- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- 1S-50-417/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-46-3-00058-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- V. Š.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Š. gynėjo advokato D. R. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutarties, kuria pripažintas ir perduotas vykdyti (Duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo ((Duomenys neskelbtini)) 2025 m. vasario 28 d. nuosprendis byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. (Duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis V. Š. (Duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal (Duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (1962:700) 8 skyriaus 1 straipsnį bei 8 skyriaus 4 straipsnį ir jam paskirta 1 metų 9 mėnesių (635 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. kovo 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose buvo gautas iš (Duomenys neskelbtini) tarnybos persiųstas, (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymas dėl (Duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžio, priimto V. Š. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai skundžiama 2025 m. liepos 2 d. nutartimi pripažino (Duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nuosprendį V. Š. atžvilgiu ir nutarė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistajam V. Š. (Duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžiu bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalimi ir nustatė V. Š. 1 metų 9 mėnesių (635 dienų) laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką V. Š. įskaitė sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 2 d. iki 2025 m. kovo 1 d. bei pagal (Duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nuosprendį iki V. Š. perėmimo dienos, atliktą bausmės dalį. Bausmės pradžią nustatė skaičiuoti nuo nuteistojo V. Š. perėmimo iš (Duomenys neskelbtini) dienos.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu nuteistojo V. Š. gynėjas advokatas D. R. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Nurodo, kad nuteistasis V. Š. nieko nežinojo apie apylinkės teisme nagrinėjamą prašymą, t. y. jis nebuvo informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą, dėl ko jis neturėjo galimybės ginantis išsakyti savo pozicijos nei tiesiogiai dalyvaudamas teismo posėdyje, nei pateikdamas atsiliepimą raštu. Nuteistasis neturėjo galimybės nei pats asmeniškai, nei per šeimos narius pasirinkti gynėjo, kuris gintų jo poziciją teisminio proceso metu. Apie priimtą skundžiamą nutartį atsitiktinai sužinojo tik nuteistojo sutuoktinė, kai namų pašto dėžutėje rado voką, kuriame buvo skundžiama nutartis. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai neinformavęs nuteistojo, dėl ko buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytos nuteistojo teisės - teisė žinoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tinkamai pasirengti gynybai, gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją.
4.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors skundžiamoje nutartyje ir nurodyta, jog nuteistasis V. Š. nesutinka būtų perduotas Lietuvos Respublikai, tačiau apylinkės teismas bylą išnagrinėjo neišsiaiškinęs nuteistojo nesutikimo motyvų, o tai atlikti nuteistajam nebuvo sudaryta jokių galimybių. Tvirtina, kad teismo paskirtas gynėjas nežinojo priežasčių, dėl kurių nuteistasis nesutinka dėl likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje, nes jokia forma nebuvo susisiekęs su nuteistuoju. Be to, paskirtas gynėjas teismo posėdžio metu palaikė ne ginamojo poziciją, bet priešingai, gynėjas palaikė (Duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos prašymą ir prašė jį tenkinti. Taigi, šioje situacijoje nėra pagrindo daryti išvadą, jog apylinkės teisme nuteistojo interesai buvo tinkamai atstovaujami jam paskirto gynėjo.
4.3. Pažymi, kad dėl itin trumpo termino skundui pateikti ir ribotų galimybių susisiekti su nuteistuoju, advokatas neturi galimybės šiame skunde išsamiai išdėstyti nuteistojo nesutikimo dėl likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje argumentų, kadangi su juo (advokatu) susisiekė ir bendravo tik nuteistojo V. Š. sutuoktinė, kuri nežino sutuoktinio argumentų, dėl kurių jis nesutinka likusią laisvės atėmimo bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje.
5. Atsiliepimo į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų nustatytu terminu negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkinamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos teikimu. Tuo atveju, kai nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo laisvė nėra apribota, laisvės atėmimo bausmės suderinimo klausimą sprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus klausimus išsprendžia nutartimi šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.
7. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas klausimą dėl užsienio valstybės – (Duomenys neskelbtini) – teismo nuosprendžio pripažinimo ir juo V. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvoje sprendė teismo posėdyje, kuriame dalyvavo prokuroras ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas advokatas R. J.. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. birželio 6 d. nutartimi buvo nutarta pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriui apie tai, kad nuteistajam V. Š. būtinas gynėjas (t 1. b. l. 70). To paties teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas koordinatoriaus parinktas gynėjas advokatas R. J. (t. 1, b. l. 78). Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad apie teismo posėdžio datą ir laiką, teismo sudėtį, buvo informuota (Duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (Duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūra ir advokatas R. J..
8. Byloje esančiame liudijime nurodyta, jog nuteistasis V. Š. yra sulaikytas (Duomenys neskelbtini) ir (Duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nuosprendyje priimtu sprendimu yra deportuojamas iš (Duomenys neskelbtini). Tačiau, iš bylos medžiagos matyti, kad apie paskirtą teismo posėdį bei gynėją nuteistasis V. Š. nebuvo informuotas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pranešimas apie prašymo nagrinėjimą ir nutartis apie paskirtą gynėją būtų siųsti nuteistajam. Iš bylos duomenų matyti, kad net skundžiama Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutartis nuteistajam buvo išsiųsta ne į faktinę jo buvimo vietą ((Duomenys neskelbtini)), o į jo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (t. 1, b. l. 85, 88). Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam nebuvo pranešta nei apie paskirtą teismo posėdį, nei apie jam paskirtą gynėją, kaip to reikalaujama baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama nedelsiant įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad paskirtas gynėjas būtų susisiekęs su nuteistuoju V. Š. ir aptaręs su nuteistuoju gynybos poziciją.
9. Taigi pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismas nesilaikė tiek BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo pranešti nuteistajam apie jam paskirtą gynėją, tiek BPK 362 straipsnyje įtvirtino įpareigojimo apie posėdį pranešti ne tik prokurorui bei gynėjui, bet ir kitiems proceso dalyviams, šiuo atveju – nuteistajam V. Š., kurio atžvilgiu priimto užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimo ir juo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimas ir buvo sprendžiamas. Toks teismo procesas tampa formalus, juo nesiekiama teisingo bylos išnagrinėjimo ir tikrojo teisingumo, o teismo elgesys neatitinka BPK 45 straipsnyje nustatytos pareigos užtikrinti proceso dalyviams galimybę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.
10. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nepranešus asmeniškai nuteistajam apie prašymo nagrinėjimo datą ir laiką, teismo sudėtį, jam (V. Š.) buvo užkirstas kelias realizuoti įstatymo garantuotas jo teises – raštu pateikti savo poziciją teismui dėl nagrinėjamo klausimo, reikšti nušalinimus ir kitus prašymus. Tokios nuteistojo teisės nebuvo įgyvendintos ir paskyrus jam gynėją advokatą R. J., kadangi neinformavus nuteistojo apie gynėjo paskyrimą, jis net neturėjo galimybės pats pasirinkti gynėją ar susisiekti su paskirtu gynėju iki posėdžio ir išdėstyti jam savo poziciją, kurią gynėjas turėjo palaikyti teisme. Taigi, nuteistasis V. Š. apie jam parinktą gynėją nieko nežinojo, jam nebuvo sudaryta galimybė pačiam pasirinkti gynėją ir taip buvo pažeista jo teisė gintis pačiam arba per pasirinktą gynėją (BPK 44 straipsnio 8 dalis).
11. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje VGTPT nuteistąjį ginti parinktas advokatas nebuvo pakankamai aktyvus. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam V. Š. parinktas gynėjas nebuvo susisiekęs su V. Š. ir gynė jį apylinkės teisme nebendravęs su savo ginamuoju ir, kaip pagrįstai nurodyta ir skunde, teismo posėdžio metu palaikė ne ginamojo poziciją, bet priešingai, gynėjas palaikė (Duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos prašymą bei prašė jį tenkinti. Toks advokato elgesys rodo daugiau formalų jo dalyvavimą teismo posėdyje, nežinant ginamojo pozicijos jam svarbiais klausimais ir galimos pasikeitusios ginamojo situacijos. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnyje nustatyta, kad advokatų veikla yra grindžiama ir lojalumo klientui principu. Pagal Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Pagal Lietuvos advokatų etikos kodeksą advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai; advokato lojalumas klientui yra profesionalaus advokato ir kliento bendradarbiavimo bei tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat lemianti advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023).
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamas teisingas bylos išnagrinėjimas nepriklausomame ir nešališkame teisme, Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta konstitucinė teisė į gynybą ir teisė turėti advokatą, suponuoja ne tik valstybės pareigą užtikrinti teisinės pagalbos teikimą asmenims, kuriems tokia pagalba būtų itin sunkiai prieinama , tais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais ir užtikrinti, bet ir valstybės institucijų pareigą užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. KT20-N11/2018). Taigi, teisė į gynybą (teisinę pagalbą) turi būti reali ir veiksminga, o ne teorinė ar iliuzinė, todėl teismas privalo ne tik formaliai paskirti gynėją, bet ir užtikrinti, kad asmuo iš tikrųjų galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą (žinotų apie paskirtą teismo posėdį bei gynėją ir turėtų duomenis, leidžiančius su gynėju susisiekti, taip pat, kad galėtų pats pasirinkti gynėją). Nagrinėjamu atveju byloje tokių duomenų nėra.
13. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, kad (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymas buvo išnagrinėtas nesilaikant BPK nustatytos tvarkos, pažeidžiant nuteistojo teisę į gynybą, tuo pačiu ir į tinkamą teismo procesą. Todėl skundžiama Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – byla perduodama Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams nagrinėti iš naujo, kad būtų užtikrintos nuteistojo procesinės teisės, numatytos baudžiamojo proceso įstatyme. Nustačius pirmiau paminėtus skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindus dėl kitų skundo argumentų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymą (dėl (Duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo ((Duomenys neskelbtini)) 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžio, priimto V. Š. atžvilgiu, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje) perduoti iš naujo nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.