Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (bausmė atlikęs 2010 m. liepos 1 d.);

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams (bausmė atlikęs 2012 m. liepos 3 d.);

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams (bausmė atlikęs 2013 m. vasario 20 d.);

4. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 5 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

6. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams (bausmę atliko 2016 m. gegužės 9 d.);

7. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – 60 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 40 parų areštas (bausmę atliko 2017 m. balandžio 4 d.);

8. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – 60 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 40 parų areštas (bausmę atliko 2018 m. kovo 23 d.);

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 mėnesiams (bausmę atliko 2019 m. balandžio 5 d.);

11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams (bausmę atliko 2021 m. spalio 27 d.);

12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį ir jam skirta bausmė - 30 MGL, 1 500 Eur, bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 20 MGL, 1 000 Eur, bauda,

bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo M. P. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė ją iki, kol 2024 m. liepos 30 d. nuo 22 val. 27 min. iki 22 val. 36 min. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės ir konvojaus laikino sulaikymo patalpoje, (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu jo dėvimoje rankinėje rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, D. J. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku bei aplinkybėmis neteisėtai įgijo peilį su automatiškai atsilenkiančia geležte duriamojo-pjaunamojo poveikio, priskiriamą šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, kurį 2024 m. liepos 30 d. nuo 22 val. 27 min. iki 22 val. 36 min. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės ir konvojaus laikino sulaikymo patalpoje, (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu jo dėvimoje rankinėje rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

D. J. kaltė įrodyta teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Asmens kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu pas D. J. rasta M. P. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, lenktinis peilis, dujų balionėlis (2 t., b. l. 16-).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. N. parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį, palaiko su juo draugiškus santykius. 2024 m. liepos 30 d. apie 18 val. 00 min. susitiko su D. J. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), išgerti alaus. Susitiko prie minėtos parduotuvės, nusipirko alaus ir kieme, (duomenys neskelbtini), vartojo dviese alų. Po to prie jų prisijungė E. L.. Jie visi vartojo alkoholį ir vėliau kilo konfliktas su dar vienu vyru dėl moters įžeidinėjimo. Vykstant žodiniam konfliktui, D. J. priėjo šonu prie anksčiau minėto vyro, jis rankoje turėjo dujų balionėlį, juodos spalvos. Po to konfliktas pasibaigė, jis, E. L. ir D. J. nuėjo vėl prie to pačio suoliuko toliau vartoti alų. Įvykus žodiniam konfliktui, jis ir D. J. niekur kitur nebuvo nuėję iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Nežinojo, ką D. J. turėjo su savimi dėvimoje „tašėje“ (1 t., b. l. 96-97).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. L. parodė, kad pažįsta D. J., o G. N. yra jo draugas. 2024 m. liepos 30 d., vakare, prie suoliukų, esančių (duomenys neskelbtini), vartojo alų kartu su G. N. ir D. J.. Po to nuėjo iki kito draugo, o grįžęs pamatė, kad yra atvykę policijos pareigūnai. Dėl kokių priežasčių jie atvyko, nesuprato. Niekada nėra matęs, kad D. J. turėtų dujų balionėlį ar peilį. (1 t., b. l. 104-105).

2024 m. rugsėjo 23 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad buvo tikrinami kaltinamojo D. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. 2024 m. rugsėjo 23 d. D. J. paprašoma parodyti vietą, kurioje jis įgijo peilį ir dujų balionėlį, kuriuos 2024 m. liepos 30 d. nuo 22 val. 27 min. iki 22 val. 36 min. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės ir konvojaus laikino sulaikymo patalpoje, (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu jo dėvimoje rankinėje rado ir paėmė policijos pareigūnai. D. J. nurodo adresą – (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ bazė). Nuvykus nurodytu adresu, D. J. nurodo eiti į (duomenys neskelbtini). Įėjus į minėtą salę, kaltinamasis parodo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje įsigijo peilį ir dujų balionėlį, parduotuvėje parodo prekių lentynas, kuriose buvo dujų balionėlis ir peilis, kai jis juos įsigijo (3 t., b. l. 24-32).

Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus elektroninio laiško matyti, jog parduotuvė tokio modelio peiliais, kuris buvo rastas 2024 m. liepos 30 d. nuo 22 val. 27 min. iki 22 val. 36 min. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės ir konvojaus laikino sulaikymo patalpoje, (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu pas kaltinamąjį D. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada neprekiavo ir neprekiauja (3 t., b. l. 33-36).

Dėl neteisėto nešaunamo ginklo įgijimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalis)

BK 258 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.

Lietuvos Respublikos ginklų šaudmenų ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 48 dalyje nurodoma, kad nešaunamasis ginklas – ginklas, kuriuo taikinys paveikiamas nenaudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgos. To paties įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodoma, kad civilinėje apyvartoje draudžiami ginklai yra kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kiti šaltieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai, neturintys ūkinės ar buitinės paskirties.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas D. J. dėl neteisėto nešaunamo ginklo įgijimo, pasitvirtino.

Kaltinamasis D. J. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino, tačiau teigė, jog nešaunamąjį ginklą – peilį jis įgijo teisėtai, nusipirko jį parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ bazėje.

Tačiau, teismo nuomone, kaltinamojo duoti parodymai yra vertintini tik kaip jo paties gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo D. J. versiją visiškai paneigia ir jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tai yra to, kad kaltinamasis neteisėtai įgijo peilį su automatiškai atsilenkiančia geležte, duriamojo-pjaunamojo poveikio, priskiriamą šaltiesiems ginklams, patvirtina byloje surinkti ir tiesiogiai teisme ištirti įrodymai, visų pirma – specialisto išvada, jog asmens kratos metu pas kaltinamąjį rastas peilis - su automatiškai atsilenkiančia geležte yra duriamojo – pjaunamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, draudžiamas civilinėje apyvartoje (1 t., b. l. 64-68). Pažymėtina, jog atlikus kaltinamojo parodymų patikrinimą vietoje, tikrinant kaltinamojo duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu, kad jis peilį įsigijo teisėtai parduotuvėje, buvo nuvykta į kaltinamojo nurodytą parduotuvę, tačiau tokio peilio, koks buvo rastas pas kaltinamąjį, nebuvo rasta. Tai patvirtina ir liudytoja apklausta A. L.. Be to, kaip matyti iš elektroninio laiško (3 t., b. l. 33-36), tokio pobūdžio peiliais parduotuvė niekada neprekiavo ir neprekiauja. Nors kaltinamojo versiją patvirtina S. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, tačiau ji yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl yra suinteresuota padėti jam išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą nešaunamojo ginklo įgijimą.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo D. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada ir kiti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. J. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo D. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, kadangi kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais, jis savo kaltę iš esmės pripažino.

Kaltinamojo D. J. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku bei aplinkybėmis neteisėtai įgijo peilį su automatiškai atsilenkiančia geležte duriamojo-pjaunamojo poveikio, priskiriamą šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, draudžiamą civilinėje apyvartoje, kol jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tokiais veiksmais kaltinamasis D. J. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl šiuo atveju D. J. veikoje nustatyti visi būtinieji BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl kaltinamojo D. J. padaryta nusikalstama veika, atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl asmens dokumento įgijimo ir laikymo neturint teisėto pagrindo (BK 302 straipsnio 2 dalis

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Taigi dokumentui keliami ne formos (juo laikytinas bet kokios formos rašytinis aktas), o turinio reikalavimai, nes juo turi būti liudijamas faktas, turintis teisinę reikšmę, galintis ar sukeliantis teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-396/2013, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016).

Objektyvioji BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, taip pat antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimu, laikymu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu neturint teisėto pagrindo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento ir padarinių atsiradimas nebūtinas. Pagal tą pačią galiojančią teismų praktiką dokumento laikymas – tai jo turėjimas savo žinioje (valdymas), neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, kai kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo, dokumentą laiko gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Laikant dokumentą neturint tam teisėto pagrindo šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to dokumento laikymo bet kurioje vietoje pradžios (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-105-383/2019).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas D. J. dėl fiziniam asmeniui priklausančio dokumento įgijimo ir laikymo, neturint tam teisėto pagrindo, pasitvirtino.

Kaltinamojo D. J. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tai yra to, kad kaltinamasis neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą, patvirtina byloje surinkti ir tiesiogiai teisme ištirti įrodymai, visų pirma – paties kaltinamojo parodymai, kad M. P. vardu išduotą ir jam priklausančią asmens tapatybės kortelę jam davė pažįstama mergina, su tikslu parduoti, jis parduoti asmens tapatybės dokumento neketino, bandė susisiekti su M. P., tačiau taip ir liko minėto asmens tapatybės dokumentas pas jį. Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos policijos pareigūnų, radusių pas kaltinamąjį D. J. M. P. dokumentą, nurodytos aplinkybės, kad atliekant asmens kratą sulaikymo metu, buvo rasta M. P. vardu išduota asmens tapatybės kortelė.

Tai, jog dokumentą kaltinamasis D. J. laikė be teisėto pagrindo, patvirtina ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus atsakymas, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. liepos 13 d. M. P. pateikė prašymą išduoti naują asmens tapatybės kortelę, nurodant, kad ji buvo pamesta, pavogta ar dingusi (1 t., b. l. 54-56).

Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę. Pas kaltinamąjį D. J. rasta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, kuri, kaip matyti iš daiktų apžiūros protokolo, yra išduota (duomenys neskelbtini), galioja iki (duomenys neskelbtini), todėl laikytina dokumentu ir yra BK 302 straipsnio dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-591-303/2015).

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia: D. J. suprato, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgijo ir su savimi laikė kito asmens dokumentą bei norėjo taip elgtis.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo D. J. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis D. J. įvykdė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), ir vieną tyčinį, baigtą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis D. J., būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui ir esant nepanaikintam įstatymo nustatyta tvarka, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, todėl jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis D. J. teisiamas 13 kartą, jis taip pat baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 113-125, 127-148).

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, įvykdė būdamas recidyvistu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas minimalus, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje - baudą, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas minimalus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, BK 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007).

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį, kadangi nusikalstamas veikas įvykdė D. J. iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, o po subendrinta bausmė turi būti subendrinta su jau minėtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, taip nustatant galutinę subendrintą bausmę, į ją įskaitant bausmę, atliktą visiškai ar iš dalies pagal minėtą ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnė bausmė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį apima švelnesnę bausmę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir paskirtina subendrinta bausmė.

Šiuo nuosprendžiu subendrinta bausmė pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį visiško sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant visą bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant vieningą subendrintą bausmę – baudą.

Nors prokurorė teisiamojo posėdžio metu siūlė pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį skirti arešto bausmes, o po to subendrintos arešto bausmės vykdymą atidėti BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, tuo tarpu kaltinamajam du kartus skirta arešto bausmė (Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu), po to, neišnykus teistumui, kaltinamasis padarė naują nusikalstamą veiką, todėl negali būti laikoma, jog jam arešto bausmė būtų skiriama pirmą kartą, tačiau įvertinus veikų pavojingumą, skirti laisvės atėmimo bausmę ar arešto bausmę, teismo vertinimu, būtų akivaizdžiai neteisinga, todėl skirtina baudos bausmė.

Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė, kaltinamojo D. J. visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir įskaitytinas laikas, kaltinamojo praleistas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2024 m. liepos 30 d. 20 val. 30 min. iki 2024 m. liepos 31 d. 16 val. 15 min. - 1 diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 63 straipsnio 9 dalis, 66 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam D. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintina (2 t., b. l. 54-56).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis su automatiškai atsilenkiančia geležte, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, sunaikintinas kaip daiktas, kurio apyvarta uždrausta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 102 (vieno šimto dviejų) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (5100 Eur) (penkių tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio baudą;

- padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (1500 Eur) (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį apimant švelnesnę bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį ir skirti D. J. subendrintą 102 (vieno šimto dviejų) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (5100 Eur) (penkių tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę visiškai sudedant subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės – 102 (vieno šimto dviejų) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (5100 Eur) (penkių tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio baudos, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridedant visą bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu – 20 (dvidešimties) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (1000 Eur) (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą, ir skirti D. J. galutinę subendrintą 122 (vieno šimto dvidešimt dviejų) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (6100 Eur) (šešių tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti bausmę, D. J. visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, taip pat įskaityti laiką, kaltinamojo praleistą laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2024 m. liepos 30 d. 20 val. 30 min. iki 2024 m. liepos 31 d. 16 val. 15 min. - 1 (vieną) dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad paskirta ir neatlikta bausmė pagal šį nuosprendį jo paskelbimo dieną yra 120 (vienas šimtas dvidešimta) MGL (6000 Eur) (šešių tūkstančių eurų) dydžio bauda.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.

Išaiškinti D. J., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei (Kaunas, Laisvės al. 103, 111 kabinetas). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – peilį su automatiškai atsilenkiančia geležte, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, sunaikinti kaip daiktą, kurio apyvarta uždrausta.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.