Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-03-30 · Civilinė byla Nr. e2-591-494/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-30
Bylos Nr.
e2-591-494/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02062-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
V. R.
Advokatai
Deividas Poška, Natalija Šipovskaja
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-591-494/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02062-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.1; 2.4.2.1; 2.6.1.2; 3.1.7.4; 3.2.4.11; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant Laimonui Rukšėnui,dalyvaujant ieškovui J. S., jo atstovui advokatui Deividui Poškai,atsakovei V. R., jos atstovei advokatei Natalijai Šipovskajai,vertėjai Alicijai Stančinskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1.Ieškovas J. S. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovės V. R. (toliau – atsakovė) ieškovo J. S. naudai 687,45 € skolos; 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 687,45 € sumos nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1.Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. kovo 30 d. Ieškovas ir Atsakovė sudarė susitarimą (toliau tekste – Susitarimas) dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - Butas), išlaikymo bei susidariusios skolos už minėto buto išlaikymą išmokėjimo. Susitarimo 1 punktu Atsakovė pripažino visą esamą skolą už Buto komunalines paslaugas ir įsipareigojo asmeniškai šias skolas padengti bei dėl to nereikšti jokių pretenzijų Ieškovo atžvilgiu. Susitarimo 2 punktu Ieškovė, gyvendama Bute viena, įsipareigojo po Susitarimo sudarymo apmokėti pilną Butui teikiamų komunalinių paslaugų kainą, neatsižvelgiant į tai, kad jai nuosavybės teise priklauso tik ½ buto (likusi dalis priklauso Ieškovui, kuris Bute negyvena ir negyveno).

Nepaisant sudaryto Susitarimo, Ieškovas iki šiol gauna ir yra priverstas apmokėti (kadangi to nepadaro Atsakovė) sąskaitas už Butui suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovė Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų nevykdo, jokių sąskaitų už Butui, kuriame ji gyvena viena, suteiktas komunalines paslaugas, neapmoka. Per laikotarpį nuo Susitarimo sudarymo iki 2019 m. gegužės mėnesio Ieškovas iš viso patyrė 687,45 € (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus, 45 ct) išlaidų apmokant komunalines paslaugas teikiančių įmonių sąskaitas už Butui, kuriame gyvena Atsakovė, suteiktas paslaugas. Mokėjimo pranešimai, kurių pagrindu Ieškovas atliko mokėjimus ir susidarė šiuo ieškiniu prašoma priteisti skola, Ieškovas pateikia kartu su šiuo ieškiniu. Ieškovas taip pat pateikia mokėjimą patvirtinančių kasos pajamų orderių kvitus. 2019 m. kovo 26 d. ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas apmokėjimo ir atliktų mokėjimų kompensavimo. Pretenzija Ieškovas reikalavimo Atsakovės tinkamai vykdyti 2018 m. kovo 30 d. Susitarimu prisiimtus įsipareigojimus ir kompensuoti Ieškovo išlaidas, patirtas apmokant sąskaitas už Butui suteiktas komunalines paslaugas, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėnesio, iš viso 687,70 € (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus, 70 ct), šią sumą ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 5 d. pervedant į Ieškovo banko sąskaitą Nr. LT06 7044 0600 0787 6778. Atsakovė nei vieno iš pretenzijoje nurodytų reikalavimų nevykdo iki šiol, Ieškovo patirtų išlaidų Atsakovės gyvenamo Buto komunalinėms paslaugoms apmokėti nekompensavo.

1.2. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Atsakovė, rašytiniu Susitarimu įsipareigojusi savo lėšomis išlaikyti visą Butą, kuriame ji viena ir gyvena, tokio savo įsipareigojimo nevykdo. Ieškovas iki šiol gauta sąskaitas už Butui suteiktas komunalines paslaugas, yra priverstas jas apmokėti, vengdamas įsiskolinimų susidarymo ir skolų išieškojimo iš Ieškovo turto. Atsakovė savo Susitarimu prisiimto įsipareigojimo nevykdo ir gavusi Ieškovo rašytinę pretenziją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.158 str. 1 d. nustato: „Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai“. CK 6.200 str. 1 d. nustato: „Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai“. CK 6.189 str. 1 d. nustato: „Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai“.

Ieškovo ir Atsakovės sudarytas Susitarimas yra teisėtas, nenuginčytas ir galiojantis, todėl abiems šalims turi įstatymo galią. Atsakovė nevykdo Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, elgiasi nesąžiningai Ieškovo atžvilgiu. Dėl tokio Atsakovės elgesio susiformavo tokia faktinės situacija, kuomet Ieškovas savo lėšomis apmoka Buto, kuriame gyvena išimtinai tik Ieškovė, išlaikymą, t.y. apmoka Butui suteikiamas komunalines paslaugas, kuriomis naudojasi tik viena Atsakovė. Ieškovo vertinimu, Atsakovė privalo padengti visas Ieškovo išlaidas, apmokant Butui suteiktas komunalines paslaugas, kuriomis naudojosi tik Atsakovė. Atsižvelgiant į tai, Ieškovas Teismo prašo priteisti iš Atsakovės visą skolą už apmokėtas Butui suteiktas komunalines paslaugas, iš viso 687,70 € (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus, 70 ct).

1.3.CK 6.37 str. 2 d. nustato: „Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“. CK 6.210 str. 1 d. nustato: „Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio“.

Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje yra pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, reiškia reikalavimą dėl 5% (penkių procentų) dydžio procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo Teismui dienos iki visiško Teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Ieškovas siekė ginčą su Atsakove išspręsti geranoriškai, tačiau Atsakovei ignoruojant bet kokius Ieškovo prašymus, nevykdant pretenzijoje nurodyto reikalavimo, Ieškovas buvo priverstas savo teises ir teisėtus interesus ginti teismine tvarka.

Šalies argumentai

2.Teismo posėdžio metu ieškovas palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad skolos iš atsakovės reikalauja tarp šalių 2018-03-30 sudaryto susitarimo pagrindu. Jis to susitarimo nepasirašė, nes ten buvo laisvos vietos ir ten galėjo būti prirašyta bet kas. Nors jis susitarimo nepasirašė, bet jis yra galiojantis. Patvirtina kad jis yra ieškinyje nurodyto buto ½ dalies savininkas, bet bute jis negyvena. Jis kaip buto bendrasavininkas neturi prisidėti prie buto išlaikymo, nes jis ten negyvena. Jis mokėjo mokesčius, kad nepakliūtų pas antstolius. Tą susitarimą jis rodė UAB „Nemėžio komunalininkas“, bet jam pasakė kreiptis į teismą. Tuo susitarimu jis įsipareigojo parduoti sklypus, jis sklypus pardavė, jeigu reiktų jis ir dabar galėtų tą susitarimą pasirašyti. Į butą jis bandė pakliūti gal 2018 metais, bet jo niekas neįleido. Jis kreipėsi į policiją, tai buvo tada, kai atsakovė buvo išvykusi į Lenkiją, o jis negalėjo pakliūti į laiptinę, nes nežinojo kodo. Kai jo motina buvo gyva, tame bute gyveno nuomininkai, kurie mokėjo nuomos mokestį atsakovei. Buto nuoma vyko iki 2018 metų spalio mėnesio. Jis sužinojo apie buto skolą 2017 metų gal rugpjūčio mėnesį elektros tinkluose, kur jam pasakė, kad skola yra 460 Eur. Tada jis paprašė atjungti elektrą ir elektra buvo atjungta. Buvo skola už vandenį 230 Eur, vandens niekas neatjungė. Skola už butą atsirado, nes kai gyveno nuomininkė, tai ji mokėjo nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius atsakovei, o atsakovė už paslaugas nemokėjo. Susitarimo tikslas buvo, kad būtų grąžintos skolos. Šiuo metu jis nemoka už buto elektrą. 2018 metų gal vasario, gal balandžio mėnesį jis kreipėsi į UAB „Nemėžio komunalininkas“ dėl geranoriško skolos išmokėjimo.

3.Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių pagrindu.

Atsiliepimas

4. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ginčas vyksta tarp artimų giminių, turto paveldėtojų (brolio-Ieškovo ir sesers- Atsakovės). Ieškovas ir Atsakovė gavę palikimą negali bendrai valdyti ir naudotis turtu, dėl ko tarp jų kyla konfliktai, negali geranoriškai racionaliai padalinti paveldėtą turtą, nes Ieškovas mano, kad nėra prasmės dalinti turtą, nes jis vis tiek jį atims iš Atsakovės, kadangi jo manymu ji yra jam skolinga. Ieškovas yra konfliktiškas žmogus, nesilaikantis nei žodinių nei rastiškų susitarimų dėl paveldėto turto padalinimo ir pardavimo. Ieškovas jau pripažinęs skolą dėl buto komunalinių paslaugų ir pradėjęs savo dalį skolos atidavinėti kiekvieną mėnesį UAB „Nemėžio komunalininkas“, pasinaudojęs tuo metu susiklosčiusia situacija, nesąžiningai suklaidino ir apgavo savo seserį-Atsakovę, o būtent : Ieškovas savo pasižadėjimais privertė Atsakovę pripažinti ir sutikti apmokėti jo skolą, kurią jis iki tol pats geranoriškai mokėjo UAB „Nemėžio komunalininkas“. Ieškovas labai emocingai, necenzūriniais žodžiais visada reaguoja į pasiūlymus, piktnaudžiauja savo teisėmis. Ieškovas pastoviai provokuoja Atsakovę, įžeidinėja, visokiais būdais reikalauja iš Atsakovės pinigų, neblaivus lankosi bute, adresu: (duomenys neskelbtini), kelia konfliktus, grasina su ja susidoroti, dėl ko Atsakovė kreipėsi į policiją, nes kitaip neįmanoma ramiai gyventi, tai blogina Atsakovės sveikatos būklę. Iškviesti policijos pareigūnai išgirdę tuo metu pokalbį tarp Ieškovo ir Atsakovės su grasinimais ir necenzūriniais žodžiais Atsakovės atžvilgiu, patys užblokavo Ieškovo numerį ir parekomendavo Atsakovei dėl jo neteisėtų veiksmų pateikti pareiškimą į prokuratūrą.

4.1.Pagal VĮ „ Registrų centras“ Atsakovei ir Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, Unikalus ?.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registravimo pagrindas 2017-10-31 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. JS-7603 ir Nr. JS-4991. Ieškovas ir Atsakovė yra bendrasavininkai, nes lygiomis dalimis paveldėjo minėtą turtą, kurį privalo išlaikyti, t. y. lygiomis dalimis mokėti už minėto buto šildymą bei kitas paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas nekilnojamas turtas- vieno kambario butas, tai jo padalinti natūra lygiomis dalimis ir nustatyti naudojimosi tvarką yra neracionalus, todėl ir yra iškilęs ginčas tarp šalių dėl pragyvenimo minėtame bute ir jo išlaikymo.

Minėtas vieno kambario butas, Unikalus ?.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausė Ieškovo ir Atsakovės motinos sesei J. C., kuria rūpinosi Atsakovė, netgi turėjo įgaliojimą tvarkyti jos reikalus. Po jos mirties, t. y. 2009-02-21 minėtą butą paveldėjo mirusiojo sesuo M. S.-Ieškovo ir Atsakovės motina. Atsakovė turėdama įgaliojimą padėjo motinai tvarkyti jos reikalus, susijusius su palikimu.

Tuo metu Ieškovas, Atsakovė ir jų motina gyveno Vilniaus savivaldybės socialiniame būste adresu: Panerių g. 13-13, Vilnius. Po J. C. mirties Ieškovui buvo atiduoti minėto buto raktai ir buvo pasiūlyta apsigyventi paveldėtame bute adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovas minėtame bute pragyveno tik savaitę ir grįžo vėl gyventi į socialinį būstą adresu: (duomenys neskelbtini), nes jam kažkodėl nepatiko. Tada motina nusprendė minėtą butą nuomoti. Ieškovo ir Atsakovės motina paprašė Atsakovės surasti nuomininkus ir sudaryti su jais buto nuomos sutartį. Atsakovė surado nuomininkus ir pagal įgaliojimą sudarė su jais metams nuomos sutartį; buto nuomos kaina buvo 200 Lt į mėnesį. Atsakovė minėtą nuomos sutartį pagal Ieškovo reikalavimą jam atidavė. Tokiu būdu minėtame bute nuomininkai gyveno dar Ieškovo ir Atsakovės motinai esant gyvai. Pinigus nuo buto nuomos grynais gaudavo Ieškovo ir Atsakovės motina, o po jos mirties- pinigai lygiomis dalimis dalinosi tarp Ieškovo ir Atsakovės, t. y. po 100 Lt,

4.2. 2010 m. liepos 21 dieną, praėjus 6 dienoms po motinos mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) Atsakovė gavo pranešimą, kad ji iškeldinta iš minėto buto, adresu: (duomenys neskelbtini), nes butas turi socialinio būsto statusą ir nuomos sutartis buvo pasirašyta su motina. Po šio pranešimo gavimo Atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, į teismą dėl galimybės privatizuoti minėtą butą. Ieškovas gi tuo metu išėjo gyventi į tėvų namą, adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame anksčiau gyveno.

Kadangi Atsakovei nepavyko privatizuoti butą adresu: (duomenys neskelbtini) ir kitos gyvenamosios vietos ji neturėjo, tai ji tada kreipėsi į nuomininkus, kad atlaisvintų butą adresu: (duomenys neskelbtini). 2017-10-27 nuomininkai išsikėlė iš minėto buto ir Atsakovė pradėjo ten gyventi, padariusi remontą. Gyvendama minėtame bute ir patikrinusi mokėjimus už buto paslaugas, sužinojo, kad nuomininkai buto komunalinių paslaugų nemokėjo, dėl ko yra susidariusi didėlė skola. Atsakovė patyrė emocinj pergyvenimą. Atsakovė pranešė Ieškovui, kad dėl jų nerūpestingumo ir pasitikėjimo žmonėmis, jie dabar turi didelę skolą už buto komunalines paslaugas, nes nuomininkai mokėjo tik buto nuomą, pamiršę apmokėti komunalines paslaugas už buto išlaikymą, todėl jie privalo minėtą skolą sumokėti, padalinę ją per pusę, nepaisant to, kad nuo 2009-02 iki 2010-07 minėto buto savininkė buvo jų motina-M. S..

4.3. Ieškovas pasakė Atsakovei, kad nemokės skolos, kad ji kalta dėl skolos atsiradimo. Atsakovė pasiūlė Ieškovui variantą parduoti dalį paveldėto turto kreipiantis į nekilnojamojo turto agentūras, kad padengti skolą. Ieškovas susidomėjęs, paprašė brokerio kontaktinių duomenų. Ieškovas ir NT „(duomenys neskelbtini)“ brokerė keletą kartą buvo susitikę, aptarinėjo pardavimo objekto sąlygas. 2018-03-23 Atsakovė iš Vilniaus rajono apylinkės teismo gavo pranešimą, kad teisme yra priimtas kreditoriaus UAB „Nemėžio komunalininkas“ pareiškimas dėl skolos priteisimo, kuriuo pagrindu yra išduotas teismo 2018-03-22 įsakymas ir kad teismas nutaria priteisti išjos kreditoriaus naudai 949,97 Eur skolos, 51,31 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-03-22 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 10,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė iš karto kreipėsi į kreditorių UAB „Nemėžio komunalininkas“, o būtent pas V. T. ir bendrovės juristą, dėl taikos sutarties sudarymo, bet kreditorius pareikalavimo prieš sudarymą taikos sutarties iškart sumokėti 250 Eur. Atsakovė tokių pinigų neturėjo, todėl tuo metu negalėjo sudaryti taikos sutarties.

Kadangi Atsakovė turėjo paveldėtą turtą, kurį tuo metu galėjo realiai parduoti ( buvo pirkėjas), todėl ji kreipėsi pas Ieškovą, gal ir jis sutiktų kartu parduoti savo dalį paveldėto miško, nes viso žemės sklypo kaina didesnė, negu sklypo dalies. Ieškovas susidomėjo, todėl buvo susitarta susitikti 2018-03-30 visiems kartu Vilniaus miesto III advokatų kontoroje, nes tuo metu Atsakovė tvarkė minėtoje kontoroje kitus savo reikalus.

4.4.Ieškovas žinodamas, kad Atsakovei skubiai reikia pinigų ir kad tokiu atveju ji gali sutikti su jo sąlyga apmokėti ir jo dalį skolos, pasinaudojęs tokia galimybe nesąžiningai pareiškė, kad susitarime turi būti sąlyga, kad Atsakovė pripažįsta skolą ir asmeniškai ją išmokės, tik tada jis sutiks sutvarkyti savo paveldėjimo dokumentus, gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir kartu su Atsakove parduoti paveldėtą mišką. Atsakovė, Ieškovu kaip broliu patikėjo, nepaisant išreikšto kitų derybos dalyvių atsargumo. Minėtame susitikime dalyvavo nekilnojamojo turto NT „(duomenys neskelbtini)“ brokerė J. S., kuri pagal Ieškovo pageidavimus ir norus derybos metu surašė minėtą 2018-03-30 susitarimą. Ieškovas tuo metu minėtą 2018-03-30 susitarimo nepasirašė, pasakęs, kad jam reikia jį parodyti savo advokatui ir kad jis jį po poros dienų pasirašytą atneš į Vilniaus miesto III advokatų kontorą. Po dviejų dienų atėjęs į advokatų kontorą, Ieškovas su neigiamomis emocijomis mėtė minėtą nepasirašytą 2018-03-30 susitarimą į stovinti priėmimo kambaryje stalą, pareiškęs, kad jį nori apgauti, kad jiems tai pavyks ir pakalbėjęs su kita advokate, nepatenkintas išėjo, palikęs tik vieno egzemplioriaus susitarimą.

Tokiu būdu 2018-03-30 susitarimas tarp Atsakovės ir Ieškovo buvo sudarytas tikslu, kad ieškovas greičiau sutvarkytų savo reikalus, susijusius su paveldėtu turtu ir gautu paveldėjimo teisės liudijimu, kad Atsakovė galėtų parduoti savo dalį paveldėto turto, t. y. 1/2 žemės sklypo ,Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vieną arba kartu su Ieškovu, kad apmokėti pagal teismo įsakymą savo skolą už komunalines paslaugas minėto buto, nepaisant to, kad turės papildomas išlaidas, turėdama mintyje Ieškovo skolų apmokėjimą bei notaro paslaugų apmokėjimą už išduotą Ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą. Minėtą susitarimą nei derybų metu, ne vėliau Ieškovas nepasirašė, t. y. nepriėmė Atsakovės pasiūlymo, nepaaiškinęs priežasties. Kadangi šalims nepavyko susitarti, konstatuotina, kad minėtas dokumentas yra niekinis. Ieškovo akcentas, kad Atsakovė minėtame susitarime pripažįsta Ieškovo skolą ir dėl ko iš jos jau galima reikalauti skolos grąžinimą, nesukėlė jokių teisinių pasekmių, yra nepatvirtintas nei Ieškovo parašu, nei jo konkliudentiniais veiksmais.

4.5.Ieškovas jau pats asmeniškai pripažino minėtą skolą ir kreipėsi į UAB „Nemėžio komunalininkas“ dėl skolos padalinimo, pateikė UAB „Nemėžio komunalininkas“ prašymą dėl leidimo dalimis grąžinti savo skolą bei pradėjo išmokėti minėtą savo skolą. Minėta skola atsirado dėl Šalių (Ieškovo ir Atsakovės) neveikimų ir dėl jų nerūpestingumo. Niekas iš šalių (Ieškovas ir Atsakovė) ilgą laiką netikrino ir nesidomėjo nuomininkų mokėjimais už buto komunalines paslaugas. UAB „Nemėžio komunalininkas irgi beveik 10 metų nekėlė buto savininkams pretenzijų dėl įsiskolinimo už minėtą butą dėl ko atsirado didelės skolos. Atsakovė jau gyvendama minėtame bute ir tvarkydama mokesčius už buto paslaugas, pati atskleidė susidariusią skolą už komunalinės paslaugas.

Minėtas susitarimas tinkamai neįformintas-nėra Ieškovo parašo, jis neatitinka Ieškovo valios.

