters gimimą bei apie A. S. (A. S., B.) dukters gimimą pateikti negali.

19. Teismui pateikti gimimo liudijimai patvirtina, kad I. S. gimė 1940 m. sausio 28 d.,. tėvas – V. S., motina – M. S.. L. M. gimė 1954 m. vasario 3 d., tėvas – Č. M., motina - A. M.. E. Č. gimė 1964 m. birželio 10 d., tėvas – P. Č., motina – N. Č..

20. Teismui pateikti santuokos liudijimai patvirtina, kad I. S. santuoką su J. M. sudarė 1962 m. rugpjūčio 11 d.; sutuoktinių pavardė po santuokos – M.. A. S. santuoką su Č. M. sudarė 1952 m. rugsėjo 22 d., pavardė po santuokos – M.. N. S. santuoką su P. Č. sudarė 1959 m. vasario 15 d., pavardė po santuokos – Č.. L. M. santuoką su T. P. sudarė 1954 m. vasario 3 d., pavardė po santuokos – P.

21. Teismui pateikti mirties liudijimai patvirtina, kad M. S. mirė 1998 m. kovo 27 d., A. M. mirė 1996 m. kovo 1 d., N. Č. mirė 2000 m. kovo 26 d., I. M. mirė 2018 m. vasario 13 d.

22. Teismui pateiktos Gyventojų registro pažymos apie N. Č., A. M., I. M., M. M. asmens duomenis. Šie duomenys, nors ir sutampa su aukščiau aptartuose įrodymuose esančiais duomenimis, tačiau tiesiogiai nepatvirtina fakto, kad N. Č., A. M., I. M. buvo seserys.

23. M. M. gimimo liudijimas patvirtina, kad jo tėvai yra J. M. ir I. M. (V.). M. M. mirė 2021 m. birželio 1 d. 2021 m. birželio 3 d. E. Č. prašyme, skirtame Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK 1-ojo veikos skyriaus vyriausiajai tyrėjai, prašoma leisti atsiimti M. M. kūną iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos bei leisti išvežti kūną kremuoti, nurodoma, kad M. M. neturi artimųjų giminaičių. 2021 m. birželio 3 d. tyrėjos atsakyme į prašymą nurodoma, kad prašymui neprieštaraujama. 2021 m. birželio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus mirusiojo išdavimo registracijos kortelė patvirtina, kad E. Č. 2021 m. birželio 3 d. buvo išduotas M. M. kūnas. Kremacijos sertifikatas patvirtina, kad M. M. kūnas sudegintas 2021 m. birželio 4 d.

24. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjo M. M. palikimą 2021 m. rugpjūčio 2 d. priėmė E. Č. ir L. P.. Paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad M. M. asmenine nuosavybe turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjoms kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, buvo išaiškinta, jog trūksta pareiškėjų ir M. M. giminystės ryšį patvirtinančių įrodymų, t. y. kad pareiškėjos buvo M. M. pusseserės (šeštos eilės įpėdinės). Pareiškėjos nurodė neturinčios jų motinų (N. Č. ir A. M.) gimimo įrašų dokumentų. Tiek Lietuvos Respublikos, tiek Baltarusijos Respublikos įstaigų atsakymai patvirtina, kad nėra išlikę duomenų apie N. Č. ir A. M. gimimą, jokių dokumentų, kuriuose būtų nurodyti jų tėvai. Pareiškėjos, neturėdamos dokumentų, patvirtinančių aiškią giminystę tarp jų motinų ir I. M. (M. M. motinos), kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjos ir M. M. buvo pusseserės ir pusbrolis. Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjoms teisinius padarinius, teisę į paveldėjimą (CK 3.134 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos siekia įrodyti, kad M. M. yra jų pusbrolis tam tikslui, kad ketina pagal įstatymą paveldėti turtą, likusį po M. M. mirties, pareiškėjos per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktą palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) yra šeštos eilės paveldėtojai pagal įstatymą.

26. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.

27. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė.

28. Pareiškimo duomenimis nustatyta, kad pareiškėja E. Č. yra N. (J.) Č. (merg. S. (S.) gim. 1932m.) ir P. Č. dukra. Pareiškėja L. P. (merg. M.) yra A. M. (merg. S. (S.) gim. 1929 m.) ir Č. M. dukra. Palikėjas M. M. yra I. M. (merg. S. (S.) gim. 1940 m.) ir J. M. sūnus. I. S. (S.) yra V./B. S. ir M. S. (merg. Ž.) dukra. Pareiškėjų motinų N. (J.) ir A. mergautinės pavardės yra S. arba S., palikėjo motinos I. mergautinė pavardė yra S. (S.). I. motinos M. pavardė po santuokos yra S.. 1958 m. spalio 4 d. M. S. pareiškime/prašyme yra nurodoma, kad ji yra našlė, jos vyras žuvo, turi tris dukras, vyriausioji – ištekėjusi, 1929 m. gimusi A. M., dvi gyvena su ja: S. I., B. dukra, gimusi 1940 m., ir S. J., gimusi 1932 m. Pareiškėjų motinų ir palikėjo motinos mergautinės pavardės yra S. (S.). Visos trys moteris artimai bendravo, palaikydavo ryšį, visos vadindavo save seserimis, o M. S. – savo mama. Visos dalyvavo mamos M. S. (mirusios 1998 m. kovo 27 d.) laidotuvėse bei kitose šeimos renginiuose. Teismui pateiktos nuotraukos, kurias teismo posėdžio metu pakomentavo pareiškėja E. Č.. Ji nurodė, kad nuotraukoje (el. bylos apyrašo b. l. 66) yra M., N., I.; nuotraukoje (el. bylos apyrašo b. l. 67) yra M., A., I., N., E.; nuotraukoje (el. bylos apyrašo b. l. 68) yra M., A., I., N., L.; nuotraukoje (el. bylos apyrašo b. l. 69) yra N., I.; nuotraukoje (el. bylos apyrašo b. l. 70) yra M., A., I., L.; nuotraukoje (el. bylos apyrašo b. l. 71) yra M., I., A.; nuotraukoje (DOK-72223) yra M., I. ir jos vyras, A., N. ir jos vyras. Šias aplinkybes, kaip teisingas ir atitinkančias tikrovę, patvirtino ir pareiškėja L. P.. Teismo posėdžio metu liudytojos H. M. ir L. R. patvirtino faktą, kad M. S. turėjo tris dukras – A., N., I.. Liudytojų parodymai buvo logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams.

29. Teismas vertina, kad nors byloje ir nėra konkrečių duomenų apie pareiškėjų motinų N. Č., A. M. gimimo įrašus, tačiau nuoseklūs pačių pareiškėjų paaiškinimai, liudytojų parodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad pareiškėjos E. Č. motina N. Č., pareiškėjos L. P. motina A. M. ir bei M. M. motina I. M. buvo seserys, gimusios M. S. ir V. S. šeimoje. Vadinasi, darytina išvada, kad pareiškėjos E. Č. ir L. P. bei M. M. buvo pusseserės ir pusbrolis. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių tokia išvada pagrįstai abejoti. Kadangi dokumentų, patvirtinančių pareiškėjų ir M. M. giminystę, nėra ir pareiškėjos negali kitokia nei teismo tvarka jų gauti, taip pat nėra galimybės atkurti prarastų dokumentų, todėl pareiškėjų prašymas dėl juridinio fakto giminystės ryšiui nustatymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinu (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės santykių faktą, kad M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1973 m. gruodžio 7 d., miręs 2021 m. birželio 1 d., ir pareiškėja E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1964 m. birželio 10 d., bei pareiškėja L. P. (mergautinė pavardė M.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1954 m. vasario 3 d., yra pusbrolis ir pusseserės.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.