- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- 1A-302-238/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės S. A., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi pagal laidavimą su 500 Eur užstatu 1 (vienų) metų laikotarpiui, perduodant jį laiduotojos N. S. atsakomybėn ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktu, 68 straipsniu, 71 straipsniu, S. A. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir 5 MGL dydžio (250 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti S. A. nuosavybėje, o 2018 m. rugsėjo 6 d. prokuroro nutarimu skirtą automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. A., vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2018 m. rugsėjo 2 d., apie 19.24 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje nustatyta mažiausia 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė J. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš S. A. konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat prašoma panaikinti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą ir S. A. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
2.1. Skunde teigia, kad teismas nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių, jog paskirtas automobilio konfiskavimas akivaizdžiai suvaržys S. A. asmeninį ar jo šeimos gyvenimą, labiau nei reikia pažeis jo asmenines teises. Teismas taip pat padarė nepagrįstas išvadas, kad S. A. padaryta nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Akivaizdu, jog alkoholio vartojimas prieš transporto priemonės vairavimą (nustatyta 1,71 promilių etilo alkoholio koncentracija), atvykimas automobiliu į aikštelę prie darbo ir tolesnis važinėjimasis joje, patvirtina sąmoningus ir tikslingus kaltinamojo veiksmus, kurie negali būti įvertinti kaip atsitiktiniai. Be to, tuo pačiu nuosprendžiu teismas pripažino, jog S. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kėlusių didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Atkreipia dėmesį, jog teismo motyvas netaikyti turto konfiskavimo, nes kaltinamasis anksčiau nebaustas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, nepagrįstai susiaurintas visų kaltinamąjį charakterizuojančių šio pobūdžio duomenų visumoje, nes baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog S. A. 2018 metais įvykdė du administracinius nusižengimus pasinaudodamas ta pačia transporto priemone – automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o tai neabejotinai parodo S. A. neatsakingą elgesį naudojantis transporto priemone. Taigi, teismo manymas, kad S. A. daugiau nedarys nusikaltimų, taip pat ir nevairuos neblaivus, dėl ko turto konfiskavimas būtų neproporcingas, yra nepagrįstas byloje esančiais duomenimis ir klaidingas. Priešingai – bylos duomenys ir nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nekonfiskavus transporto priemonės, būtų sudarytos visos sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui. Be to, neskirdamas dviejų tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusių ir suderinamų baudžiamojo poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo, teismas nesivadovavo teisingumo principais, kurie neprieštarauja ir suformuotai teismų praktikai.
2.2. Skunde taip pat nurodo, kad šiuo atveju S. A. paskyrus turto konfiskavimą ir įvertinus visų kaltinamajam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumą, nuosprendžiu jam skirta 5 MGL (250 eurų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą būtų ne tik perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau ir neproporcinga padarytam nusikaltimui, nes kaltinamojo veiksmais niekam žala padaryta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, S. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, naikintina. Prokurorės nuomone, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad teismas, atleisdamas S. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, pažeidė baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindus, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. A. ir jo gynėjas Aleksandras Kuznecovas prašė apeliacinį skundą atmesti, tik tenkinti skundo dalį, kur prašoma panaikinti įmoką į nukentėjusiųjų fondą, prokurorė Asta Chramina prašė apeliacinį skundą tenkinti.
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde keliamas tik papildomos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.
6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. A. pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą kelių transporto priemonės – jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant apsvaigus nuo alkoholio. Minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė.
7. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas.
8. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
9. Atleisdamas S. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamasis S. A. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Įvertino tą aplinkybę, kad jis nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, nekonfliktiškas, jautrus darbuotojas, kuris pasižymi sąžiningumu, kruopštumu, atsakingai atliekantis pavestas darbo užduotis. Įvertinęs kaltinamojo S. A. asmenybę, teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje S. A. laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo S. A., nurodė, kad jis anksčiau nebaustas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, nors ir turi ilgametę vairavimo patirtį, S. A. nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, savo kaltę jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas tikėti, jog S. A. daugiau nedarys nusikaltimų, taip pat nevairuos neblaivus bei pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, kaltinamajam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę, suvaržys jo galimybę vairuoti transporto priemones, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas yra netikslingas ir neproporcingas. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones suvaržys S. A. galimybę vairuoti transporto priemones, pagrindo nėra. Aukštesnysis teismas vertindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. A. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienų) metų laikotarpiui ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, yra pakankamos poveikio priemonės nubaudimo tikslams įgyvendinti, jos suderinamos ir gali taisomai paveikti nuteistąjį. Daroma išvada, kad paskyrus minėtas baudžiamojo poveikio priemones, jos yra pakankamos siekiant užkirsti kelią analogiškoms nusikalstamoms veikoms, atitinka proporcingumo, teisingumo principus, o priimtas sprendimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad nuteistajam S. A. būtų privalomai skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, kadangi šiuo atveju konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo paskyrimas šiuo atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir būtų neproporcingas.
11. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y., pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas S. A. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės individualizuotos teisingai, nepažeidžiant BK nuostatų.
12. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemone termino skaičiavimo pradžios
13. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato tyrėjos G. V. 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu S. A. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, kuris tą pačią dieną ir buvo paimtas (b. l. 54-55, 56, 57). Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones apeliantui išduotas nebuvo. Nuosprendžiu apylinkės teismas nurodė, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš nuosprendžio nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog S. A. nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. neturėjo galimybės naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. Pažymėtina, kad šį klausimą dėl draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo pradžios išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. gegužės 29 nutartimi (2K-7-144-628/2018).
Motyvuojamoji dalis
14. Kolegija daro išvadą, kad būtina patikslinti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones draudimo termino skaičiavimo pradžią. O būtent, skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos turėtų būti tai, jog šioje byloje taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitiko baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Ši kardomoji priemonė buvo skirta apriboti S. A. teises valdyti didesnio pavojaus šaltinį – automobilį ir tokio pobūdžio draudimas skirtas pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, turint tikslą užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui.
15. Kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nuosprendis tikslinamas, tačiau nekeičiamas, nes apeliacinių skundų šiuo klausimu negauta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendį patikslinti.
S. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams terminą skaičiuoti nuo 2018 m. rugsėjo 3 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.