Ieškovas tik pardavęs paveldėto turto dalį pirkėjui, kuri surado Atsakovė pradėjo nepagrįstai reikalauti iš Atsakovės jo skolos padengimo minėto susitarimo pagrindu. Minėtas aplinkybes ir 2018-03-30 susitarimo sudarymo tikslą, patvirtino derybų metų 2018-07-05 elektroniniu paštu surašinėjimas tarp Ieškovo atstovės advokatės I. B.-Zarembienės, dirbančios Advokatų profesinė bendrijoje V. Ž. ir partneriai bei Atsakovės atstovės advokatės Natalijos Šipovskajos, dirbančios Vilniaus miesto III advokatų kontoroje, o būtent Ieškovo atstovės advokatės I. B.-Zarembienės teiginys «..J. S. sutinka parduoti savo žemės sklypų dalį, jeigu V. R. grąžintų jo sumokėtas sumas ir padengtų likusį įsiskolinimą UAB “Nemėžio komunalininkas “>>

4.6.Tarp minėtų 2018-03-30 susitarimų ir 2018-03-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo pranešimo, kad teisme yra priimtas kreditoriaus UAB „Nemėžio komunalininkas“ pareiškimas dėl skolos priteisimo, kurio pagrindu yra išduotas teismo 2018-03-22 įsakymas dėl priteisimo iš Atsakovės kreditoriaus naudai skolos yra priežastinis ryšys, nes teismo dokumentas skatino Atsakovę kuo greičiau visokiais būdais išspręsti kilusią finansinę problemą, padengti skolą, nepaisant pasekmių. Tokiu būdu Ieškovas sąmoningai suklaidino Atsakovę, dėl ko jį patyrė nuostolius, jos paveldėtas turtas buvo areštuotas, nes Atsakovė laiku nesugebėjo išmokėti kreditoriui skolą. Atsakovė vis tiek pardavusi savo paveldėtą turtą, sąžiningai 2018-05 sumokėjo kreditoriui UAB „Nemėžio komunalininkas“ skolą ir šiuo metu jokių skolų neturi, yra tik permoka. Tai patvirtino pateikti teismui Atsakovės rašytiniai įrodymai apie komunalinių paslaugų mokėjimą.

Ieškovas gi sužinojęs, kad Atsakovė pardavė savo dalį paveldėto žemės sklypo Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį, be jo sutikimo (buvo sudaryta mainų sutartis) irgi tada pardavė savo žemės sklypo dalį Atsakovės pirkėjui, bet gavęs pinigus, savo skolos iki šiol neapmokėjo , tik vėl pradėjo reikalauti, kad Atsakovė jam apmokėtų jo skolas už paveldėtą butą. Akivaizdu, kad Ieškovas bendradarbiaudamas su Atsakove pirkimo-pardavimo procese galėjo turėti daugiau finansinės naudos ir padengti visą skolą, bet Ieškovas dėl savo ambicijų, piktumo davė galimybę praturtėti pirkėjui, netgi sau ir savo sesei-Atsakovei. Ieškovo veiksmai ir elgesys prieštarauja geros moralės normoms, logiškumo, protingumo principams.

4.7.Ieškovas nepagrįstai teigia, kad Atsakovė iki šiol neišlaiko buto adresu: (duomenys neskelbtini) ir jis yra priverstas mokėti už ją komunalinės paslaugas už butą, dėl ko Atsakovė nori pareikšti, kad po apsigyvenimo minėtame bute po nuomininkų iškėlimo (nuo 2017-11): 2018-05 grąžino savo skolą už buto komunalines paslaugas, padarė buto remontą, laiku moka mokesčius už paslaugas, netgi yra susidariusi permoka, nuo 2018 metų prašo Ieškovo racionaliai padalinti paveldėtą turtą, o būtent išspręsti klausimą dėl vieno kambario buto adresu: (duomenys neskelbtini), kad nebūtu ginčų dėl mokėjimo mokesčių už paslaugas.

Ieškovui registruotu laišku buvo pateiktas pasiūlymas, kurį jis ignoravo. Atsakovė savo nurodytas aplinkybes grindžia mokėjimais už paslaugų rodmenis pagal išrašytus pranešimus, mokėjimo levitais dėl apmokėjimą priteistos skolos, 2018-11-04 pranešimu-pasiūlymu apie bendro paveldėto turto padalijimą, liudytojų parodymais.

4.8.Pagal Ieškovo iniciatyvą ir prašymą UAB „Nemėžio komunalininkas“, 2018 metų mokesčius už paslaugas buvo padalinti su Atsakovę per pusę, kiekvienam buvo išduoti mokėjimo knygelės ir kiekvienam jau yra išrašomas mokėjimo pranešimas dėl mokesčių už paslaugas rodmenys. Kadangi Ieškovas 2018-03-30 susitarimo nepasirašė, priežastis kodėl jam toks susitarimas nepageidaujamas nenurodė, tai reiškia kad susitarti nepavyko, todėl logiškai nėra suprantamas jo teiginys«...Ieškovas iki šiol gautas sąskaitas už Butui suteiktas komunalines paslaugas, yra priverstas jas apmokėti, vengdamas įsiskolinimų susidarymo ir skolų išieškojimo iš Ieškovo turto. Atsakovė savo Susitarimu prisiimto įsipareigojimo nevykdo ir gavusi Ieškovo rašytinę pretenziją.. > > Ieškovas apie savo įsipareigojimus, nurodytus minėtame susitarime kažkodėl pamiršo.

