Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo L. T. gynėjo advokato V. P. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria pripažintas ir perduotas vykdyti Švedijos Karalystės Svėjos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nuosprendis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Lietuvos Respublikos pilietis L. T. Švedijos Karalystės Svėjos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso (1962:700) 8 skyriaus 1 straipsnį bei 8 skyriaus 4 straipsnį 1 metų 9 mėnesių (635 dienų) laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. kovo 28 d.

2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymas dėl Svėjos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžio, priimto L. T. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkinamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos teikimu. Tuo atveju, kai nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo laisvė nėra apribota, laisvės atėmimo bausmės suderinimo klausimą sprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas šiuos klausimus išsprendžia nutartimi šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Bendrosios su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo nuostatos, nurodytos BPK 362 straipsnyje, sprendžiant BPK 365 str. numatytus klausimus dar detaliau yra sureguliuotos Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo, kurio 7 straipsnis nustato, kad klausimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, teisėjo nurodymu nuteistajam, jo gynėjui, prokurorui pranešama apie klausimo nagrinėjimo laiką ir pasiūloma pateikti atsiliepimus dėl jo, šie asmenys į teismo posėdį nešaukiami.

7. Gynėjo nesutikimas su skundžiama nutartimi yra grindžiamas iš esmės vieninteliu argumentu – nepranešimu pačiam nuteistajam apie bylos nagrinėjimą, suvaržant galimybę išsakyti savo poziciją tiek asmeniškai, tiek per savo pasirinktą gynėją. Aukštesniojo teismo vertinimu, nepranešimas nuteistajam apie klausimo nagrinėjimą suvaržė nuteistojo teises į gynybą, tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste jis nevertintinas esminiu pažeidimu, kadangi nuteistojo teisė būti išklausytam pilna apimtimi yra yra realizuota, jo pasirinktam gynėjui apskundus apylinkės teismo nutartį aukštesniajam teismui. Priešingai, nei teigiama skunde, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-50-417/2025 dėl to paties užsienio valstybės nuosprendžio pripažinimo kito asmens atžvilgiu nelaikytina precedentu nagrinėjamoje byloje, kadangi minimoje byloje nuteistojo teisių į gynybą pažeidimas buvo konstatuotas nustačius formalų, priešingą poziciją nei jo ginamasis užėmusio teismo paskirto gynėjo dalyvavimą procese pirmosios instancijos teisme, neužtikrinusį realaus teisės į gynybą įgyvendinimo.

8. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas klausimą dėl užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimo ir juo L. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvoje sprendė žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, kuriame dalyvavo prokuroras ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Aušrinė Zaburienė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatė, ruošdamasi bylai, iš anksto susipažino su byla, tame tarpe ir su paties nuteistojo raštu išdėstyta pozicija dėl nesutikimo su nuosprendžio vykdymu Lietuvoje (b. l. 55), pasidarė gynybai reikalingų dokumentų kopijas. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje gynėja gynė nuteistąjį aktyviai, palaikydama jo išdėstytą poziciją ir argumentus, bei papildydama juos teisiniais argumentais. Todėl toks teisės į gynybą realizavimas nelaikytinas vien formaliu.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad po skundžiamos nutarties priėmimo nuteistasis L. T. pasikvietė tolesniame procese dalyvauti gynėją advokatą V. P., kuris susipažino su visa bylos medžiaga, gavo jos kopiją, ir nuteistojo pavedimu parengė skundą dėl apylinkės teismo nutarties. Skundžiamos nutarties kopija buvo įteikta ir nuteistajam, rengiant skundą, gynėjas ryšio priemonėmis bendravo su nuteistuoju, derino pozicijas, pateikė teismui gautą Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos sprendimą dėl bausmės perkėlimo (b. l. 99-102).

10. Taigi skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tokiu būdu daliniai nuteistojo teisės į gynybą suvaržymai nagrinėjant klausimą apylinkės teisme vėlesnio proceso metu buvo visiškai pašalinti, sudarius nuteistajam galimybę per savo pasirinktą gynėją būti išklausytam nagrinėjamu klausimu ir apskųsti jo netenkinančią apylinkės teismo nutartį, išdėstant visus pageidaujamus, su pasirinktu gynėju aptartus ir suderintus argumentus. Tokiu būdu, naikinti apylinkės teismo nutartį, remiantis vien skunde nurodytais nuteistojo teisės į gynybą suvaržymais, kurie tolesnio proceso eigoje buvo pašalinti, aukštesnysis teismas nemato pakankamo pagrindo.

11. Skunde nenurodyta ir bylos medžiagoje nenustatyta jokių Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo numatytų sąlygų ir pagrindų, kurie duotų pagrindą abejoti apylinkės teismo sprendimo pripažinti Švedijos Karalystės Svėjos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nuosprendį L. T. atžvilgiu ir jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus teisėtumu ir pagrįstumu. Teismo išvadų šiuo klausimu nepaneigia, o priešingai, jas patvirtina ir gynėjo pateiktas Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos sprendimas dėl bausmės perkėlimo, kuriame detaliai argumentuota, jog Švedijos pataisos įstaigose imamasi priemonių reabilituoti asmenį prisitaikymui būtent Švedijos visuomenėje, kas nėra aktualu Lietuvoje su šeima gyvenančiam L. T.. Taigi byloje nenustatyta ir netinkamo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo numatytų sąlygų ir pagrindų nuostatų taikymo, kuris duotų pagrindą naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, ir atsisakyti pripažinti bei vykdyti Lietuvos Respublikoje L. T. priimtą Švedijos Karalystės Svėjos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nuosprendį. Remiantis išdėstytu, skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. T. gynėjo advokato V. P. skundą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.