- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-3481-963/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02886-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- R. A.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Erikai Simaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. liepos 2 d., 7.41 val., Klaipėdos g. 24, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Volkswagen Sharan, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas (0,69 promilių) neblaivumo (girtumo) laipsnis, t.y. vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Šiais savo veiksmais R. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
R. A. į teismo posėdį atvyko. Dėl pažeidimo kaltu prisipažino, labai gailėjosi. Paaiškino, kad iš vakaro buvo išgėręs alaus, tikrai nesitikėjo, kad ryte tiek įpūs, manė, kad išsiblaivė. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes jis pats yra neįgalus, jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, jis gyvena už miesto - (duomenys neskelbtini) kaime, dirba mieste, todėl vairuotojo pažymėjimas būtinas nuvykti į darbą. Jis gyvena kartu su žmona, kuri neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini) operatoriumi – šaltkalviu universalu. Jo darbo pobūdis yra naftos ir chemijos produktų krova nenutrūkstamu režimu, todėl į darbą tenka vykti ir ryte, ir vakare, dažnai net savaitgaliais. Jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini)g., kur viešasis transportas važiuoja retai, todėl jis neturėtų galimybės nuvykti į darbą.
Asmens blaivumo testo pažymoje užfiksuota, jog 2016 m. liepos 2 d., 7.41 val., alkotesteriu „Alcotest 6810“, patikrinus R. A. girtumą, buvo nustatytas 0,69 promilių girtumas.
R. A. kaltė dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens pasiaiškinimu, pateiktu administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame nurodo, jog vakar vartojo truputį alaus, su pažeidimu sutinka, gailisi, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, kita bylos medžiaga. R. A. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta R. A. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė – pažeidėjas dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas nežymiai viršija leistiną apsvaigimo normą, tiek tais atvejais, kai artimas vidutiniam apsvaigimui. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.
Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad R. A. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu yra šiurkštus ir vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, bet iš byloje esančios medžiagos matyti, kad R. A. nustatyto neblaivumo laipsnis, pritaikius paklaidą, remiantis alkotesterio patikros sertifikato duomenimis, leistiną 0,4 promilės neblaivumo ribą viršija nežymiai – 0,27 promilės, R. A. savo kaltę dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nors jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis - jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi – šaltkalviu universalu, darbdavio apibūdinama teigiamai, iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, į darbą jam reikia vykti į Klaipėda, (duomenys neskelbtini) gatvę, kur viešasis transportas vakarais retai važinėjasi, o jo darbas yra pamaininis, todėl jam reikia vykti ir anksti ryte, ir vakare, bei savaitgaliais ir švenčių dienomis, todėl vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, kad jis galėtų nuvykti į darbą, jo žmona D. A. vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl negalėtų jo nuvežti į darbą ir atgal, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vairavimo stažas 30 metų, galiojančių nuobaudų neturi, be to, dėl kelio sąnario artrozės 2015-12-22 R. A. yra nustatytas dalinis darbingumas (55 procentų darbingumo lygis) bei specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis.
Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad baudos paskyrimas kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).
Teismo nuomone, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, R. A. asmenybę, jo sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą R. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią baudą ir taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas –neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinės teisės pažeidimo byloje 2AT-21-648/2016, teisminio proceso Nr. 4-06-3-01963-2015-0).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30 ¹ straipsniu, 30² straipsniu, 126 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
R. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 16059306403 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.