4.9.Ieškovas klaidina teismą ir nepagrįstai teigia, kad <<....Dėl tokio Atsakovės elgesio susiformavo tokia faktinė situacija, kuomet Ieškovas savo lėšomis apmoka Buto, kuriame gyvena išimtinai tik Ieškovė, išlaikymą, t. y. apmoka Butui suteikiamas komunalines paslaugas, kuriomis naudojasi tik viena Atsakovė..» Visų pirma, Ieškovas yra bendrasavininkas paveldėto turto, kuri privalo išlaikyti, nepaisant gyvena jis ten ar negyvena ir turi pareigą mokėti už šildymą žemos metu, kitas paslaugas, administravimo išlaidas, šildymo sistemų aptarnavimą, rinkliavą už atliekų tvarkymą bei priežiūros ir profilaktiškas išlaidas; niekas jo nuo Šitų mokėjimu neatleis. Antra. Ieškovas nemoka ir niekada nemokėjo mokesčių už elektrą, vandenį ir nebuvo priverstas jų mokėti. Šituos mokesčius nuo 2017-11 visada apmoka Atsakovė, nes gyvena minėtame bute. Trečia. Ieškovo veiksmai bei ignoravimas Atsakovės pasiūlymo racionaliai derybų metu padalinti paveldėtą turtą sudarė tokia situaciją kuri yra nepalanki nei Ieškovui, nei Atsakovei ir kurią galima išspręsti tik padalijant paveldėtą turtą.

Pateikti į bylą nuo 2018-03 iki 2019-05 Ieškovo mokėjimo pranešimus apie mokėjimo mokesčius už paslaugas buto adresu: (duomenys neskelbtini) iš vis nesusijusios su Ieškovo mokėjimu komunalinės paslaugas už Atsakovę, todėl kelia abejonių dėl pagrįstumo Ieškovo teiginys, kad jis «...Per laikotarpį nuo Susitarimo sudarymo iki 2019 m. gegužės mėnesio Ieškovas iš viso patyrė 687,45 € (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus, 45 Eur išlaidų apmokant komunalines paslaugas teikiančių įmonių sąskaitas už Butui, kuriame gyvena Atsakovė, suteiktas paslaugas..» Analizuojant minėtus pranešimus galima konstatuoti, kad Ieškovas kaip bendrasavininkas paveldėto turto, geranoriškai pripažinęs savo skolą kreditoriui UAB „Nemėžio komunalininkas“ kiekvieną mėnesį dalimis moka savo skolą ir kaip bendrasavininkas paveldėto turto moka privalomus mokesčius už paslaugas. Jokius papildomų mokėjimų, susijusių su apmokėjimo mokesčiais dėl Atsakovės kaltės nepastebėta.

4.10.Ieškovas turi suprasti, kad UAB „Nemėžio komunalininkas“ neteisėtai įtraukė ir paskaičiavo jam ir Atsakovei dar jų motinos skolą už komunalinės paslaugas minėto buto, nes nuo 2009-02-21 iki 2010-07-12 Ieškovo ir Atsakovės motina M. S. po sesers mirties tapo ir buvo minėto buto paveldėtoja ir savininkė iki mirties (mirė 2010-07-12), kuri sudarė su nuomininkais terminuotą buto nuomos sutartį.

Pagal UAB „Nemėžio komunalininkas“ paskaičiavimo skola už minėtą butą laikotarpio nuo 2009- 02-21 iki 2010-07-12 buvo 3249,87 Lt (939,76 Eur) sumoje. LR Civilinio kodekso 5.52 str. yra nurodytą, kad Įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėj o skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.

Konstatuotina, kad įpėdinis, priėmęs palikimą, kartu paveldi ir palikėjo skolas, vadinasi, ir pareigą visas šias skolas padengti. Įstatyme taip pat yra numatyta ir kita situacija: įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kadangi Ieškovas ir Atsakovė priėmė palikimą be apyrašo, tai tapo atsakingi už patikėjos skolas savo turtu ir privalėjo juos padengti, jeigu įstatymo nustatytu laiku notarui bus pareikštas kreditoriaus reikalavimas. Kreditorius UAB „Nemėžio komunalininkas“ laiku nepateikė notarui kreditoriaus reikalavimo dėl palikėjos skolos ir dabar praleisdamas terminą be teisinio pagrindo reikalauja minėtus pinigus iš Ieškovo ( 469,87 Eur) ir Atsakovės (469,87 Eur). Ieškovas gi dar reikalauja minėtus pinigus iš Atsakovės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje „Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka“ nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Tokiu būdu Ieškovas gali į bylą įtraukti UAB „Nemėžio komunalininkas“ ir iš jos reikalauti 469,87 Eur pinigų sumos grąžinimą, nes pinigai iš jo buvo išreikalauti neteisėtai. Pažymėtina, kad pagal pateiktą į bylą duomenis, Ieškovas jau permokėjo UAB „Nemėžio komunalininkas“ už buto paslaugas, jo skola jau padengta. Toliau logiškai nėra suprantama, kodėl Ieškovas be jokio teisinio pagrindo pateikė į bylą kaip Atsakovės skolą, pranešimą apie rinkliavos už atliekų tvarkymą mokėjimą, nes pagal šiuo metu įstatymą tai yra Ieškovo asmeninė prievolė, susijusi tik su plotu turimo nekilnojamojo turto jo vardu. Analogiška pranešimą gauna Atsakovė ir jį apmoka be pretenzijų Ieškovo atžvilgiu. Tai patvirtina pateikti į bylą rašytiniai įrodymai. Tokiu būdu Ieškovo reikalavimai Atsakovei dėl apmokėjimo jo rinkliavos už atliekų tvarkymą už 2017 m- 5.77 Eur, už 2018 m- 19,63 Eur bendroje sumoje 25,40 Eur yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

4.11.Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (LR CPK 185 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sasąjūmą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kiti} aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjami} teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisimi} santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).

Išvados apie faktines aplinkybes gedi būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnyje išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomų duomenų tarpusavio santykis - ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002; 2002-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1544/2002; 2003-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1 LR CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklę, pagal kurį Ieškovai turi pareigą įrodyti tik tuos faktus, kuriais grindžia savo reikalavimų bei reikalavimų pagrįstumą, bet ir nuginčyti atsakovo pateiktus duomenis. Nagrinėjamoje byloje tam, kad būtų patenkintas ieškinys, būtent Ieškovas privalėjo pateikti tinkamus įrodymus, pagrindžiančius ieškinio faktinį pagrindą bei įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, o tinkamai neįgyvendindamas įstatyminės įrodinėjimo pareigos Ieškovas pats ir turi prisiimti neigiamas to pasekmes. Pagal Atsakovės manymu, ieškinys yra neįrodytas ir pagrįstas.

5. Teismo posėdyje atsakovė prašė ieškinį atmesti. Patvirtino, kad 2018-03-30 susitarime yra jos parašas. Kai brokerė Jolanta surašė šitą susitarimą, tai ieškovas jo nepasirašė, nes sakė, kad jam reikia su juo susipažinti ir išėjo. Susitarimas buvo sudarytas ieškovo iniciatyva. Tam, kad sumokėti skolas ir parduoti sklypus, ji buvo pasiryžusi pasirašyti šitą susitarimą. Bute ji gyvena nuo 2018 metų spalio mėnesio, jį rekonstravo, langus keitė. Susitarimo sudarymo metu jos skola už buto dalį buvo 700 Eur, kurią ji yra sumokėjusi. Nuo susitarimo ji moka mokesčius tik už savo buto dalį, nes pats ieškovas nuvažiavo į UAB „Nemėžio komunalininkas“ ir prašė, kad mokesčius jie atskirtų ir sąskaitas siųstų kiekvienam savininkui atskirai. Ji buvo sutikusi mokėti už viską pati, bet ieškovas to nepageidavo. Susitarimas yra negaliojantis, nes ieškovas nedavė leidimo parduoti miško. Ieškovas nuo 1994 metų gyvena Rudaminoje, ieškovas bute gyveno 2009 metais, turėjo raktus. Po to kai jie abu tapo buto savininkais, ieškovas bute negyveno, jo daiktų ten nėra, butu nesirūpino. Ieškovas niekada nesakė, kad nori gyventi bute. Ieškovas vis jai sako, kad jis yra buto savininkas ir kad ją iškeldins. 2018-03-30 susitarimą parengė brokerė J. Dėl miško pardavimo ieškovas ir atsakovė sudarė sutartį su brokere J. S.. Susitarime prie jos parašo data klaidingai nurodyta. Šiai dienai miškas parduotas, ji pardavė mišką 2018 metų gegužės mėnesį, ieškovas 2018 metų spalio mėnesį. Ji buto nuomininką rado dar motinai esant gyvai, po motinos mirties nuomininkė gyveno bute, ji ėmė nuomos mokestį ir jo pusę atidavė ieškovui. Šiai dienai ji skolos už butą UAB „Nemėžio komunalininkas“ neturi

6. Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį bei rašytiniuose paaiškimuose nurodytais pagrindais.

7.Tretysis asmuo UAB „Nemėžio komunalininkas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo bylą spręsti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-03-30 iki 2019-10-31 mokesčiai už butui tenkančias komunalines paslaugas (šilumos tiekimo, daugiabučių namų administravimo, šildymų sistemų priežiūros) yra skaičiuojami abiem bendrasavininkiams – ieškovui ir atsakove lygiomis dalimis. Atsakovė V. R. laiku apmoka jai skaičiuojamus mokesčius ir 2019 metų rugsėjo mėn. pabaigoje turi 130,62 Eur permoką, ieškovas J. S. apmoka jam skaičiuojamus mokesčius iš dalies ir 2019 metų rugsėjo mėn. pabaigoje turi 460,50 Eur skolą.

Trečiojo asmens atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

8. Liudytoja J. S. parodė, kad ji 2018 metais buvo kaip tarpininkė šalims parduodant žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), buvo trys sklypai. Ji dirba brokere. Buvo pirkėjas tiems trims sklypams, bet reikėjo, kad abi šalys sutiktų parduoti kartu. Buvo susitikę su šalimis, ieškovas siūlė atsakovei sumokėti skolas už butą ir kad ji apmokėtų už paveldėjimo teisės liudijimą ir ieškovas sakė, kad žemę parduos kartu. Atsakovė sutiko ir pasirašė susitarimą, o ieškovas jo nepasirašė, sakė, kad jam reikia pasitarti. Bet po to pasibaigė terminas ieškovo įsipareigojimams įvykdyti. Susitarimo sudarymo iniciatorius buvo ieškovas. Šalys kiekviena atskirai pardavė savo sklypų dalį. Ieškovas su ja bendradarbiavimo susitarimą dėl sklypų pardavimo pasirašė 2018 metų vasarą, kai atsakovės dalis žemės jau buvo parduota. Ji pardavė ieškovo sklypų dalį.

Ieškinys atmestinas.

9. Kaip nustatyta byloje, ieškovui J. S. ir atsakovei V. R. kiekvienam po ½ dalį priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ieškovo nuosavybės teisės į buto ½ dalį įregistruotos 2017-07-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr.JS-4991 nuo 2017-07-24, atsakovei – 2017-10-31 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr.JS-7603 nuo 2017-11-07.

Kaip matyti iš UAB „Nemėžio komunalininkas“ pateiktų 2018-02 mėn. – 2019-10 mėn. laikotarpio išrašų iš buto, (duomenys neskelbtini), sąskaitų, ieškovui (atsiskaitymų knygelės Nr.958538-4) ir atsakovei (atsiskaitymų knygelės Nr. 36717-7) kiekvienam kaip buto bendrasavininkui išrašomos atskiros sąskaitos apmokėjimui už patalpų šildymą, daugiabučių namų administravimą, šildymo sistemos priežiūrą; 2019 metų – 10 mėn. ieškovo skola UAB „Nemėžio komunalininkas“ sudaro 460 Eur, atsakovė skolos neturi, yra 130,62 Eur permoka.

Kaip matyti iš 2018 m. kovo 30 d. susitarimo (toliau – Susitarimas), kuris nėra ieškovo pasirašytas, nurodyta, kad V. R. ir J. S. geranoriškai susitaria dėl paveldėto buto adresu: (duomenys neskelbtini) išlaikymo bei susidariusius už minėtą butą išlaikymo skolos išmokėjimo, o būtent; Susitarimo 1 p. nurodyta, kad V. R. pripažįsta visą turimą skolą už minėto buto komunalines paslaugas ir įsipareigoja asmeniškai išmokėti ir nekelti dėl šitų dalykų finansinės pretenzijos J. S.; Susitarimo 2 p. nurodyta, kad V. R. ir J. S. susitaria, kad V. R. gyvendama bute adresu: (duomenys neskelbtini), mokės komunalines paslaugas už visą butą, nepaisant to, kad pagal paveldėjimo teisės liudijimą jai priklauso ½ dalies minėto buto.

10. Ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovės grindžiamas tuo, kad 2018 m. kovo 30 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Susitarimą dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - Butas), išlaikymo bei susidariusios skolos už minėto buto išlaikymą išmokėjimo. Kad Susitarimo 1 punktu Atsakovė pripažino visą esamą skolą už Buto komunalines paslaugas ir įsipareigojo asmeniškai šias skolas padengti bei dėl to nereikšti jokių pretenzijų Ieškovo atžvilgiu, kad Susitarimo 2 punktu Ieškovė, gyvendama Bute viena, įsipareigojo po Susitarimo sudarymo apmokėti pilną Butui teikiamų komunalinių paslaugų kainą, neatsižvelgiant į tai, kad jai nuosavybės teise priklauso tik ½ buto (likusi dalis priklauso Ieškovui, kuris bute negyvena ir negyveno). 11. CK 6.154 str. 1 d. nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.156 str. 1 d., šalys turi teisę sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. 12. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 1, 5 d. d.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Sis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį - tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003). 13. Remiantis aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarp šalių 2018-03-30 buvo sudarytas Susitarimas. Šis Susitarimas nėra ieškovo pasirašytas, tai, kad ieškovas neišreiškė savo valios Susitarimą pasirašyti, patvirtino tiek atsakovė, tiek liudytoja J. S.. Be to, kaip nustatyta byloje, to neginčijo ir ieškovas, jog būtent ieškovas kreipėsi į UAB „Nemėžio komunalininkas“ ir ieškovo prašymu tiek ieškovui, tiek atsakovei kaip buto bendrasavininkams už jiems tenkančią ½ dalį buto būtų siunčiamos sąskaitos už priskaičiuotus komunalinius mokesčius, ieškovas už jam tenkančią buto dalį savanoriškai mokėjo mokesčius, ką patvirtina tiek paties ieškovo pateikti kvitai, tiek trečiojo asmens pateikti išrašai iš buto sąskaitos. Šios aplinkybės paneigia, jog tarp šalių buvo sudarytas Susitarimas.

14.CK 4.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. CK 4.72 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.

Lietuvos Respublikos CK 4.72 str. 1 d. nustato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms: jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 str.).

15.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas šiluminės energijos ir karšto vandens vartojimo daugiabučiuose namuose ypatumus teisės taikymo požiūriu, pažymėjo, kad name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje. Kaip vartotojas gyventojas-abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti, „gyvatukui“. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti pagal sutartis apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal bendrasavininkių nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis), ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009).

16.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.), o ieškovo nurodyti argumentai, kad jis neturi prisidėti prie buto išlaikymo, nes bute negyvena, laikytini nepagrįstais.

17.Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovei priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos - 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šioje byloje susidariusios 5,23 Eur pašto išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, kadangi jos nežymiai viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) (CPK 88, 93, 96 , 98 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 -270 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė