- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-105-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37907-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. M.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nutarta nekeisti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje nuo stalo pagrobė A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo 2018-08-03 laikė su savimi, kol 2018-08-08 apie 00.30 val. jį panaudojo patikrinimo metu pateikdamas policijos pareigūnams kaip savo ir prisistatydamas A. Č..
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog E. M. veikė tiesiogine tyčia, nes jis suprato, kad pagrobė, laikė ir panaudojo svetimą, kitam asmeniui išduotą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą ir norėjo taip veikti.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės, skiriant baudą arba areštą.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kadangi savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo ir bendradarbiavo atskleidžiant nusikalstamą veiką. Padaryta nusikalstama veika nesukėlė jokių sunkių neigiamų padarinių, nebuvo sutrikdyta nei viešoji tvarka, nei nukentėjo žmonės, o transporto priemonę vairavo blaivus.
3.2. Skunde teigiama, kad galvojo, jog prisipažinimas, kad vairuotojo pažymėjimą pasiėmė nuo stalo, reiškia visišką prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos. Su veikos kvalifikacija ,,grobimas“ nesutiko, nes pasibaigusį savo pusbrolio dokumentą - pažymėjimą vairuoti transporto priemonę pasiėmė nuo stalo senelės namuose, kur pusbrolis A. Č. nuolatinai gyvena. Pas senelę lankos vos ne kiekvieną dieną, todėl žodis ,,grobimas“ iš senelės namų skambėjo nesuprantamai, todėl teismo posėdžio nesutiko su inkriminuojama veika. Iš paaiškinimų konteksto teismas galėjo ir turėjo suprasti, jog savo kaltę, jog pasiėmė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą pripažįsta visiškai ir šią aplinkybę laikyti lengvinančia atsakomybe bei į ją atsižvelgti bei įvertinti skiriant bausmę. Kaip matyti iš 2018-08-08 įtariamojo apklausos protokolo, duodamas parodymus nurodė, kad „<...> kaltu prisipažįstu visiškai“. 2018-08-09 posėdžio metu paaiškino, jog dokumento nepagrobė, o tai sakydamas turėjo omeny, kad jau buvo su pusbroliu susitarę dėl dokumento grąžinimo, tiesiog to nespėjo padaryti, kadangi vairuojantį automobilį sustabdė policija.
3.3. Apelianto įsitikinimu, iš pusbrolio A. Č. paimto jam priklausiusio vairuotojo pažymėjimo nepanaudojo neteisėtam sandorių sudarymui, ar kokiai nors kitai galimai nusikalstamai veikai atlikti, nepaskelbė asmens duomenų viešai, todėl mano, kad teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Vairuotojo pažymėjimas, kurį pagrobė iš pusbrolio buvo nebegaliojantis, todėl jo panaudojimas nesukėlė fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. M. ir jo gynėja advokatė palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė Rita Poškienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
7. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra tik išimtinai teismo prerogatyva.
8. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ištirtų įrodymų pagrindu E. M. kaltė pilnai ir neginčytinai įrodyta, kadangi apylinkės teismas negaliojantį A. Č. vairuotojo pažymėjimą nepagrįstai pripažino nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje dalyku. Apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ta aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas buvo negaliojantis, nepašalina E. M. atsakomybės, ir tai lėmė nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. M. nepadarė BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir visapusiškai įvertinusi bylos aplinkybes, nustatė, kad E. M. buvo kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje nuo stalo pagrobė A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo 2018-08-03 laikė su savimi, kol 2018-08-08 apie 00.30 val. jį panaudojo patikrinimo metu pateikdamas policijos pareigūnams kaip savo ir prisistatydamas A. Č..
11. Nuteistojo E. M. kaltė buvo grindžiama: paties nuteistojo E. M. parodymais, kad dokumentą pasiėmė nuo stalo, tris dienas laikė pas save ir, kai jį vairuojantį sustabdė policijos pareigūnai, jiems pateikė A. Č. vairuotojo pažymėjimą, pasakęs, kad pažymėjimas yra ne jo; liudytojo A. Č. parodymais, duotais teisimajame posėdyje apie tai, kad pusbrolis E. M. neprašė vairuotojo pažymėjimo. Jis pats E. davė vairuotojo pažymėjimą, kadangi buvo negaliojantis; liudytojos J. S. parodymais apie tai, kad šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. M. savo kaltę pripažino, pasirašė apklausos protokole; (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. Č. 2018 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, jog sustabdyto automobilio vairuotojas buvo sumišęs, nerišliai kalbėjo ir pateikė vairuotojo pažymėjimą. Akivaizdžiai buvo matyti, kad nuotrauka vairuotojo pažymėjime neatitinka vairuotojo išvaizdos. Vairuotojas prisistatė esantis A. Č.. Dar kartą paklausus, ar vaikinas tikrai yra A. Č., šis patvirtino, kad taip. Paklausus vairuotojo gimimo datos, kuri buvo nurodyta ant A. Č. vairuotojo pažymėjimo, vaikinas pasimetė ir pasakė neteisingą datą. Kiek pagalvojęs vairuotojas prisipažino ir patvirtino, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra jo pusbrolio ir jis juo naudojasi, kadangi pats neturi teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 9); 2018 m. rugpjūčio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad vyriausioji patrulė I. B. į bylą pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrėjus nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas išduotas A. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-13); vairuotojų registro išrašu, kad 2008-05-26 vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).
12. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad atėjęs pas pusbrolį A. Č. į butą, ant stalo pamatė negaliojantį pusbrolio vairuotojo pažymėjimą. Norėjo pavairuoti mamai priklausantį automobilį, tačiau neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Pagalvojo, jog A. nėra reikalingas pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimas, todėl jį pasiėmė. Po kiek laiko paskambinęs pusbrolis jo klausė, ar jis paėmė vairuotojo pažymėjimą. Atsakė, kad taip ir susitarė, jog grąžins pažymėjimą. Bevažiuojant link pusbrolio, mamos automobiliu, sustabdė policijos pareigūnai ir paprašė vairuotojo pažymėjimo. Nuteistasis padavė pareigūnams savo pusbrolio A. Č. nebegaliojantį vairuotojo pažymėjimą ir prisistatė A. Č. ( b. l. 80). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis kaltę pripažino iš dalies, pakeitė parodymus ir nurodė, kad dokumento nepagrobė, o paėmė nuo stalo. Kodėl paėmė savo pusbrolio A. Č. vairuotojo pažymėjimą, nežino, kadangi jo nereikėjo, buvo negaliojantis. Sustabdžius policijos pareigūnams, padavė pusbrolio vairuotojo pažymėjimą ir pasakė, kad tai yra ne jo pažymėjimas.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų įrodymų visuma nepatvirtina, kad E. M. padarė BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Minėta, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-788/2016). Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, turi būti nustatyti visi būtini nusikaltimo sudėties požymiai. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Ištirti įrodymai turi neginčijamai patvirtinti visus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Reikiamais atvejais teismas nuosprendyje motyvuoja, ar duomenys gauti teisėtais būdais ir ar laikytini įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje, be parodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys.
14. BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Taigi dokumentui keliami ne formos (juo laikytinas bet kokios formos rašytinis aktas), o turinio reikalavimai, nes juo turi būti liudijamas faktas, turintis teisinę reikšmę, galintis ar sukeliantis teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-396/2013, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016). Objektyvioji BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, taip pat antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimu, laikymu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu neturint teisėto pagrindo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento ir padarinių atsiradimas nebūtinas. Pagal tą pačią galiojančią teismų praktiką dokumento laikymas – tai jo turėjimas savo žinioje (valdymas), neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, kai kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo, dokumentą laiko gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Laikant dokumentą neturint tam teisėto pagrindo šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to dokumento laikymo bet kurioje vietoje pradžios. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis. Be to, dokumentai turi sukurti teises ar pareigas, ar teisinius santykius.
15. Pagal teismų praktiką BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyku, be kita ko, pripažįstamos asmens tapatybės kortelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-591-303/2015, 2K-86/2014, 2K-12/2013), vairuotojo pažymėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-591-303/2015, 2K-86/2014, 2K-12/2013). Šio Įstatymo (BK 302 str.) dalyku yra tik tokie dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymu arba teisių ir pareigų atsiradimo, turėjimo, pasikeitimo ar pabaigimo įrodymu arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu, arba teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu (2K-426/2006).
16. Byloje yra daiktų apžiūros protokolas (b. l. 12), kuris patvirtina, kad vairuotojo pažymėjimas A. Č. išduotas 2008 metais gegužės 26 dieną, ir galioja iki 2018 metų gegužės 26 dienos. Tai neginčijamas įrodymas, kad vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. Nagrinėjamu atveju liudytojo A. Č. vairuotojo pažymėjimas buvo negaliojantis, todėl nėra pagrindo jo laikyti dokumentu, ir tai nesudaro LR BK 302 straipsnio dalyko, o tuo pačiu nėra atsakomybės už jo pagrobimą ar realizavimą. Negaliojantis dokumentas yra niekinis dokumentas, nesuteikiantis jokių teisių bei pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju E. M. pagrobė negaliojantį A. Č. vairuotojo pažymėjimą, todėl jis pagal BK 302 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintinas, kadangi nepadaryta nusikalstama veika.
17. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, vadovaujasi ir teismine praktika (precedentu). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-53/2007, esant analogiškai situacijai taip pat yra išteisintas asmuo, kuris pagrobė negaliojantį dokumentą. Šis nuosprendis buvo skųstas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, tačiau nei Lietuvos apeliacinis teismas, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šio nuosprendžio nepakeitė, skundus atmetė ir neišsakė kitokios nuomonės šiuo klausimu, nepasakė, kad veika buvo netinkamai kvalifikuota ar asmuo nepagrįstai išteisintas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad: „<...>teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai“ (8 punktas).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus konstatuoja, kad jie nepatvirtina E. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, todėl jis išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nusprendė:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
E. M. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę panaikinti.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.