Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-09-23 · Byla Nr. ATP-550-606/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-07-22Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-09-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-23
Bylos Nr.
ATP-550-606/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02886-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-550-606/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02886-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.3.; 3.26.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekančio Mindaugo Džermeikos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimo, kuriuo R. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, nubaustas 289 Eur dydžio bauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimu R. A. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. liepos 2 d. 7.41 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 0,69 promilės neblaivumas), vairavo transporto priemonę „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekantis M. Džermeika prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimą panaikinti – paskirti R. A. 289 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga dėl darbo, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl nubaustojo R. A. nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su asmens komfortu. R. A. padarė tyčinį, pavojingą, šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl dėl to, kad jis nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga dėl darbo, taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatos nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo panaikinti ATPK 30¹ straipsnio taikymą ir pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį papildomai paskirti nuobaudą – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nėra pagrindo nesutikti su Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekančio M. Džermeikos apeliacinio skundo argumentu, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų, tačiau, kaip jau buvo paminėta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Todėl, skirdamas nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nors nubaustojo R. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas priskiriamas prie šiurkščių, ir yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, tačiau R. A. nustatytas leistinas neblaivumo laipsnis viršijo iš esmės nežymią ribą, jis dėl padaryto pažeidimo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių nubaustojo R. A. duomenų nustatyta, kad jis teisę vairuoti įgijo 1993 m. birželio 22 d., už analogiškų administracinių teisės pažeidimų padarymą nebaustas. 2013 m. sausio 4 d. jis buvo nubaustas už greičio viršijimą bei 2013 m. balandžio 24 d. – už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, nebuvo užsisegęs saugos diržų, paskirtas baudas sumokėjo netrukus po to, kai buvo nubaustas (b. l. 15). Šios aplinkybės parodo, kad R. A. nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad jis dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų tikrai nuoširdžiai gailisi ir suprato savo veiksmų neigiamas pasekmes, ir yra pagrindo manyti, kad jis ateityje naujų pažeidimų nedarys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pamainos viršininkas D. K. R. A. charakterizuoja kaip stropų, sąžiningą, pareigingą darbuotoją, nurodo, kad R. A. darbas (duomenys neskelbtini) reikalauja specialios kvalifikacijos, jis dažnai iškviečiamas tanklaivių švartavimui, 2009 m. spalio 15 d. įsakymu yra įtrauktas į Civilinės saugos formuočių narių iškvietimo ne darbo metu sąrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms plane bei priskirtas Naftos produktų susirinkimo grandžiai. Iškilus problemoms, R. A. atvyksta į darbovietę ir ne darbo metu (b. l. 4). Nubaustasis R. A. turi įgijęs švartuotojo pažymėjimą (b. l. 21). Aptarti nubaustąjį R. A. charakterizuojantys duomenys nepaneigia aplinkybės, kad jis dirba specifinio pobūdžio darbą, jo pagalbos darbovietėje gali prireikti ir kitu, ne pagal iš anksto sudarytą grafiką, metu, taip pat ir nakties metu – tanklaivių švartavimui bei įvykus ekstremaliai situacijai, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad R. A., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš kur visuomeninis transportas važiuoja retai, netekus teisės vairuoti transporto priemones, būtų apsunkintas ne tik nuvažiavimas į darbą pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką, bet ir įvykus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekstremaliai situacijai ir panašiai. Be to, nubaustajam R. A. dėl kelio sąnario artrozės nustatytas tik 55 procentų darbingumo lygis (b. l. 5). Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma patvirtina, kad jam nustatytas ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (b. l. 6), o tai parodo, kad teisė vairuoti transporto priemonę, nubaustajam R. A. yra reikalinga ir dėl jo sveikatos būklės.

Esant aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad šį kartą administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus švelnesnę nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobaudą, t. y. palikus R. A. apylinkės teismo paskirtą 289 Eur dydžio baudą, ir neskiriant papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimas nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimą nepakeistą, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekančio Mindaugo Džermeikos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė