Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams M. M. ir Ž. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. L. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus skundu, prašydamas panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) J. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“, pareiškėjo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas J. L. ( toliau - ir pareiškėjas) skunde, o pareiškėjo atstovas advokatas Albertas Kručkauskas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas iki 2017 m. birželio 9 d. dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir (duomenys neskelbtini) AVPK) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2017 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto ( toliau- ir Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą), 66 straipsnio 1 dalimi, ir atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) AVPK vidaus tyrimo grupės tarnybinio patikrinimo 2017 m. birželio 8 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau - ir Išvada).

Mano, kad atliktas tarnybinis patikrinimas yra neteisėtas, kadangi Išvadoje nustatytos aplinkybės yra grindžiamos pareiškėjo atžvilgiu vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka - slapta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas. Pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį leidžiama pasinaudoti ne visa kriminalinės žvalgybos informacija, o tik informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys negalėjo būti panaudoti tiriant pareiškėjo tarnybinius nusižengimus, nes pareiškėjo atžvilgiu joks ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nėra jokių duomenų apie pareiškėjo padarytą korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Išvada, nurodė, jog jis V. L. ginklų laikymo sąlygų patikrinimą atliko 2016 m. lapkričio 25 d. , tačiau nesuformavo pažymos Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje. Apie tai, kad po patikrinimo nebuvo suformavęs pažymos, prisiminė tiktai 2017 m. sausio 24 d., po pokalbio su V. L. ir iškarto suformavo ir įkėlė pažymą į sistemą. Aplinkybę, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 25 d. atliko ginklų laikymo sąlygų patikrinimą, patvirtina pareiškėjas, V. L. bei Išvadoje pateiktas 2017 m. sausio 24 d. jų pokalbio turinys. Taigi pareiškėjas atliko savo tarnybines pareigas, t.y. atliko V. L. ginklų laikymo sąlygų patikrinimą, tačiau pažymą suformavo ne iš karto po patikrinimo. Išvadoje nėra nurodyti teisės aktai, kurių nuostatas pareiškėjas būtų pažeidęs įvedęs ginklų laikymo sąlygų patikrinimo rezultatus į Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemą (toliu - PLVIS ) vėliau, nei patikrinimo dieną. Išvadoje nėra pateiktos teisės aktų nuostatos , kaip yra vykdomas ginklų ir šaudmenų laikymo sąlygų patikrinimas bei įforminami tokio patikrinimo rezultatai. Pareiškėjas tokius veiksmus vertina kaip formalius procedūrinius vidaus tvarkos pažeidimus, tačiau jokiu būdu ne kaip korupcinio pobūdžio, kurie žemina pareigūno vardą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Išvadoje asmeninės naudos siekis yra išimtinai siejamas su aplinkybe, kad V. L. pakvietė pareiškėją į pirtį, tačiau nei užfiksuotame pareiškėjo ir V. L. pokalbyje, nei kitoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog V. L. būtų pasikvietęs pareiškėją į pirtį, siekdamas, kad pareiškėjas, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi veiktų neteisėtai, ar kad pareiškėjas būtų gavęs kokį nors atlygį. Pareiškėjas ir V. L. yra kaimynai nedideliame miestelyje, todėl palaiko draugiškus santykius, tačiau jokiais veiksmais ar žodžiais nesudarė prielaidos manyti, kad su V. L. pareiškėjas elgsis kitaip t. y. privilegijuotai. Pareiškėjas atliko V. L. ginklų laikymo sąlygų patikrinimą, tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra duomenų, kad V. L. ginklus būtų laikęs netinkamai, todėl pareiškėjas V. L. atžvilgiu elgėsi taip pat, kaip ir su kitais tikrinamaisiais asmenimis.

Pareiškėjas nurodė, kad tarnybos pareigų atlikimo metu, kartu su kitais pareigūnais V. S., K. Č. ir J. U. atsitiktinai sužinojo apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, o būtent, kad vienas iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų M. C. galimai dirbo (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės eiti šias pareigas. Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas, žinodamas, kad galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas, nesiėmė neatidėliotinų priemonių jo išaiškinimui, bet priešingai, ėmėsi neteisėtų veiksmų, kad pažeidimas būtų neatskleistas. Tokia išvada padaryta remiantis kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotais pareiškėjo pokalbiais su G. A., pareiškėjo paaiškinimais, bei (duomenys neskelbtini) AVPK vyriausiosios tyrėjos J. U. tarnybiniame pranešime pateikta informacija. Pareiškėjas teigia, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai, kuriuose užfiksuoti pokalbiai tarp pareiškėjo ir G. A. patvirtina priešingai, kad pareiškėjas ėmėsi visų būtinų veiksmų galimo administracinio nusižengimo išaiškinimui. Nurodė, kad pokalbių metu pareiškėjas aiškinosi galimo administracinio nusižengimo aplinkybes ir veikė prevenciškai, kad tokie pažeidimai nebūtų ateityje daromi. Objektyvūs ir pagrįsti duomenys apie galimai padarytą administracinį nusižengimą pareiškėjui tapo žinomi 2017 m. kovo 10 d. gavus (duomenys neskelbtini) AVPK vyriausiosios tyrėjos J. U. vizuotą M. C. paaiškinimą. Pažymėjo, kad remiantis pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.6 punktu, jis turi pareigą kontroliuoti (duomenys neskelbtini). Tarnybinį patikrinimą atlikęs tikrintojas konstatavo, kad pareiškėjas pokalbio metu nurodė G. A. pamokyti M. C., kad nieko nerašytų paaiškinime, ir kad pamokytų kaip „išsukt iš padėties“. Pareiškėjas nurodo, kad tokių „pamokymų“ neteikė. Priešingai paskambinęs G. A. siekė išsiaiškinti įvykio aplinkybes, pareiškėjas aiškiai nurodė, kad paaiškinime neturi būti nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija. Pažymėjo, kad G. A. paneigė, jog pareiškėjas būtų jį konsultavęs dėl galimybės išvengti atsakomybės. Pareiškėjas nurodė, kad jis nedelsiant pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, kurios metu surinkęs reikiamus duomenis, 2017 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) surašė administracinio nusižengimo protokolą ir išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, paskyrė piniginę baudą. Pareiškėjas teigia, kad tikrindamas V. L. ginklų laikymo sąlygas, jokių realių ir žalingų pasekmių visuomenei ir valstybei nepadarė, ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos kontrolė buvo įgyvendinta, visuomenės ir valstybės saugumas užtikrintas, (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolas surašytas, paskirta nuobauda. Pareiškėjo veiksmų kvalifikavimas kaip pareigūno vardo pažeminimas yra neproporcingas ir prieštaraujantis tiek Vidaus tarnybos statutui, tiek suformuotai teismų praktikai. Nei viena iš tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad pareiškėjas akivaizdžiai žemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė arba kompromitavo pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga. Buvo pritaikyta neproporcinga tarnybinė atsakomybė - atleidimas iš pareigų, tarnybinis patikrinimas galėjo būti atliekamas nebent tarnybinio nusižengimo tyrimo kontekste. Todėl pareiškėjas turi būti grąžinamas į pareigas iš kurių buvo atleistas neteisėtai ir jam turi būti atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Atsakovas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su skunde pareikštais reikalavimais. Nurodė, kad 2017 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) VPK viršininkas V. V. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) J. L. veiksmų” .Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija), patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Atsižvelgus į Išvadoje išdėstytą medžiagą, (duomenys neskelbtini) viršininko 2017-06-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) J. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareigūnas buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Tarnyba policijoje grindžiama statutiniais santykiais, kurių specifika apsprendžia didesnius reikalavimus policijos pareigūnams, o statutinis valstybės tarnybos santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę. Policijos pareigūnas privalo gerbti ir sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus. Policijos įstatymo 3 str. įtvirtinta nuostata skelbia, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu ir kitais teisės aktais. Iš to matyti, jog tarnyba policijoje turi aiškų, konkretų bei apibrėžtą teisinį reglamentą.

Aptariamas neteisėtas pareiškėjo elgesys kildinamas iš piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekiant sau ir kitam naudos, padarant korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, ir pasinaudojimo tarnybos metu gauta informacija, veikiant taip ir siekiant tokių tikslų, kurie yra priešingi nustatytiems uždaviniams (Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 5 p.) bei numatytoms pareigoms (Policijos veiklos įstatymo 25 str. 1 d. 2 p.). Tokie kalti policijos pareigūno veiksmai griauna vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, todėl pripažintini kaip pareigūno vardo pažeminimas. Pažymėjo, jog Statutas pareigūnams nustato aukštesnius darbo drausmės, moralės, garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o šiuo atveju minimas pareigūnas yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, tarnyba vidaus reikalų sistemoje grindžiama statutiniais santykiais, o šių santykių pobūdis lemia ypatinga drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų sistemos įstaigoje, jų specifika kelia policijos įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus pareigūnas prisiekė pradėdamas tarnybą vidaus reikalų sistemoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-02-24 nutartyje (Administracinė byla Nr. A7-247-04) teisėjų kolegija aiškindama Vidaus tarnybos statuto nuostatas konstatavo, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi. Tokio pobūdžio priemonės, kaip atleidimas iš vidaus tarnybos, taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu saugomas visas sistemos autoritetas visuomenėje ir tarp pareigūnų, būtų formuojamas visuomenės ir pareigūnų teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (administracinė byla Nr. A143-231/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nutartys administracinėse bylose Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, A62-1099/2011), aiškindamas „Pareigūno vardo pažeminimo sąvoką“ yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo ir antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Mano, kad tarnybinis patikrinimas buvo teisėtai atliktas ir visos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo neteisėta veika, išsamiai išnagrinėtos. Mano, kad tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus. Išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Skundžiamas įsakymas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos - imperatyvi neteisėtų pareiškėjo veiksmų teisinė pasekmė.

Atsakovo atstovas M. M. teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas J. L. 2017-01-24 PLVIS suformavo pažymą, kurioje nurodė, kad V. L. 5 ginklų laikymo sąlygos atitinka patikrinimo metu galiojančius reikalavimus, nors nebuvo nuvykęs į ginklų laikymo vietą, neatliko ginklų laikymo sąlygų patikrinimo, nenustatė, ar ginklų laikymo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus. Nuo J. L. atlikto 2016-11-25 patikrinimo iki pažymos suformavimo 2017-01-24 praėjo nemažai laiko, todėl ginklų laikymo sąlygos galėjo iš esmės pasikeisti. Kriminalinės žvalgybos veiksmų metu užfiksuoti telefono pokalbiai pagrindžia, kad J. L. buvo kviečiamas į pirtį ir balių, jam buvo žadamos įvairios vaišės t. y., kad V. L. jį pavaišins “šviežiena“, „žuvyte“ ir „ miduku“. Taigi J. L. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau naudos, kuri jam aiškiai buvo nurodyta telefoninio pokalbio metu, neatliko pareigybinių funkcijų, savo neveikimu sudarė V. L. privilegijuotas sąlygas laikyti ginklus, neatlikus ginklų laikymo sąlygų patikrinimo. Be to tarnybinio patikrinimo medžiaga nustatyta , kad 2017-02-28 J. L. bendraudamas su G. A., (duomenys neskelbtini) vadovu, telefonu, pastarajam nurodė tarnybos metu gautą informaciją apie M. C.. Iš pokalbio turinio matyti, kad J. L. suprato, kad M. C. žodžiu nurodytos aplinkybės byloja apie administracinį nusižengimą. J. L. siekė, kad M. C., taip pat ir (duomenys neskelbtini) išvengtų atsakomybės Kaip negalėjimą padėti J. L. ne kartą akcentavo tai, kad informacija yra žinoma vadovams. Toks policijos pareigūno elgesys vertinamas kaip neteisėtas , siejamas su tiesiogine tyčia, turint tikslą, kad galimas teisės pažeidimas nebūtų atskleistas. Tokie policijos pareigūno veiksmai griauna vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, todėl pripažintini kaip pareigūno vardo pažeminimas.

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus viršininkas S. D. 2017-05-04 tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką V. V., kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje yra gauti iš dalies išslaptinti dokumentų išrašai, reikalingi tarnybiniam patikrinimui atlikti ir prašė pavesti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės pareigūnams atlikti tarnybinį patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno galimai padarytų korupcinio pobūdžio drausmės pažeidimų. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2017-05-04 rezoliucija pavedė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės vyriausiajam tyrėjui M. M. atlikti tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjui 2017-05-05 pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas 2017-05-05, pasiūlyta iki 2017-05-12 pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas 2017-05-11 paaiškinimą pateikė atsakovui. Atlikęs tarnybinį patikrinimą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės vyriausiasis tyrėjas M. M. 2017-06-08 surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) J. L. veiksmų“, kurioje pasiūlė pareiškėją J. L. už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos. Tarnybinio patikrinimo išvadą 2017-06-08 patvirtino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas V. V. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad atlikus tarnybinį patikrinimą ir įvertinus gautus duomenis bei kitą informaciją, taip pat apibendrinus teisės aktų reglamentaciją, nustatyta, kad J. L. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau naudos, kuri jam buvo aiškiai nurodyta, nenuvykęs ir nepatikrinęs ginklų laikymo sąlygų, PLVIS parengė pažymą apie tariamą patikrinimą, savo tyčiniu neveikimu sudarė V. L. privilegijuotas sąlygas laikyti ginklus neatlikus ginklų laikymo sąlygų patikrinimo. Be to konstatavo, kad J. L. 2017-02-28 elgesys buvo priešingas tarnybai ir užimamoms pareigoms, t. y. pasinaudojo tarnybos metu gauta informacija priešingai įstatymų nustatytiems tikslams, žinodamas, kad galimai buvo padarytas teisės pažeidimas, nesiėmė neatidėliotinų priemonių jo išaiškinimui, o priešingai - ėmėsi neteisėtų veiksmų, kad jis nebūtų atskleistas. J. L. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4, 5, 9 punktus, Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punktą, 4.9 punktą, 4.12 punktą, 15 punktą, Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.5 punktus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad policijos pareigūno J. L. kalti veiksmai griauna vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, todėl pripažintini kaip pareigūno vardo pažeminimas.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2017-06-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) J. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto ( toliau- ir Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 66 straipsnio 1 dalimi ir, atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tyrimų grupės tarnybinio patikrinimo 2017-06-08 išvadą Nr.89-IS-18 išvadą, nuo 2017-06-09 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.

Tarnybinio ginčo metu galiojusios redakcijos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte buvo įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 5 dalis numatė, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.

Sprendžiant klausimą, ar pareigūno veiksmai pažemino tarnybos pareigūno vardą, iš esmės turi būti nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) šios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojančios. Tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali būti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais / neveikimu buvo pažemintas pareigūno vardas ir pareigūnas atleistas iš tarnybos šiuo pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 (Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 286-317).

Taigi pareigūno atsakomybė pagal tarnybinio ginčo metu galiojusio Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių.

Atsakovė, konstatuodama Išvadoje pareiškėjo neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, be kitų įrodymų, rėmėsi išslaptintais kriminalinės žvalgybos duomenimis ( telefono pokalbiais ), ką teismo posėdžio metu patvirtino jos atstovas.

Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atliktas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, t. y. slapta J. L. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas ( abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Teisinis šio veiksmo atlikimo pagrindas buvo Panevėžio apygardos teismo 2016-12-20 nutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Vykdant J. L. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gauti duomenys, jog J. L. 2017-01-24 skambino V. L., ir iš jų užfiksuoto pokalbio suprantama, kad V. L. norėtų susitikti su J. L., pokalbio metu J. L. užsimena, kad reikia patikrinti V. L. ginklų laikymo sąlygas. V. L. teigia, kad jis registruotas (duomenys neskelbtini) ten yra seifas, tačiau iš pokalbio galima suprasti, kad V. L. gyvena kitu adresu (duomenys neskelbtini) bei šiuo adresu galimai laiko ginklus. V. L. nurodo, kad šiuo adresu yra nesutvarkyti dokumentai, dėl ko jis negali prisiregistruoti. Iš pokalbio suprantama, kad J. L. patikina V. L. šią problemą išspręsti. Iš pokalbio matyti, kad V. L. pasiūlė J. L. atvykti pas jį į pirtį ir balių, žada pavaišinti šviežiena, žuvimi, midumi. Pokalbio pabaigoje V. L. paprašo J. L. , kad šis paskambintų, kai atvažiuos, bei dar sykį pasako , kad jį pavaišins. J. L. į šiuos pasiūlymus atsako „ gerai“.

Pareiškėjas savo paaiškinime nurodė, kad jis su V. L. yra geri pažįstami, seniai bendrauja, gyvena vienas nuo kito netoli, todėl V. L. dažnai jį pakviečia į pirtį. Pasak J. L. tai kaimyniniai santykiai ir jis nemano, jog tai galėtų būti susiję su piktnaudžiavimu tarnyba ar tarnybine padėtimi. Tačiau V. L. savo paaiškinime santykius su J. L. apibūdina kaip neutralius, nurodė, kad pažįsta J. L., tačiau bendro laisvalaikio nėra leidę, susitikę tiktai pasisveikina. Taigi V. L. ir J. L. paaiškinimai yra prieštaraujantys. (duomenys neskelbtini) AVPK Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. U. 2017-05-24 tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2017-01-25 vykdydama priskirtą jai kontrolę , nustatė, kad J. L. 2017-01-24 neatliko ginklų laikymo sąlygų patikrinimo (duomenys neskelbtini) , patvirtino, kad J. L. iš (duomenys neskelbtini) AVPK patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 2017-01-24 išvykęs nebuvo ( išskyrus pietų pertrauką), kadangi visą dieną jį matė savo darbo vietoje.

Tai, kad 2017-01-24 J. L. neatliko V. L. ginklų laikymo sąlygų patikrinimo patvirtina savo paaiškinime ir pats J. L. , nurodydamas jog jis V. L. ginklų laikymo sąlygų patikrinimą atliko 2016-11-25, tačiau nesuformavo pažymos Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje. Apie tai, kad po patikrinimo nebuvo suformavęs pažymos, prisiminė tiktai 2017 m. sausio 24 d., po pokalbio su V. L., ir iškarto suformavo ir įkėlė pažymą į sistemą.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad J. L. 2017-01-24 PLVIS suformavo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad V. L. 5 ginklų laikymo sąlygos (duomenys neskelbtini), 2017-01-24 atlikto patikrinimo metu atitinka galiojančius reikalavimus, nors J. L. 2017-01-24 nebuvo nuvykęs į ginklų laikymo vietą, neatliko ginklų laikymo sąlygų patikrinimo, nenustatė vietoje, ar ginklų laikymo sąlygos atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-03 įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintus Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimus.

Taigi nuo J. L. atlikto 2016 -11-25 patikrinimo iki pažymos suformavimo 2017-01-24 praėjo nemažai laiko, todėl ginklų laikymo sąlygos galėjo iš esmės pasikeisti, įvertinus tai, daroma išvada, kad J. L. 2017-01-24 neturėjo teisinio pagrindo PLVIS suformuotoje pažymoje patvirtinti, kad V. L. ginklų laikymo sąlygos, būtent tuo metu, atitinka joms keliamus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas ( redakcija galiojusi tarnybinio patikrinimo metu ) numatė, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustatė, kad policijos veikla grindžiama teisėtumo principu. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyrio specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-08-20 įsakymu Nr. 89-V-430 ( toliau- ir Pareigybės aprašymas )7.1 punktas numato, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, vykdo policijos vykdomą licencijuojamos veiklos ir ginklų civilinės apyvartos kontrolę (duomenys neskelbtini) apskrityje, o 7.5 punktas numato, kad valstybės tarnautojas atlieka privalomus patikrinimus. Tuo metu galiojusio Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punktas numatė, kad tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo. Policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi vadovautis šiomis nuostatomis: būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų (4.9 punktas), nepasiduoti valdžios ir valdymo institucijų, pareigūnų, visuomenės informavimo priemonių, visuomenės bei atskirų piliečių ir kitų asmenų neteisėtai įtakai( 4.12 punktas).

Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta, kas tai yra korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos , tai kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad J. L. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Įvertinus nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovas pagrįstai konstatavo, kad J. L. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau naudos, kuri jam buvo aiškiai V. L. nurodyta pokalbio metu, nenuvykęs ir nepatikrinęs ginklų laikymo sąlygų, PLVIS parengė pažymą apie tariamą patikrinimą, neatliko pareigybinių funkcijų, kurias jis privalėjo atlikti, savo tyčiniu neveikimu sudarė V. L. privilegijuotas sąlygas laikyti ginklus neatlikus ginklų laikymo sąlygų patikrinimo.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buvo atliktas kriminalinės žvalgybos veiksmas - slapta (duomenys neskelbtini) AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyrio specialisto J. L. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas. Prie tyrimo medžiagos pridėtas teisinis nurodyto veiksmo atlikimo pagrindas- Panevėžio apygardos teismo 2016-12-20 nutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas kontroliuojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2017-02-01 (duomenys neskelbtini) įdarbino M. C., neturėjusio teisės eiti šias pareigas, nes neturėjo įsigijęs pažymėjimo dirbti (duomenys neskelbtini).2017-02-21 (duomenys neskelbtini) išdavė M. C. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, jog jis įgijo kompetenciją dirbti (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną J. L. įvedė šiuos duomenis į PLVIS. 2017-02-28 M. C., atvykęs į (duomenys neskelbtini) AVPK Viešosios tvarkos Licencijavimo poskyrį, pateikė minėtą pažymėjimą ir medicinos knygelę, kreipėsi su prašymu jam išduoti (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jis dirba nuo 2017-02-02. M. C. dokumentus priėmė K. Č. Buvo nustatyti galimo administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 130 straipsnio požymiai. Nustatyta, kad 2017-02-28 13:13:31 val. J. L. skambino G. A., vadovaujančiam (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad buvo atėjęs į (duomenys neskelbtini) AVPK Viešosios tvarkos Licencijavimo poskyrį M. C., kuris pranešė , kad nuo 2017-02-01 dirba (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam suteikiančios teisės dokumentų. J. L. pasakė G. A. , kad pažiūrės ką galima padaryti ir perskambins. Nustatyta, kad J. L. 13:28:39 val., 13;28:54 val., 13:29:19 val., 13:29:40 val. skambino G. A., tačiau pastarasis neatsiliepė. G. A. perskambino J. L.. Iš pokalbio suprantama, kad J. L. , siekdamas, jog (duomenys neskelbtini) išvengtų administracinės atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 130 straipsnyje, pakonsultavo G. A., kad jis paskambintų M. C. ir paaiškintų ką jam reikia parašyti paaiškinime, kad būtų išvengta administracinės atsakomybės.

J. L. savo paaiškinime pažymėjo, kad jis nesiekė, jog (duomenys neskelbtini) išvengtų administracinės atsakomybės. Nurodė, kad jis apie galimai padarytą administracinį nusižengimą sužinojo 2017-03-10, kai iš Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistės J. U. gavo jam vizuotą M. C. paaiškinimą. Jis tą pačią dieną pradėjo administracinę teiseną, surinko reikiamus dokumentus ir 2017-03-30 (duomenys neskelbtini) surašė administracinio nusižengimo protokolą, išnagrinėjo administracinę bylą ir paskyrė piniginę baudą.

(duomenys neskelbtini) AVPK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėja J. U. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2017-02-28 apie 11. 00 val., jai būnant kabinete, kur dirba (duomenys neskelbtini) AVPK Veiklos skyriaus specialistai V. S., K. Č. bei J. L., atvyko M. C. dėl (duomenys neskelbtini) pažymėjimo. M. C. priėmė specialistas K. Č.. M. C. žodžiu paaiškino, kad jis nuo 2017-02-02 dirba (duomenys neskelbtini) ir nori gauti (duomenys neskelbtini) pažymėjimą. K. Č. paaiškino, kad jis be (duomenys neskelbtini) AVPK išduoto (duomenys neskelbtini) pažymėjimo ar išduotos (duomenys neskelbtini) negalėjo būti įdarbintas (duomenys neskelbtini). K. Č. nurodė, kad M. C. reikia susimokėti nustatyto dydžio valstybės rinkliavą. M. C. ilgai negrįžo atsiimti pažymėjimo. J. U. pažymėjo, kad M. C. atėjo tą pačią dieną, tačiau jau po pietų, maždaug apie 13.15 val. ir K. Č. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė visai kitas aplinkybes, nei nurodė žodžiu, t.y., kad jis nedirbo (duomenys neskelbtini), o tik mokėsi ( atliko praktiką). Be to nurodė, kas K. Č. apie nustatytą administracinį nusižengimą surašė tarnybinį pranešimą, o ji specialistui J. L. pavedė atlikti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

(duomenys neskelbtini) AVPK Veiklos skyriaus specialistas K. Č. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2017-02-28 M. C. pateikė prašymą išduoti (duomenys neskelbtini) pažymėjimą. Bendraujant nustatė, kad M. C. jau dirba (duomenys neskelbtini).

M. C. paaiškinime nurodė, kad jis dirbo, kaip mokinys, nors specialistas K. Č. ir J. U. nurodė, kad informaciją apie M. C. darbą kaip (duomenys neskelbtini) neturinčio tam leidimo, jie gavo iš paties M. C. Iš to seka, kad M. C. žodžiu pateikta informacija skiriasi nuo raštiško paaiškinimo.

G. A., (duomenys neskelbtini), savo paaiškinime nurodė, kad M. C. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) darbuotoją. M. C. kreipėsi norėdamas įsidarbinti. Jam buvo nurodyta , kad kreiptųsi dėl pažymėjimo įsigijimo, taip pat lankytų kursus. Nurodė, kad vėliau sužinojo, jog M. C. galimai darbines funkcijas vykdė iki tol, kol įsigijo (duomenys neskelbtini) pažymėjimą. Šią informaciją sužinojo iš pareigūno J. L.. Kokiu būdu šią informaciją jis gavo telefonu ar „ gyvai“ , tiksliai nurodyti negalėjo. J. L. jam nurodė, kad M. C. reikės atvykti ir parašyti paaiškinimą dėl galimo teisės pažeidimo.

Tyrimo metu nustatyta, kad M. C. buvo atvykęs 2017-02-28 apie 12.50 val. į (duomenys neskelbtini) AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyrio tarnybines patalpas, o 2017-02-28 13.13 val. J. L. paskambino (duomenys neskelbtini) vadovui G. A. ir pasakė, kad M. C. atėjęs į minėtas tarnybines patalpas prie vadovų ( viršininkų) nurodė, jog jis nuo 2017-02-01 dirba (duomenys neskelbtini) tačiau neturėjo tam leidimo ( reikiamų dokumentų) . 13.21 val. J. L. paskambino G. A. ir pasakė, kad nurodyta informacija dėl M. C. yra galimai teisinga, J. L. nurodė, kad pažiūrės ką galima padaryti ir perskambins. 13.31 val. G. A. perskambino J. L. ir pokalbio metu J. L. G. A. nurodė, kad jis paskambintų M. C. ir paaiškintų ką jam reikia parašyti paaiškinime.

Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, dalinai M. C., G. A., J. U. ir K. Č. paaiškinimų ( tarnybinių pranešimų), nustatyta, kad 2017-02-28 J. L. bendraudamas su G. A. telefonu pastarajam nurodė tarnybos metu gautą apie M. C. informaciją. J. L. siekė, jog M. C., ir (duomenys neskelbtini) išvengtų administracinės atsakomybės , nurodydamas G. A. konsultuoti M. C. ir pan. Pokalbio su G. A. metu J. L. ne kartą akcentavo, kad negali padėti, nes informacija yra žinoma vadovams.

Konstatuotina, kad policijos pareigūno J. L. 2017-02-28 13:13:31, 13:16:45, 13:20:57-13:21:49, 13:31:21-13: 32-57 val. elgesys vertinamas kaip neteisėtas, turint tikslą, kad galimas teisės pažeidimas nebūtų atskleistas, t.y. priešingas tarnybos ir užimamų pareigų interesams, o būtent J. L., kaip vidaus tarnybos pareigūnas pasinaudojo tarnybos metu gauta informacija, žinodamas, kad galimai buvo padarytas teisės pažeidimas, nesiėmė neatidėliotinų priemonių jo išaiškinimui ir atskleidimui, bet priešingai su artimus santykius palaikančiu G. A., telefoninių pokalbių metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, kad pažeidimas būtų neatskleistas. J. L. šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 9 punktą, Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punktą, 4.9 punktą, 4.21 punktą, 15 punktą.

Teismas tokius pareiškėjo veiksmus vertina kaip prieštaraujančius visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Nurodytas pareiškėjo elgesys akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griauna sistemos autoritetą, minėti pareigūno veiksmai neigiamai veikia visuomenės požiūrį į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, įvardijant kaltę ir aprašant sukeltas pasekmes.

Teismas pažymi, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis. Atleidimas iš tarnybos, numatytas Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, už pareigūno vardo pažeminimą yra vienintelė Vidaus tarnybos statute numatyta tokios veikos teisinė pasekmė. Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam pagrindui pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Vertinant visumą vidaus tarnybos nutraukimą reglamentuojančių normų, darytina išvada, kad tokia aplinkybė (faktas) turi paaiškėti ar tapti žinoma subjektui, turinčiam įgalinimus atleisti pareigūną iš tarnybos, tik šiuo atveju prasideda atleidimo iš tarnybos terminų eiga. Atleidimas iš tarnybos šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai netaikytini. Šiuo atveju pareiškėjo poelgis yra vertinamas jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už šį poelgį taikyti pareiškėjui su jo tarnyba susijusias poveikio priemones. Kaip jau buvo konstatuota, pareiškėjo poelgis žemina jo, kaip pareigūno, vardą, o tai yra pagrindas atleisti pareiškėją iš tarnybos. Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys A4-189/2007, A16-1007/2006, A-62-2135/2011, A143-2206/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu pripažino, kad išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas tiriant tarnybinius nusižengimus yra pagrįstas konstituciškai svarbiais viešojo intereso apsaugos tikslais; tokiu panaudojimu siekiama apsaugoti valstybės, valstybės tarnybos ir visos visuomenės interesus, užtikrinti valstybės tarnybos skaidrumą ir viešumą, garantuoti, kad valstybės tarnautojų (inter alia statutines) pareigas eitų tik aukštus įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantys, lojalūs Lietuvos valstybei, nepriekaištingos reputacijos asmenys. Konstitucinis teismas tame pačiame nutarime pripažino, kad Statuto nuostatomis, pagal kurias pareigūnas turėjo teisę skųsti sprendimus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, inter alia jo atleidimo iš vidaus tarnybos, teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tarnybinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, garantavus atitinkamai valstybės tarnautojo ir pareigūno konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos, kuri skiriama, kaip minėta, pagal Statuto nuostatose įtvirtintus tarnybinių nuobaudų skyrimo kriterijus ir panaudojus išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją, kartu užtikrinama ir jo teisė į tinkamą teismo procesą. Taigi šiomis Statuto nuostatomis valstybės tarnautojui (pareigūnui) suteikta veiksminga apsauga nuo galimos valdžios įstaigų savivalės ir realios galimybės pasinaudoti teismine gynyba dėl galimai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pažeistų savo konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia Konstitucijos 22 straipsnyje ginamos teisės į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo neliečiamumo apsaugą ir 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, ginčijant inter alia išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos, perduotos pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, kaip įrodymo naudojimo teisėtumą, būtinumą ir proporcingumą tiriant jo korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą.

Teismas pažymi, kad susipažinus su kriminalinės žvalgybos tyrimo metu priimtais dokumentais ir surinktais duomenimis, nėra nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš pareiškėją ir kitus susijusius asmenis buvo atliekami neteisėtai. Pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-09-20 prašymą „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016- 12-20 prašymą „ Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka termino pratęsimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos prokuratūros 2016-09-21 teikimą „ Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos prokuratūros 2016-12-20 teikimą „ Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka termino pratęsimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos teismo 2016 -09-21 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sankcionuoti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnyje numatyti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d., vėliau Panevėžio apygardos teismo 2016 -12-20 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsti nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. kovo 22 d.

Kriminalinės žvalgybos tyrimo dokumentai ir duomenys buvo teisės aktų nustatyta tvarka išslaptinti ir panaudoti tarnybiniame patikrinime pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į pareiškėjo padarytos veikos pobūdį, teismas pripažįsta, kad tokiu būdu gautų įrodymų panaudojimas buvo būtinas ir proporcingas.

Darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tinkamai, iš esmės užtikrinant pagrindines pareiškėjo teises šio patikrinimo metu.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. L. pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš vidaus tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo vienintelė minėtame Statute numatyta teisinė priemonė, kurią galėjo taikyti atsakovas ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, ją taikė. Atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą įsakymą atleisti iš vidaus tarnybos J. L., todėl tenkinti skundą ir naikinti ginčijamą įsakymą bei grąžinti pareiškėją į tarnybą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį nėra pagrindo.

Remiantis Europos Žmogaus T. T. praktika, numatančia jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą, neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), teisėjų kolegijos nuomone, kiti bylos šalių argumentai nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl (duomenys neskelbtini) J. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Atmetus pagrindinį skundo reikalavimą dėl įsakymo panaikinimo, netenkinami ir išvestiniai skundo reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Pareiškėjo J. L. skundą atsakovui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl (duomenys neskelbtini) J. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.