Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-24 · Administracinė byla Nr. I-3204-554/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-24
Bylos Nr.
I-3204-554/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
G. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3204-554/2015.Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00779-2015-5.Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 24 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Neringai Musinienei, Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjui – G. D. ,

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl blogų įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2013-11-20 iki 2013-11-27.

Pareiškėjas skunde (b.l. 5) nurodė taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2013-11-20 iki 2013-11-27 buvo laikomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) areštinėje nežmoniškomis sąlygomis. Tik atvykus buvo pasakyta, kad nebus vedamas pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį, nes yra atliekami remonto darbai. Buvo patalpintas į kamerą, kurioje kartu su pareiškėju buvo dar keli suimtieji, kamera buvo perpildyta. Kameroje buvo neskaidraus stiklo langas, kurio orlaidė prasiveria vos 2-5 cm. Kameroje buvo atviras tualetas, nuo kameros atitvertas apie pusantro metro aukščio ir metro ilgio sienele. Visą laikotarpį buvo laikomas uždaroje patalpoje, nebuvo vedamas į gryną orą, dėl to buvo priverstas kvėpuoti tvankiu oru, dulkėmis, nuo tualeto kylančiu kvapu dėl nepakankamo kameros vėdinimo. Visas dienas virš galvos, kadangi ant stogo įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai buvo vykdomi remonto darbai, teko kęsti triukšmą. Nurodė, kad yra infekuotas ŽIV, serga hepatitu C, bronchine astma. Dėl kalinimo sąlygų nuolat skaudėjo galvą, jautė nervinę įtampą, depresiją, fizinį bei dvasinį išsekimą, pablogėjo sveikatos būklė.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 9-14) nurodė, kad nuo 2013-11-20 iki 2013-11-27 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 11, kameros plotas 14,9 kv.m, nuo 2013-11-20 iki 2013-11-21 kameroje buvo pareiškėjas ir dar du asmenys, nuo 2013-11-22 iki 2013-11-25 kameroje buvo pareiškėjas ir dar 3 asmenys, 2013-11-26 kameroje buvo pareiškėjas ir dar 1 asmuo, 2013-11-27 pareiškėjas iš Alytaus VPK areštinės buvo išvežtas. Pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas. Kadangi pareiškėjo Alytaus AVPK areštinėje buvimo metu galiojo teisės aktai, pagal kuriuos vienam asmeniui laikomam areštinės kameroje turėjo būti užtikrintas ne mažesnis kaip 3,6 kv.m. minimalus plotas, todėl šis reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas. Pažymėjo, kad pareiškėjo buvimo Alytaus AVPK areštinėje metu vyko pasivaikščiojimo kiemelio dangos keitimo darbai, todėl areštinėje laikomi asmenys dėl techninių priežasčių, taip pat saugumo tikslais, nebuvo vedami pasivaikščioti. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2013-12-03 raštu Nr. 52-S-17909. Pasivaikščiojimai pareiškėjo skunde nurodytu metu buvo neorganizuojami nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, vykę aikštelės remonto darbai priskirtini išskirtinei situacijai, kai pasivaikščiojimai gali būti neorganizuojami. Nurodė, kad visos areštinės patalpos vėdinamos per langus, langų stiklai – matiniai. Taip patį kamerose įrengta paduodamoji – ištraukiamoji ventiliacija, kuri nakties metu veikia susilpnintai. Pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė su skundu dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų į Alytaus visuomenės sveikatos centrą. Pareiškėjas be bendro pobūdžio deklaracijų nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio buvimą aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus. Sveikatos priežiūros ir medicininės pagalbos suteikimo žurnale yra įrašas, kad pareiškėjui buvo teikta medicininė pagalba dėl ant kaklo susiformavusio pūlinio. Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų registravimo žurnale užfiksuota, kad 2013-11-26 pareiškėjui kviesta medicininė pagalba dėl tachikardijos. Pareiškėjas ilgus metus serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, todėl pareiškėjo nurodyti susirgimai negali būti traktuojami kaip padariniai, kilę dėl laikymo Alytaus AVPK areštinėje sąlygų.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Alytaus AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2013-11-20 iki 2013-11-27.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo laikomas perpildytose Alytus AVPK kamerose, buvimo Alytaus AVPK areštinėje laikotarpiu jis nebuvo vedamas pasivaikščioti, kamerų langai nebuvo skaidraus stiklo, kamerose buvo tvanku, orlaidė mažai prasiverdavo, tualetas buvo atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele, dėl vykstančių statybos darbų kamerose girdėjosi triukšmas.

Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – ir Higienos norma), kurios 6 p. numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Analogiška nuostata išdėstyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (Toliau tekste – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V -356, 6 p..

Netinkamas laikymo sąlygas areštinėje pareiškėjas grindžia per mažu gyvenamojo ploto suteikimu. Taisyklių 80 p. nustato, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Šiame kontekste pažymėtina, kad, priešingai, nei tvirtina atsakovas, nagrinėjamu atveju taikytina ne Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 p. įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto norma, o būtent minėta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 p. įtvirtinta ploto norma. Pabrėžtina, jog tai patvirtina vyraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1881/2014, 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-678/2015, 2015 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2277/2015, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A575-1658/2015 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų duomenų (b.l. 10-11) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus AVPK areštinėje iš viso buvo laikomas 8 paras, iš kurių 6 paras jo laikymo sąlygos neatitiko Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 p. įtvirtinto reikalavimo, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv.m.. Pareiškėjui jo buvimo Alytaus AVPK areštinėje laikotarpiu 2 paras trūko 0,03 kv.m. ploto, 4 paras trūko 1,28 kv.m. ploto. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą (ABTĮ 57 str.). Iš to seka išvada, kad pareiškėjui būnant Alytaus AVPK, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas nurodo, jog Alytaus AVPK areštinėje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, nes nebuvo vedamas pasivaikščioti į gryną orą.

Policijos areštinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi būti organizuojami teisės akto nustatyta tvarka (Higienos normos 11 p.). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos „Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės“. Taisyklų 54 p. numatyta, jog Policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, galėtų kasdien 1 valandą pasivaikščioti, o nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze – 2 kartus per dieną po 1 valandą. Pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tiktai dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sąlygų, esant policijos areštinėje laikomo asmens sutikimui ar prašymui, taip pat ekstremalių ar ypatingų situacijų metu.

Atsakovas atsiliepime nurodė bei pateikė teismui įrodymus (b.l. 11, 29-33), kad pareiškėjo buvimo Alytaus apskr. VPK areštinėje metu, vyko pasivaikščiojimo kiemelio dangos keitimo darbai, todėl areštinėje laikomi asmenys dėl techninių priežasčių, taip pat saugumo tikslais, nebuvo vedami pasivaikščioti. Kadangi, pagal byloje esančius duomenis matyti, kad Alytaus apskr. VPK areštinėje vyko pasivaikščiojimo kiemelio dangos keitimo darbai, apie tai pareiškėjas buvo informuotas (b.l. 28), todėl konstatuotina, kad atsakovo atstovas, objektyviai negalėdamas suteikti pareiškėjui galimybės pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje, Taisyklių nuostatų nepažeidė. Analogišką poziciją dėl atsakovo Alytaus AVPK veiksmų nesuteikiant galimybės suimtiesiems pasivaikščioti gryname ore dėl vykdomų pasivaikščiojimo kiemelių remonto darbų yra išreiškęs LVAT 2015-01-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-131-858/2015 (ABTĮ 13 str., 20 str.).

Pareiškėjas teigia, kad jį laikant Alytaus AVPK areštinėje, jo teisės buvo pažeistos ir dėl nepakankamos ventiliacijos (buvo tvanku, langas vos atsidarė), nebuvo skaidraus stiklo, o sanitarinis mazgas atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele.

Higienos normos HN 37:2009 20 p. numato, jog policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Konstatuotina, jog sanitarinio mazgo įrengimas atitveriant jį 1,50 m aukščio sienele atitinka Higienos normos reikalavimus (ABTĮ 57 str.).

Higienos normos 23 p. įtvirtinta, jog policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš byloje esančių Alytaus visuomenės sveikatos centro 2013-10-03 Patikrinimo akto Nr. PA-248 (b.l. 15-20) ir 2013-12-17 patikrinimo akto Nr. PA-414 duomenų (b.l. 21-26) matyti, kad Alytaus AVPK areštinės kamerose įrengtos orlaidės, visą parą veikia paduodamoji – ištraukiamoji ventiliacija, ventiliacijos filtrai keičiami pagal užterštumą. Patikrinimo aktais nėra užfiksuota Higienos normos reikalavimų pažeidimų. Atsižvelgus į visa tai bei į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, paneigiančių minėtų patikrinimų metu nustatytus faktus, teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad buvo nepakankama ventiliacija, neatsidarė orlaidės, kaip nepagrįstus (ABTĮ 57 str.).

Higienos normos 21 p. nustato, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad Alytaus AVPK areštinės kamerose langų stiklai yra matinio stiklo. Tačiau pažymėtina, jog Higienos normos 2 p. nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl reikalavimas, kad langų stiklai būtų skaidraus stiklo Alytaus AVPK areštinei netaikomas. Alytaus visuomenės sveikatos centras 2013-10-03 Patikrinimo akte Nr. PA-248 taip pat išreikšta analogiška pozicija, bei pažymėta, jog atliekant areštinės rekonstrukcijos darbus, matinio stiklo langus numatyta pakeisti (b.l. 16).

Dėl triukšmo kamerose, pažymėtina, jog kaip minėta pareiškėjo buvimo Alytaus AVPK areštinėje metu vyko areštinės remonto darbai. Atliekant remonto darbus neabejotinai gali kilti atitinkamas triukšmas, tačiau pažymėtina ir tai, kad remonto darbai atliekami siekiant pagerinti areštinėje laikomų asmenų gyvenimo sąlygas. Todėl ši situacija priskirtina prie išskirtinių ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Be to, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 str. 2 p., visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas.

LVAT yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (ABTĮ 13 str., 20 str.). Nors pareiškėjas tvirtina, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė kankinimą, nervinę įtampą, depresiją, fizinį bei dvasinį išsekimą, pablogėjo sveikatos būklė, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas nuo 2003 metų yra infekuotas ŽIV virusu, nuo 2004 metų – serga hepatitu C, narkotines medžiagas vartoja virš 20 metų (b.l. 6), todėl pareiškėjo sveikatos sutrikimus, kurie pasireiškė jam būnant Alytaus AVPK – galvos svaigimą (b.l. 45), tachikardiją (b.l.46), ant kaklo susiformavusį pūlinį (b.l. 34) neabejotinai galėjo įtakoti pareiškėjo gyvenimo būdas (ilgametis narkotikų vartojimas), lėtinės ligos, kuriomis serga pareiškėjas. Todėl pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai negali būti laikomi kilusiais dėl laikymo trumpą laikotarpį - 8 paras (ABTĮ 57 str.) Alytaus AVPK areštinėje sąlygų. Taigi, teismas vertina, kad administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio (ABTĮ 57 str.). Iš to seka, kad vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriuos pareiškėjas išdėstė savo skunde teismui, apie dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu (išskyrus minimalaus gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo atvejus). Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Atsižvelgiant į CK 6.250 str. 1 d. prasmę, teismas pabrėžia, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, turi būti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų, o teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kaip jau buvo paminėta, kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o jų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis bei vertindamas individualias administracinei bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, kurie reikšmingi nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendra šalies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisės principai. Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str., Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo imperatyvias nuostatas, teismas pabrėžia, kad LAT dar 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 suformavo teismų praktiką (Teismų įstatymo 33 str.), jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Akcentuotina ir tai, kad bylų nagrinėjimo procese vyrauja proceso šalių rungtyniškumo, lygiateisiškumo principai, kurių realų įgyvendinimą proceso metu privalo garantuoti teismas. Nežiūrint to, teismas, būdamas aktyvus, savo iniciatyva ABTĮ 10 str. nuostatų pagrindu padėjo pareiškėjui ginti jo teigimu pažeistas jo subjektines teises ir to pasėkoje iš atsakovo savo iniciatyva išreikalavo visą eilę įrodymų, kuriuos ABTĮ iš esmės įpareigojo pateikti patį pareiškėją (ABTĮ 23-24 str., b.l. 2, 15-54). Pats pareiškėjas, visiškai nesirūpindamas savo skundo teiginių pagrindimu faktiniais duomenimis, tik deklaratyviai nurodė, jog jo paminėtos faktinės aplinkybės (atsakovo veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ir, be to, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija dar 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai - t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Ši argumentacija taikytina ir pareiškėjo skundo argumentams dėl patirtų dvasinių išgyvenimų ir pan. (ABTĮ 57 str.). Ginčo situacijoje taip pat būtina įvertinti neteisėtų veiksmų pobūdį, jų mastą ir įtaką pareiškėjui ta prasme, ar tokie (neteisėti) veiksmai Konvencijos 3 str., Konstitucijos 21 str. taikymo prasme galėtų būti laikomi asmens kankinimu, žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu asmens orumą elgesiu. Įvertinęs nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjui atsiradusių neigiamų pasekmių (išskyrus minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo dalyje) nėra pagrindo vertinti kaip kankinimą, žiaurų, nežmonišką ar žeminantį asmens orumą elgesį Konvencijos 3 str. kontekste. Konstitucijos 22 str. 4 d. numato, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, daro išvadą, kad byloje nėra pakankamo pagrindo įrodymų išvadai, jog atsakovo veiksmais tiesiogiai buvo pažeistos paminėtose konstitucinėse normose įtvirtintos vertybės pilnoje Konvencijos 3 str. turinio apimtyje (ABTĮ 57 str.). Pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 str. nustatyta susitariančiųjų šalių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 str., lemia reikalavimą, kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (EŽTT 2011-05-01 sprendimas Ebcin v. Turkija (pareiškimas Nr. 19506/05), 2001-05-10 sprendimas Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 29392/95), 1998-09-23 sprendimas A. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 25599/94)). Ginčo situacijoje svarbu ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas jo laikymo izoliatoriuje metu būtų kreipęsis į administraciją ar kitas institucijas su skundais dėl blogų kalinimo sąlygų.

Įvertinus pateiktų įrodymų visetą teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis - t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nesant tiesioginių bei pakankamų duomenų apie netinkamų kalinimo sąlygų įtaką pareiškėjo sveikatos būklei, nesant informacijos, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Alytaus AVPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų (išskyrus dėl pasivaikščiojimų gryname ore nesuteikimo), nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, suteikia pagrindo konstatuoti, kad šios aplinkybės realiai negalėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, asmens žeminimą, kankinimą ir, kad tai būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, atlyginimo.

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas laikymo Alytaus AVPK areštinėje sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 str. 4 p. nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 str. 8 p. numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais (ABTĮ 57 str.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A146-601/2013, Nr. A822-1377/2013, Nr. A302-442/2015 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas, įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-601/2013). Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Alytaus AVPK areštinėje sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 4 p.,

nusprendė:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista G. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Alytaus AVPK sąlygas.

Pareiškėjo G. D. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius