Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-12-05 · Civilinė byla Nr. 2-2494-559/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-05
Bylos Nr.
2-2494-559/2012
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02115-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Ieškovas
R. S.
Trečiasis asmuo
D. Š.
Išvadą teikia
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
G. Š.
Civilinė byla Nr. 2-2494-559/2012Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02115-2012-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.2.1; 116.4; 125.1
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 5 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė, sekretoriaujant Astai Zujevienei, dalyvaujant ieškovei R. S., trečiajam asmeniui D. Š., institucijos, teikiančios išvadą - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Motiejūnienei, nedalyvaujant atsakovui G. Š.,

teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui G. Š., trečiajam asmeniui D. Š., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. S. ieškinį palaiko, prašo priteisti iš atsakovo G. Š. nepilnamečio vaiko D. Š. išlaikymui po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.

Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad gyvenant ne santuokoje su atsakovu, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. Š.. Nuo 2008 m. ieškovė su atsakovu kartu negyvena. Atsakovas yra darbingas, tačiau jo turtinė padėtis ieškovei nėra žinoma. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametį vaiką R. S. gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės pajamos – 977,40 Lt pašalpa. Nekilnojamojo turto ji neturi, turi vieną transporto priemonę. Gyvena ieškovė su vaikais jos motinos R. S. nuosavame name. Sūnaus vieno mėnesio išlaikymo išlaidos yra: 300 Lt maistui, 100 Lt drabužiams ir avalynei, 50 Lt mokymosi priemonėms, 50 Lt vaistams, papildams, vitaminams, 50 Lt kelionėms ir atostogoms, 30 Lt telefono išlaidų, iš viso – 580 Lt. Dalį prekių ieškovė perka turguje ir šių išlaidų ji pagrįsti negali.

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad ji su atsakovu išsiskyrė dėl jo įpročio piktnaudžiauti alkoholiu. Nuo 2008 m., kai jie nustojo kartu gyventi, atsakovas porą metų prieš rugsėjo 1 d. nupirkdavo sūnui mokyklinių priemonių ir drabužių, bet tai būdavo tik kartą per metus. Kito išlaikymo jis vaikui neteikė. Atsakovas gyvena tame pačiame kaime savo tėvų name, pastovaus darbo jis neturi, verčiasi atsitiktiniais darbais. Jis yra sveikas, darbingas, todėl išlaikymą vaikui teikti gali. Neįgalumas atsakovui nenustatytas.

Atsakovas G. Š. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai (teismo šaukimas įteiktas kartu gyvenančiam šeimos nariui). Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant negautas. Ieškinys su priedais atsakovui įteiktas asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį atsakovas teismui nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo D. Š. paaiškino, kad jis norėtų, kad tėtis teiktų jam išlaikymą. Atsakovas su juo šia tema iš viso nekalba, duoda tik po 5 Lt telefono sąskaitai papildyti, kitiems jo poreikiams sako, kad neturi pinigų. Tėvas piktnaudžiauja alkoholiu.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V.Motiejūnienė su ieškinio reikalavimu sutinka. Paaiškino, kad šalys neįrašytos į socialinės rizikos šeimų apskaitą. D. Š. gyvena kartu su ieškove, kuri augina dar vieną vaiką. Šeima gyvena penkių kambarių name su ieškovės mama R. S., bei G. S. ir jos nepilnamečiais vaikais. Namuose švaru, tvarkinga, yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Sąlygos gyventi yra tinkamos. Mama sūnumi rūpinasi pagal išgales. Jos pajamos – 977 Lt, kurie skiriami jaunesniajai dukrelei išlaikyti. Galėtų būti priteisiama ne 250 Lt, o 300 Lt išlaikymo dydis, nes atsakovas yra sveikas ir darbingas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės paaiškinimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad šalims ne santuokoje (duomenys neskelbtini). gimė sūnus D. Š. (b. l. 5, 6). Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad šalys nustojo kartu gyventi nuo 2008 m. Nuo to laiko atsakovas pastovaus išlaikymo sūnui neteikė, jo išlaikymas apsiribojo tuo, kad jis dvejus metus po vieną kartą prieš rugsėjo 1 d. nupirkdavo sūnui mokslo prekių ir drabužių. Paskutiniais metais išlaikymo sūnui iš viso neteikė.

Ieškovės paaiškinimu bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad ieškovė iki kito vaiko R. V. gim. (duomenys neskelbtini) gimimo, dirbo VšĮ Bukonių PSPC, šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose. Jos pajamos – 977,40 Lt motinystės pašalpa. (b. l. 12). Nuo 2008 m. ieškovei vienai tenka pareiga išlaikyti sūnų, o nuo 2012-02-08 jai tenka išlaikyti du vaikus. Registruotino nekilnojamojo turto ieškovė neturi, gyvena kartu su motina R. S. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) Ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad atsakovas G. Š. yra darbingas, vykdo veiklą pagal išduotą verslo liudijimą, tačiau atsakovo pajamos nėra žinomos, nes VSDFV duomenų bazėje tokių duomenų nėra, o pats atsakovas duomenų apie savo pajamas teismui nepateikė. Atsakovo vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotos trys transporto priemonės: Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

LR CK 3.192 str. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 str.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 (Žin., 2012 Nr.70-3608) nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 850 Lt.

Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.

Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.),o nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas; kad kai tėvų turtinė padėtis yra sunki, teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius .

Kita vertus nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., byla Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009). Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. R. A., byla Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009).

Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, pateiktus įrodymus, bei tai, kad atsakovas būdamas informuotas apie iškeltą civilinę bylą ir pareikštą reikalavimą jo atžvilgiu, nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo gaunamas pajamas, konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, jos vienintelės gaunamos pajamos – motinystės pašalpa, kuri įstatymo nustatyta tvarka ateityje mažės. Ši pašalpa yra skiriama kito mažamečio vaiko išlaikymui ir ieškovės darbingumui atstatyti, tačiau ieškovė priversta ją naudoti dviejų vaikų išlaikymui. Atsakovas veikia pagal verslo liudijimą, todėl tikėtina, kad atitinkamas pajamas iš vykdomos veiklos jis gauna, tačiau duomenų apie savo pajamas atsakovas teismui nepateikė, kas laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Kitų išlaikytinių atsakovas, skirtingai negu ieškovė, neturi. Duomenų apie tai, kad atsakovas yra nedarbingas ar ribotai darbingas byloje nėra, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas būdamas darbingas šiuo metu neturi pakankamai pajamų, kad vaikui galėtų teikti bent minimalų išlaikymą, nereiškia, kad jo teikiamo išlaikymo nepilnamečiui sūnui dalis gali būti mažesnė, negu ieškovės. Teismo nuomone ji turėtų būti didesnė. Be to atsakovo vardu yra registruotos trys transporto priemonės, kas nelaikytina pirmo būtinumo reikmėmis ir dalies šių priemonių realizavimas galėtų palengvinti privalomo teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymo naštą.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Šalys vaiko poreikius įrodinėja pateikdamos vaiko poreikių detalius paskaičiavimus. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikiai per vieną mėnesį vidutiniškai yra tokie: 300 Lt maistui, 100 Lt drabužiams ir avalynei, 50 Lt mokymosi priemonėms, 50 Lt vaistams, papildams, vitaminams, 50 Lt kelionėms ir atostogoms, 30 Lt telefono išlaidų, iš viso apie – 580 Lt. Ieškovės nurodytas minimalus vaiko poreikių dydis yra mažesnis už nustatytą optimalų kriterijų - vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kurios dydis šiuo metu yra 850 Lt. Teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikti išlaidų minimaliems vaiko poreikiams paskaičiavimai yra realūs ir objektyviai atitinka šalių turtinę padėtį bei minimalius nepilnamečio vaikų poreikius, kurie ateityje vaikui augant taip pat didės.

Vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas viršyti pareikštus ieškovės reikalavimus ir iš atsakovo G. Š. priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. Š. gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; (CK 3.208 str.) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo momento 2012-12-05 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai R. S..

Ieškovė nurodė, kad nuo 2008 m., kai šalys nustojo gyventi kartu, atsakovas pastovaus išlaikymo sūnui neteikė, tačiau išlaikymo įsiskolinimo ji priteisti iš atsakovo neprašo. Prašo priteisti išlaikymą nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.), todėl atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. Š. gim. 1998-08-06, už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2012-12-05, t.y. už tris kalendorinius mėnesius ir keturias dienas po 300 Lt/mėn., iš viso 940,00 Lt.

Iš atsakovo ieškovei priteistina 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė sumokėdama advokatui už procesinių dokumentų surašymą (CPK 98 str.).

Sutinkamai su CPK 80 str., 85 str., 92 str., 93 str., 96 str. ir 99 str., iš atsakovo priteistina valstybei 108,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio ir 18,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.194 str. ir CPK 259-260 str., 265 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. Š. gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 300 Lt (tris šimtus litų, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki D. Š. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise D. Š. įstatyminiam atstovui – motinai R. S. a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. S. a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 940,00 Lt (devynis šimtus keturiasdešimt litų) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 5 d.

Priteisti iš atsakovo G. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. S. a.k. (duomenys neskelbtini) vieną šimtą litų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš G. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 108,00 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) nesumokėto žyminio mokesčio ir 18,00 Lt (aštuoniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė