- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- 1-212-209/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06577-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Kaltinamasis
- E. U.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė
teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ankščiau neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. U. sunkiai sužalojo bejėgiškos būklės mažametį savo artimąjį giminaitį – sūnų A. U., gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent:
ji, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018-02-07, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikydama savo naujagimį sūnų A. U., gimusį (duomenys neskelbtini), ant rankų, tyčia kelis kartus supurtė (pakratė) bejėgiškoje būklėje dėl amžiaus esančio vaiko kūną ir galvą esant nefiksuotam kaklui bei vykstant staigiems rotaciniams galvos judesiams, taip padarydama nukentėjusiajam kraujosruvas abiejų akių tinklainėse, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu tarp pusrutulių, virš abiejų pakaušinių skilčių ir dešinėje virš kaktinės bei momeninės skilčių, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš momeninių ir pakaušinių skilčių abipus, taip sukeldama savo naujagimiui sūnui A. U. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais E. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
Kaltinamoji E. U. teisiamajame posėdyje kalta dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino ir parodė, kad tai jos vienintelis, pirmas ir mylimas sūnus, jo sužaloti ji nenorėjo, bet taip gavosi, nereikėjo verkiančio vaiko purtyti, tačiau apie tokias pasekmes ji net nepagalvojo. Sūnų pagimdė (duomenys neskelbtini), vaikas buvo silpnas, gulėjo po lašeline, po aštuonių dienų jį išrašė iš ligoninės, atvažiavo pasitikti mama ir vaiko tėvas, nuvežė namo. Gal vaikutis sumaišė dieną su naktimi, nes labai blogai miegodavo, buvo labai silpnas. Prašė leisti pagyventi su mama, kad pasisemtų patirties, nes pirmas vaikas ir ji nežinojo kaip juo rūpintis. Buvo situacija, kai mama išėjo dirbti į naktinę pamainą, jai buvo labai sunku, vaiko tėvas neatvažiuodavo padėti, nes dirbo, tad ji tvarkėsi savo jėgomis, sėdėjo ant sofos ir belaikant vaiką ant rankų užmigo, jis vos neiškrito, tačiau staigiai jį pakėlė. Nemiegojo dvi paras, jis labai verkė, atvažiavo vaikų gydytoja ir pasakė, kad su vaikučiu viskas tvarkoje, gal pilvuką pučia, ausytę skauda, tačiau ji pasakė, kad su ausyte jam viskas gerai, nes visada miega su kepuraite, namuose šilta, nėra skersvėjo. Kuomet mama išėjo į naktinę pamainą, ji pasiliko viena su vaiku, jis labai blogai miegojo, ji taip pat blogai miegojo, nežino kas jai pasidarė, pradėjo jį raminti ir supurtė netyčia kelis kartus, bet jis ir toliau verkė. Visi simptomai atsirado po trijų dienų, kuomet vaikas pradėjo nebevalgyti, jį pykino, atpilinėjo, bijojo, kad kažkas atsitiko ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po trijų dienų jis pradėjo nebevalgyti, labai verkė ir raudonavo, tad iškvietė greitąją, nes jis sunkiai kvėpavo. Jį atgaivino prie Nemenčinės, nuvežė į Santariškes. Iš pradžių gaivino namie. Norėjo pasilikti palatoje, tačiau jai pasakė, jog negalima, nes nemaitina krūtimi, jis valgo mišinukus, nes nuo nervų jai dingo pienas. Jai leido lankyti. Vaiką paguldė į reanimaciją, operacijos nedarė. Šiuo metu jam viskas gerai, pasveiko labai greitai. Ligoninėje lankė vaiką kas 2-3 dienas, taip pat lankė vaiko tėvas ir jos mama. Kai gavo pinigų, norėjo remontą pasidaryti, nes mama dirbo, ji stovėjo darbo biržoje. Gavo vaiko gimimo pašalpą, lankė vaiką ligoninėje, pirko pampersus ir drėgnas servetėles, t. y. viską, ką sakė gydytoja. Neseniai pradėjo dirbti, darbo užmokestis priklauso nuo išdirbio. Jai neatidavė vaiko po ligoninės. Šiuo metu vaikas pas globėją D. R., kurią paskyrė, kol vyksta tyrimas. Neatsisakė vaiko, lanko, būna su juo. Stengiasi atsistoti ant kojų, užsidirbti, kad vaikui kažką galėtų nupirkti. Vaiką lanko, kai turi pinigų ir laiko. Jai sunku gyventi be vaiko. Jos mama mirė prieš 2 mėnesius (pasikorė). Mama gavo pinigų, norėjo padaryti remontą, tačiau viską išleido laidotuvėms. Prieš gimdymą gyveno su vaikinu Nemenčinėje nuomojamame bute, po to ji pasakė, jog nori pagyventi pas mamą, pasisemti patirties. Jie apie pusmetį gyveno kartu. Vaiko tėvas nepasirašė dokumente, nors sutinka, kad jo vaikas, tačiau pasakė, kai vaikui sueis 2 metai, nueis pas notarą dėl tėvystės pripažinimo. Nežino, kodėl nesutinka to padaryti dabar. Kiekvieną kartą jam apie tai primena, nes būtų lengviau šioje situacijoje, tačiau jis atsako, kad pasirašys, kai vaikui sueis dveji. Jie buvo Anglijoje, ji pastojo, grįžusi norėjo įsidarbinti Lietuvoje, tačiau vaiko tėvas neleido jai dirbti, o pats dirbo, stengėsi. Neseniai grįžo iš užsienio, kad ją palaikytų, atlydėjo ją į teismą ir nuvažiavo į darbą. Jis užsidirbo kažkiek pinigų užsienyje, šiuo metu dirba Lietuvoje. Jis visada paklausdavo, kaip vaikutis, matė vaiką. Ji myli vaikutį, labai stengiasi dėl jo, įsidarbino, nes namuose tuščia. Vaikas jai yra pirmoje vietoje – jos mylimiausias žmogus. Po 3-4 parų po papurtymo jis pradėjo blogai valgyti ir sunkiai kvėpuoti, tad iškvietė greitąją pagalbą. Datos negali pasakyti. Greitąją kvietė ne tą pačią dieną, kai papurtė. Dar buvo atvažiavusi gydytoja, kuri pasakė, kad su juo viskas tvarkoje. Klausė, gal jam temperatūra, nes galvytė karšta. Nenorėjo nužudyti savo vaiko. 2018-02-07 iš ryto jis pavalgė, užmigo, vėl pamaitino po pietų, apie 12-13 val., tvarkėsi namuose, jis miegojo vėžimėlyje, nežino, kas jam atsitiko, nes pradėjo sunkiai kvėpuoti, neįprastai, supanikavo ir iš karto iškvietė greitąją. Seniūnijos socialinė darbuotoja ateina į namus, sakė, kad atiduos jai vaiką, mato, kad ji stengiasi, reikia nupirkti lovytę, drabužėliai vaikui yra. Nori vaiką auginti pati. Dabar viskas gerai, vaikas valgo, miega gerai. Dėl pareikštų ieškinių dėl vaiko gydymo ir neturtinės žalos atlyginimo – nežino, iš kur tokius pinigus gauti, bendrai 7000 eurų, neturi iš ko atlyginti. Jeigu grąžins vaiką, išeis vaiko priežiūros atostogų, kadangi šiuo metu dirba, vaiko tėvas dirbs ir uždirbs pragyvenimui, o kai vaikui sueis dveji metai atiduos jį į darželį.
Iš esmės analogiškus parodymus kaltinamoji E. U. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 159), kuriuos teisiamajame posėdyje ji patvirtino.
Parodymų patikrinimo vietoje metu E. U. patvirtino savo parodymus kaip supurtė vaiką (t. 1, b. l. 160-171).
Mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą globėja D. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad giminystės ryšių su šia šeima neturi, dirba socialine darbuotoja su rizikos šeimomis (duomenys neskelbtini). Šiuo metu globoja vaikus, penkis metus dirbo socialine darbuotoja, išėjo vaiko priežiūros atostogų su globojamu kūdikiu ir šiai dienia yra vaiko priežiūros atostogose su savo mažyliu. Jai paskambino, kad yra kūdikėlis, kuriam reikia pagalbos, ji atiduoda pirmenybę kūdikėliams, sutiko pagelbėti šioje situacijoje ir būti laikinąja globėja. Nustačius globą ji atvyko į ligoninę. 2018-02-20 pasiėmė jį iš ligoninės, prieš tai bendravo su daktare, kuri minėjo, kad vaiką lanko mama kas dvi dienas, su kuriuo būna apie 3-4 val. E. U. atvyko kartu su vaiko tėvu. Matė, kad jai buvo labai sunku atiduoti vaiką kitai moteriai, ji laikė vaiką ant rankų ir negalėjo padėti ant stalo, kad galėtų jį paimti. Kadangi jau yra išleidusi devynis globojamus kūdikius iš savo šeimos, nuramino, kad tinkamai pasirūpins, leis bendrauti su vaikeliu. Pamatė, kad ji nurimo, nes jos būklė tiesiogiai įtakojo kūdikio būklę. Jos tikslas buvo nuraminti mamą, nes ji lieka su vaiku, tad yra suinteresuota, kad vaikas būtų ramus. 2018-03-29 jie buvo pas gydytoją neurologą eiliniam patikrinimui, kūdikio būklė pagerėjo, visos kraujosruvos išnyko, liko vienintelė, nesirinko nei vandenys, nieko, viskas su vaiko sveikata eina geryn. Pradžioje buvo skirti medikamentai, pirmą savaitę naktimis miegojo neramiai, nerimas pasireiškė labai stipriais šutimais. Vaikelis labai gerai atsistatė, gerai valgė, pradėjo labai gerai miegoti. Po savaitės mama aplankė vaiką, leido jai atvykti į namus. Iki tol nematė kūdikio šypsenos, bet, kai ji paėmė jį ant rankų, vaikelis labai plačiai nusišypsojo, atpažino mamą. Po to ir ji jau dažnai matydavo vaikelio šypseną. Tas ryšys tarp motinos ir vaiko tikrai yra. Šiai dienai iššutimas praėjo. Kartais besaikiai valgo, jos požiūriu, tai nuo traumos, bet palaipsniui susitvarko. Mama vaikelį lanko kas dvi savaites pagal galimybes. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, kuris nuo (duomenys neskelbtini) yra apie 15 km, bet mama randa būdą atvažiuoti autobusais. Ji paprašė, kad ji atvažiuotų viena, nes ji gyvena be vyro, jai nėra labai saugu, gali moterį stebėti kaip socialinė darbuotoja, pamatyti jos įgūdžius, kažką patarti, pamokyti, bet su nepažįstamu vyru gali susitikti Vilniaus mieste, viešoje vietoje, bet ne savo namuose. Ji skambina labai dažnai, gal keturis kartus per savaitę. Jaučiasi nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas, tad stengiasi nelįsti, tik tiek, kiek ji pati pasisako. Pamatė, kad yra ryšys tarp vaiko ir mamos, kadangi ji jauna, nėra susiformavusių įgūdžių, bet teko matyti, kaip ji laiko, elgiasi su vaiku ir nepastebėjo, kad ji būtų rizikos grupės žmogus. Jai teko dažniausiai dirbti su rizikos grupės šeimomis, turi pirmą moterį, kuri ne iš asocialios šeimos. Vaikelis ne su alkoholiniu sindromu, iš išvaizdos atrodo sveikas kūdikis. Ji vežioja vaiką pas gydytojus, užregistravo jį į Raidos centrą tirti, ar šis įvykis turi įtakos raidai, dar laukia skambučio, lankosi pas gydytoją neurologą, turi kitą mėnesį apsilankyti, šiuo metu vaiko sveikatos būklė medikams nekelia problemų. Echoskopu žiūrėjo smegenis, turi pažymą, kad žymus pagerėjimas, yra matoma tik viena kraujosruva, visos kitos išnyko savaime, be intervencijos į galvą. Vaiko būklė daug priklauso nuo atmosferos namuose, ramios meilės. Birželio mėnesį apsilankys pas neurologą, vėl švies galvytę ir pasakys, ar bus dar ta kraujosruva ar ne. Šiai dienai, kiek mato, kūdikio raida vystosi puikiai. Atsisako civilinio ieškinio, nes nemato prasmės. Jos tikslas padėti vaikeliui, mamai, yra suinteresuota, kad vaikas grįžtų namo. Mano, kad tai netinkamas sprendimas - reikalauti pinigų iš mamos. Motiną charakterizuoja iš geros pusės, ji domisi vaiku, tik yra įgūdžių stoka dėl jauno amžiaus. Šiuo metu vaikui yra 4 mėnesiai, jis yra labai pozityvus kūdikis, labai geras. Dėl galimybės toliau auginti vaiką E. U. pačiai yra svarbiausia jos motyvacija ir vidinis noras, visą kitą yra įveikiama. Bandė jai padėti, paaiškinti, ką daryti vaikui verkiant, kaip save nuraminti. Matosi, kad jos noras yra. Rizikos šeimų mamos nelankydavo vaikų, paskambindavo dažniausia kitais reikalais, o šiuo atveju jaučiasi ir matosi, kad vaikelis jai reikalingas.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 933/2018 (01) nurodyta, kad A. U. nustatytos kraujosruvos abiejų akių tinklainėse, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu tarp pusrutulių, virš abiejų pakaušinių skilčių ir dešinėje virš kaktinės bei momeninės skilčių, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš momeninių ir pakaušinių skilčių abipus. Sužalojimai galėjo būti padaryti supurčius (pakračius), esant nefiksuotam kaklui ir vykstant staigiems rotaciniams galvos judesiams. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninę 2018-02-07. Sužalojimai visumoje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.20. punktu, dėl gyvybei grėsmingos būsenos, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Sužalojimai, nustatyti A. U., padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninę 2018-02-07, pasisakyti apie tikslesnį sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės, kadangi pateiktuose medicinos dokumentuose sužalojimų makromorfologinis vaizdas nėra aprašytas. Nustatytų sužalojimų A. U. negalėjo pasidaryti pats, kadangi 23 parų naujagimis nesivarto, nesėdi, nevaikšto.
Kraujosruvos abiejų akių tinklainėse, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu tarp pusrutulių, virš abiejų pakaušinių skilčių ir dešinėje virš kaktinės bei momeninės skilčių, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš momeninių ir pakaušinių skilčių abipus. Sužalojimai galėjo būti padaryti supurčius (sukračius), esant nefiksuotam kaklui ir vykstant staigiems rotaciniams galvos judesiams (t. 1, b. l. 38-40).
Išanalizavus visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios E. U. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus.
Teismų praktikoje mažamečiu laikomas asmuo iki 14 metų amžiaus, tačiau ne kiekvienas mažametis yra bejėgiškos būklės. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. U., kaltinamosios sūnus, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo mėnesio amžiaus, jis buvo ne tik mažametis, bet ir visiškai bejėgis, todėl mažametystę kvalifikuojanti aplinkybė šiuo atveju neapima bejėgiškumą kvalifikuojančio požymio. Tokios pozicijos dėl kvalifikuojančių aplinkybių laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-13 nutartis Nr. 1A-473-453/2016, 2016-12-13 nutartis Nr. 1A-239-518/2016).
Kaltinamosios E. U. veiksmai, sukėlę mažamečio sunkų sveikatos sutrikdymą, atlikti esant netiesioginiai tyčiai. Veika padaryta esant kaltės formai – netiesioginiai tyčiai, t. y. E. U. darydama veiką, suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti padariniai, šiuo atveju sukėlę mažamečio A. U. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir nors nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (tai seka ir iš pačios kaltinamosios parodymų toje dalyje, kur ji pripažįsta supurčiusi vaiką ir supratusi ką padarė, apsiverkė). Kvalifikacijai neturi reikšmės ar sužalojimai padaryti tiesiogine ar netiesiogine tyčia, šiuo atveju veiksmai kvalifikuotini pagal sukeltas pasekmes, t. y. atitinkamai pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus.
Dėl bausmės skyrimo
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas laikosi BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veika, sankcijos ribų ir vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvirtintais BK 41, 54 ir 61 straipsniuose. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti kaltinamajai švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 135 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 6 dalis), tačiau tai padaryta netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji E. U. anksčiau neteista, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, įsidarbino. Atsižvelgiama į jos elgesį nusikaltimo padarymo metu ir po jo. Supurtė mažametį vaiką stokodama patirties, nesugebėdama nuraminti verkiančio vaiko. Po to iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nuvežė vaiką į ligoninę. Nuolat vaiką lanko pas globėją. Laikinoji globėja D. R. kaltinamąją charakterizuoja iš teigiamos pusės, teigia, kad tarp motinos ir vaiko yra geras emocinis ir giminystės ryšys, globėja įsitikinusi, jog vaikas bus perduotas motinai tolimesniam auklėjimui. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis A. U. yra pasveikęs, jam net neprireikė operacijos, šiuo metu vystosi gerai, globėja vaiko būkle patenkinta, lankosi pas gydytojus. Vertinant BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, stokoja socialinių ir vaiko priežiūros įgūdžių, vaiko sveikatai jokių nepašalinamų pasekmių nėra padaryta, skirti laisvės atėmimo bausmę būtų aiškiai neproporcinga, tokia bausmė būtų neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitiktų kaltinamosios asmenybės ir dėl to prieštarautų teisingumo principui. Laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant E. U. kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, būti savo namuose, atitiks teisingumo principui. Tikslinga suteikti galimybę jaunai motinai rūpintis savo vaiku.
Dėl civilinių ieškinių
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1992,89 euro civilinį ieškinį dėl A. U. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 199-200), kadangi dėl patirtų sužalojimų A. U. buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad E. U. sunkiai sužalojo A. U., taigi žala padaryta kaltinamosios nusikalstama veika, ieškinio dydis įrodytas pateiktais dokumentais, tačiau kaltinamoji yra sunkioje materialinėje padėtyje, ką tik pradėjo dirbti, gauna mažą atlyginimą, ruošiasi remontuoti butą, paruošti jį, kad galėtų priimti mažametį sūnų tolimesniam gyvenimui, jo priežiūrai. Be to, po šios tragedijos iš gyvenimo pasitraukė jos mama, kaltinamajai teko išlaikyti dar vieną gyvenimo smūgį ir palaidoti motiną. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys mažinamas iki 300 eurų.
Be to, prokuroras, gindamas mažamečio nukentėjusiojo A. U. interesus, pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumoje 5000 eurų. Ieškinys pagrįstas išdėstytais motyvais ir teisiniais argumentais (t. 1, b. l. 211-214). Neturtinė žala turi būti atlyginta visais atvejais, kai sutrikdoma žmogaus sveikata (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 ir 6.253 straipsniai). Mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą laikinoji globėja D. R. nuo prokuroro pareikto ieškinio atsisako, nes kaltinamoji turės pati auklėti ir prižiūrėti sūnų, jai pačiai reikalinga materialinė pagalba. Teismų praktikoje, neturtinės žalos atlyginimas neturi tapti nepakeliama našta kaltinamajam ir jos šeimos nariams. Kadangi kaltinamoji E. U. ruošiasi susigrąžinti vaiką, pati jį auginti, prižiūrėti ir auklėti, tenkinti prokuroro pateiktą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo netikslinga. Kaltinamajai pačiai reikalinga Valstybės materialinė parama. Dėl to prokuroro pareikštas ieškinys netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. U. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę, įpareigojant E. U. būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per visą paskirtos bausmės laikotarpį.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. U. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.
Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti iš E. U. 300 eurų gydymo išlaidų. Prokuroro pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo 2018 m. birželio 15 d., o E. U. – nuo nuosprendžio vertimo į rusų kalbą įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.