Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2019-01-18 · Byla Nr. N1-12-531/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-01-18Panevėžio apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-12-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-18
Bylos Nr.
N1-12-531/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51203-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Kaltinamasis
V. V., M. M., Lietuvos Respublikos
Nukentėjusysis
E. S., T. L., L. M.
Advokatai
Romualdas Mikliušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-12-531/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51203-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1; (S) 1.2.14.3.2; 1.2.28.4; 1.2.9.4;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 18 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei ir Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Daunoravičiui,kaltinamiesiems V. V. ir M. M.,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamųjų gynėjams advokatams Romualdui Mikliušui ir Aidui Mažeikai,

nukentėjusiesiems E. S., T. L. ir L. M.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktinės gyvenamosios vietos adresas -(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir ? BK) 294 straipsnio 2 dalyje; 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, bei 159 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymu;

M. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017-09-26 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant auklėjamojo pobūdžio priemones: 1) nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant jį per 1 metus po šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose; 2) elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant po nuosprendžio įsiteisėjimo 12 mėnesių: a) būti jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje nuo 22 iki 6 val.; b) baigti mokymąsi, įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždrausta vartoti alkoholinius gėrimus bei psichotropines ar narkotines medžiagas (BK 87 str. 4 d.);

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje; 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, bei 181 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymu;

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

V. V., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė tariamą savo teisę (padarė savavaldžiavimą), panaudodamas prieš nukentėjusįjį E. S. psichinę ir fizinę prievartą, padarydamas didelės žalos jo teisėms ir teisėtiems interesams, o būtent:

2017 m. birželio 28 dieną, apie 9 val., (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) biuro patalpoje, siekdamas išgauti įmonei priklausančio autoserviso patalpose paliktą mobilų telefoną, pareikalavo užrakinti biuro patalpą, po ko smogė nukentėjusiajam E. S. teleskopine lazda į ranką ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą, po ko su juo susigrūmė ir grumtynių metu grasindamas su savimi turimu daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą ir jį nukreipęs į nukentėjusįjį, reikalavo gražinti mobilųjį telefoną;

M. M. 2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 6 val., (duomenys neskelbtini), klube (duomenys neskelbtini) rankomis pastūmė bei įspyrė į koją nukentėjusiajam T. L., tuo sukeldamas jam kojos skausmą, po ko T. L. bandant išvengti užpuolimo ir išėjus iš klubo patalpų į lauką, nusekė jam iš paskos, ir šalia klubo patalpų priėjęs prie T. L., reikalavo duoti pinigų, o T. L. atsakius, kad pinigų neturi, M. M. iš T. L. kelnių kišenės ištraukė nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini) bendros 550 eurų vertės, nuo rankos nusegė rankinį laikrodį (duomenys neskelbtini) 460 eurų vertės, ir juos pagrobė, padarydamas T. L. 1010 eurų dydžio turtinę žalą.

V. V., įtraukęs į nusikalstamą veiką nepilnametį M. M., gim. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, atvirai, naudodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą, pasireiškusį grasinimu peršauti kojas ir antrankių uždėjimu nukentėjusiajam L. M., o asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, grasinant daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, prievartavo didelės vertės turtą ir pagrobė svetimą turtą - automobilį, sekančiomis aplinkybėmis:

2017 m. spalio 3 d. apie 6 val. ryto, V. V., pasiūlęs M. M. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, vykti kartu su juo, atvykę į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), laukė, kol ateis nukentėjusysis L. M., o šiam atėjus prie savo automobilio ir į jį įsėdus, V. V. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu priėjo prie automobilyje sėdėjusio L. M., atidarė vairuotojo dureles, nukentėjusiajam L. M. į veidą nukreipė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, po ko pasakęs „tylėk, nerėk, kitaip peršausiu“, atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir liepė vykdyti jo reikalavimus ištiesti rankas, po ko jas surakino antrankiais, bei persėsti į priekinę keleivio vietą, ką nukentėjusysis L. M. įvykdė.

Po to, V. V. sėdo už L. M. automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, o M. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atsisėdus ant šio automobilio galinės sėdynės, ir jiems saugant, kad nukentėjusysis nepabėgtų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, įremtą nukentėjusiajam L. M. į sprandą, iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo link (duomenys neskelbtini) važiuojančiame automobilyje, visi kartu baugino nukentėjusį L. M. sakydami, kad „prie L. M. namų galima šaudyti“, „pavežiosime tave bagažinėje“, „pagyvensi pas mane namuose“, „tau padarysiu šimtą biuletenių“, „išpjausiu visą tavo šeimą“. Po to, neturėdami teisėto pagrindo, grasindami prieš L. M. panaudoti fizinį smurtą, t.y. jį sumušti, atvirai reikalavo jiems perduoti 10000 (dešimt tūkstančių) eurų, o automobiliui sustojus, nukentėjusiajam L. M. rankomis du kartus smogė į kaklą ir kartą smogė į pakaušį, tuo nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei kartu pagrobė svetimą L. M. priklausantį turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5500 eurų;

Šalies argumentai

V. V. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažįsta, išskyrus kaltinimo dalį, susijusią su savavaldžiavimu bendrovės (duomenys neskelbtini) biure. Su kitais kaltinimais nesutinka, nors neneigia dalyvavęs tuose įvykiuose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje V. V. nurodė, kad į UAB (duomenys neskelbtini) nuvyko išsiaiškinti dėl jam priklausančios turto dalies bendrovėje ir jos įteisinimo. Ten jis buvo užpultas E. S. ir gynėsi, panaudodamas ofise buvusias priemones. Nei lazdos, o juo labiau ginklo jis neturėjo. Pripažįsta, kad buvo emocijų, nes jis jautėsi apgautas. UAB (duomenys neskelbtini) akcininku nebuvo, joje niekada nedirbo, akcijų neturėjo, bet buvo perdavęs naudotis serviso įranga, dėl kurios ir kilo ginčas su E. S.. Jo tikslas buvo susitarti, kad jį apiformintų (duomenys neskelbtini) akcininku.

Dėl L. M. paaiškino, kad atvažiavo M. M. ir pasakė, kad turi problemų, t.y. jį kažkas reketuoja, su kažkuo apsižodžiavo, todėl jam „uždėjo baudą“ - jis turi susimokėti 1000 Eur. M. jis buvo kaip tėvas, M. M. į jį ir kreipėsi. Jis pasakė, kad niekam nieko nemokėtų. Praėjo gal mėnuoM. M. vėl atėjo ir pasakė, kad jam vėl grasina, parodė SMS žinutes (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas jį buvo toks S.. Jis turėjo žaislinį pistoletą, kurį vežė vaikui dovanų. Tai buvo komplektas - antrankiai ir pistoletas. Ryte M. M.. Tas S. pasiėmė ginklą, pasakė, kad pagąsdins. Jie nuvažiavo iki L. namų. Jis žinojo, kad jam darbas prasideda 7 valandą. Kai L. išėjo į kiemą, paklausė, kas čia yra, o L. atsakė, kad neturi laiko, skuba. Tada liepė jam šokti į mašiną, bet nebuvo įžūlaus grasinimo. Tik pasakė, kad sėstų į keleivio pusę, o jis pavairuos, o tuo pačiu ir pakalbės. Iš pradžių kalbėjosi tik jie, paskui priėjo S., tada atėjo M. M.. Visi susėdo ir išvažiavo. L. spurdėjo, sakė, kad niekur nevažiuos. Jis (kaltinamasis) klausė M., kas uždėjo baudą, M. M. pasakė kad tai padarė T., M. ir L.. L. M. konkrečiai išsikvietė M. susitikti, todėl pas jį ir važiavo. L. M. mašinoje aiškino, kokias nesąmones jie daro. Šis pradėjo rėkti, šokinėti, todėl jį paėmė už apykaklės, pakratė, po to paklausė, ar jis jau ramus. Kai L. M. pasakė, kad jo rankos surakintos, tada jis pamatė, kad tikrai. Jie visi važiavo L. mašina, o jo mašina liko kieme. Tada liepė M. viską papasakoti, kaip M. M. pradėjo pasakoti apie tas baudas, tada L. pasakė, M. M. yra apsivogęs. Jis L. M. paaiškino, kad reikia grąžinti 1000 Eur, M. M. sumokėjo L.. Jokių kitokių grasinimų ar reikalavimų nebuvo. L. M. sutiko, pasakė, jog surinks iš visų pinigus per porą savaičių, o jis kaip užstatą paėmė L. M. mašiną, su kuria išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes bijojo, kad jos kas nepavogtų. Dėl turto prievartavimo iš L. M., neprisipažįsta. Dėl ginklo panaudojimo ir dėl automobilio pagrobimo prisipažįsta iš dalies. M. M. į tą veiklą netraukė, nes jį vežėsi, tik tam, kad paliudytų prie L., kaip viskas buvo. Norėjo, kad viskas išsispręstų taikiai, bet nesitikėjo, kad L. kreipsis į policiją. M. M. į nusikalstamą veiką neįtraukė, nes jis pats tokio nusikaltimo nepadarė.

Šalies argumentai

M. M. paaiškino, kad kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažįsta iš dalies, pripažindamas kaltinimo dalį, susijusią su telefono ir laikrodžio pagrobimu iš T. L., tačiau neigia smurto pavartojimą nukentėjusiojo atžvilgiu. Su kitais kaltinimais nesutinka visiškai. Teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad viskas prasidėjo, kai su draugu M. M. nuėjo į klubą. Atsisėdus šalia L., kurio tada nepažinojo, ir jo draugų, šie pradėjo piktai į jį žiūrėti. Po to bevaikščiojant į lauką parūkyti, kilo žodinis konfliktas. L. pasakė, kad jis eitų iš baro, o jeigu neišeis, tai bus problemų, nes jis gali kviesti policiją ir pasakyti, kad nepilnametis penktą valandą ryte sėdi klube. Jis traukė piniginę, rodė, kad neturi pinigų, jam iškrito telefonas, todėl jį paėmė ir įsidėjo į kišenę. Po to, kai L. nusisuko, nuo rankos nuėmė laikrodį. Prieš jį smurto nenaudojo, nespyrė. Supranta, kad blogai pasielgė, bet negali paaiškinti, kodėl taip padarė. Telefoną paėmė draugas, o laikrodį pasiliko sau. Po paros jie pasiūlė susitikti. Jis nuėjo prie baldų centro. Jų atvažiavo labai daug, bet jis neprisipažino dėl vagystės. Praėjus kažkuriam laikui, jam pasiūlė grąžinti daiktus ir grasino sulaužyti kojas. Po to užbaudavo 1000 Eur. Tada jis grąžino laikrodį, sumokėjo dar 250 Eur už telefoną. Paskui nuvyko pas dėdę pakalbėti, kad nereikėtų mokėti tų baudų, pasakė, kad jį reketuoja L. M. ir jo draugai, parodė gautas SMS žinutes. Kad apsivogė, nesakė, nes buvo gėda prisipažinti. Po to ryte M. nuvežė jį iki dėdės, kuris pasakė, kad nuvažiuos pakalbėti su L. apie tą reketavimą. Tada jie su tuo rusu nuvažiavo iki L. namų. Jis nuėjo toliau, nes dėdė pasakė, kad kai reikės, pašauks. L. atėjo prie mašinos, ją atrakino. Dėdė įsėdo į mašiną, jis su rusu irgi. Mašinoje vykusių pokalbių neatsimena, tik matė, kaip L. pradėjo muistytis, garsiai kalbėti, pasakė, kad jis (kaltinamasis) apsivogė. Dėdė pasakė, kad kas iš to, kad apsivogė, bet negalima reketuoti nepilnamečio.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamieji savo kaltę pripažįsta iš dalies, ją nuosprendyje išdėstytų kaltinimų apimtyje patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei įrodymai, užfiksuoti bylos dokumentuose.

Įrodymai pagal atskiras inkriminuotas veikas ir motyvai dėl veikų kvalifikavimo

Dėl kaltinimo M. M. T. L. apiplėšimu

Nukentėjusysis T. L. parodė, kad buvo lygtai rugpjūčio pradžia, savaitgalis. Laiką leido laisvalaikio klube (duomenys neskelbtini) centre. Buvo jau po trijų nakties, jis vienas gėrė alų, buvo stipriai apsvaigęs. Išeinant į lauką buvo apsuptas grupės M. draugų ir pažįstamų, kurių buvo gal 5-6 asmenys. Jie kažką aiškino apie pinigus, įspyrė į koją. Jis buvo girtas ir negalėjo apsiginti. Baras užsidarė prieš šešias, barmenė užrakino duris. Lauke buvo kokie 6 žmonės. Iš jo paėmė laikrodį ir telefoną. Įspyrė į koją. Veiksmas buvo skausmingas, kelias dienas negalėjo vairuoti mašinos, skaudėjo, ant šlaunies buvo didelė mėlynė. Pas gydytoją nėjo. Nukentėjusiojo manymu, tai buvo tikras plėšimas. Telefoną ištraukė, pinigų neturėjo, jiems rodė piniginę, nes šie klausė, ar turi pinigų. Kai pagrobė telefoną ir laikrodį, buvo užlaužta ranka. Pastvėrė už rankos, laikrodį nusegė, telefoną ištraukė iš kišenės. Viskas vyko lauke, tik viduje jį sužalojo. Į koją spyrė M. M., kurį matė įraše ir pažino iš aprangos. Pirmadienį paprašė baro savininko, kad parodytų vaizdo kamerų įrašus, ir iš rūbų pažino M.. Barmenas pasakė, kad tai žinomas asmuo, o jo pavardė - M. M.. Tada per (duomenys neskelbtini) jį susirado ir per bendrą draugą paprašė, kad grąžintų daiktus. Sutarė susitikti vakare. M. atvyko su draugais, jis irgi buvo su draugais. Kaltinamasis pasakė, kad nieko nevogė, o jis pasiūlė susitaikyti ir pažadėjo nesikreipti į policiją, jei grąžintų daiktus. Kitą dieną jau galvojo eiti į policiją, bet į (duomenys neskelbtini)M. M. įkėlė nuotraukas, kur matyti, kaip jis miega su pavogtu iš jo laikrodžiu. Tada dar kartą pasakė, kad grąžintų daiktusM. M. atsakė, kad telefonas parduotas ir jau kažkur išvežtas į užsienį. Kitą dieną jis parašė į (duomenys neskelbtini), kad grąžins laikrodį. Telefoną pasisiūlė nupirkti. Jis buvo vertas 800 Eur, o jis pasiūlė M. sumokėti 550 Eur, kaip už M. M. pasakė, kad pinigus atiduos dalimis. Kitą dieną davė 100 Eur, paskui po kažkiek laiko dar 100 Eur, bet visų negrąžino. Jis nusipirko kitą telefoną ir pinigų iš jo nebeprašė, M. M. parašė, kad pinigų neturės, nedirba ir nebemokės. Nors žala nėra visiškai atlyginta, bet materialinių pretenzijų M. M. jis nereiškia.

Liudytojas R. L. – nukentėjusiojo T. L. pusbrolis, parodė, kad T. papasakojus apie įvykį, kai jam atėmė telefoną ir laikrodį, važiavo į tą barą žiūrėti vaizdo įrašo. T. skundėsi, kad skauda koją, vaikščiojo šlubuodamas. Jis sužalojimo nematė. Klubo savininkas parodė įrašą, buvo matyti, kad T. pasiveda, kad laikrodžio nebėra. Tų žmonių nežinojo, bet darbuotojas pasakė vieno jų pavardę, kurį po to rado per (duomenys neskelbtini). Išsiaiškinę, kas jis toks, ant jo rankos nuotraukoje pamatė laikrodį. Po to T. susirašius žinutėmis, važiavo į susitikimą su M.. Jis dalyvavo gal dvejuose susitikimuose. T. vėliau pasakojo, kad laikrodį grąžino.

Liudytojas Š. K. parodė jog L. jam sakęs, kad bare iš jo buvo atimtas telefonas ir laikrodis. Dėl tų daiktų važiavo į susitikimą, prašė daiktus atiduoti gražiuoju. Jis važiavo su L. M. ir T.. Jokie daiktai tuo metu nebuvo perduoti, tik sutarė, kad bus grąžinti daiktai. Jis (liudytojas) buvo patekęs į analogišką situaciją, todėl M. parodė nuosprendį ir pasakė, kad nereikia tų nesąmonių, nes gaus baudą, kaip ir jis. Tą dokumentą tiesiog turėjo su savimi ir parodė.

Liudytojas M. M. parodė, jog vieną savaitgalį su M. M. nuėjo į klubą, išgėrė. Buvo ten kažkoks konfliktas, bet jo nematė. Po poros dienų girdėjo, kad dingo kažkoks telefonas. M. apie tai nieko nesakė. L. nepažįsta. Po telefono M. M. skundėsi, kad jį reketuoja L. ir prašo pinigų.

2017-10-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad T. L. pateikė (duomenys neskelbtini) garantinę pažymą, paslaugų sutartį, laikrodžio garantinę pažymą, laikrodį (duomenys neskelbtini) bei susirašinėjimo socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) su M. M. ekranvaizdžius (3 t., 40 - 57 b.l.).

2017-10-20 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas 2017-10-20 T. L. savanoriškai pateiktas laikrodis (duomenys neskelbtini) (3 t., 71 - 74 b.l.), kuris 2017-10-24 nutarimu grąžintas nukentėjusiajam T. L. (3 t., 75 - 76 b.l.)

2017-11-10 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad pasinaudojant mobiliojo ryšio priemone – telefonu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam T. L. nurodžius savo prisijungimo vardą ir slaptažodį, buvo prisijungta prie T. L. priklausančios (duomenys neskelbtini) socialinio tinklo paskyros. Prisijungus prie minėtos paskyros, pasirinkus „Meniu“ punkte „Žinutės“, surastas susirašinėjimas su M. M., kuris socialiniame (duomenys neskelbtini) tinkle yra pasivadinęs „M. M.“. Ekrane matyti, kad susirašinėjimas šiame socialiniame tinkle tarp nukentėjusiojo T. L. ir „M. M.“ vyko nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. Pirma žinutė išsiųsta nuo „M. M.“ T. L. 15 val. 22 min. ir paskutinė žinutė 2017 m. spalio 3 dieną išsiųsta iš T. L. „M. M.“ 20 val. 39 min. Visas esantis susirašinėjimas tarp minėtu asmenų buvo nufotografuotas (3 t., 59-70 b.l.).

M. M. yra kaltinamas T. L. apiplėšimu. Kaltinamasis neneigia pagrobęs mobiliojo ryšio telefoną ir laikrodį, tačiau nesutinka su kaltinimo dalimi dėl smurto vartojimo T. L. atžvilgiu, aiškindamas, kad telefonas jam iškrito iš kišenės ir jį paėmė nuo grindų, o laikrodį nusegė nuo rankos, kai šis nusisuko. Tokie kaltinamojo paaiškinimai vertintini kritiškai, nes jais yra siekiama pateisinti savo veiksmus ir sumažinti atsakomybę. Šie paaiškinimai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kuris ir būdamas girtas, suvokė, kad pasiliko vienas tarp nepažįstamų asmenų ir jam kilo grėsmė. M. M., kaip asmenį, kuris jam spyrė ir po to atėmė daiktus, atpažino iš aprangos, peržiūrėjęs bare vaizdo medžiagą, o iš baro savininko sužinojo užpuoliko pavardę. Liudytojas R. L. patvirtino, kad sekančią dieną po įvykio susitiko pusbrolį T., kuris šlubavo, skundėsi skaudančia koja. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad daiktų grobimo iš T. L. metu jo atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, ir jį vartojo M. M.. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog kaltinamojo M. M. kaltė dėl plėšimo iš T. L. yra laikytina įrodyta, o jo padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. dispoziciją, nes jis pagrobė turtą panaudodamas smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Kaltinimas dėl V. V. savavaldžiavimo E. S. atžvilgiu

V. V. iš esmės sutiko su jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 294 str. 2 d., išskyrus aplinkybę, kad buvo panaudotas šaunamasis ginklas, nukreipiant jį į nukentėjusįjį. Nurodė, kad tarp jo ir E. S. yra vykę verslo ir turtiniai santykiai, dėl kurių jis važiavo aiškintis.

Nukentėjusysis E. S. parodė, kad 2017 metų birželio 28 d. apie 9 val., atvažiavo pažįstamas V.. Atvažiavęs paprašė uždaryti autoserviso teritorijos vartus, kad niekas netrukdytų. Tada paprašė užrakinti ofiso duris. Kai užrakinęs atsisuko, V. V. lazda jam trenkė į ranką. Prieš tai rankose jis nieko neturėjo, gal tik rankinę. Įvyko grumtynės, susistumdymas. Jis kvietė į pagalbą mechanikus, kurie išgirdę triukšmą, atbėgo. Prie įėjimo buvo dar vienas V. draugas, nes jie atvažiavo dviese automobiliu (duomenys neskelbtini). Kai atbėgo mechanikai, tas žmogus paliko mašiną ir pabėgo. Grumtynių metu V. jam įkando į pirštą. Kai atbėgo mechanikai, V. išsitraukė ginklą, kurį laikė stovėdamas ir sakė visiems „stot“. Apie kažkokį telefoną kalbėjo. Jis iššoko pro duris ir liepė skambinti policijai. Tai buvo užpuolimas, kurio tikslas buvo neaiškus. Gal norėjo parodyti savo autoritetą. Tai buvo kažkokie neadekvataus žmogaus veiksmai. V. V. paskui išvažiavo tuo automobiliu, kuriuo ir atvažiavo. Vartus kažkas atidarė ir jį tiesiog paleido. Vėliau dėl to įvykio jokių pokalbių nebuvo, nors per tarpininkus V. V. kvietė susitikti.

Papildomai apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad jo verslo reikalai nė kiek nesusiję su V. V.. Jis yra keleto bendrovių akcininkas. (duomenys neskelbtini) savininkai yra jis, K. A. ir T. L. lygiomis dalimis. Tam tikri pokalbiai šiais klausimais su V. V. buvo. Galbūt jis apie tai kalbėjosi su T. L.. Asmeniškai jis negavo jokių reikalavimų perleisti akcijas. Patvirtina, kad V. V. buvo davęs kompresorių, bet kaip skolą už mašinos remontą. Gal buvo duota ir kokių kitų smulkių daiktų. Įmonėje (duomenys neskelbtini) jis yra direktorius ir akcininkas, o V. V. bandė dirbti toje įmonėje vadybininku, bet dirbo gal vieną mėnesį, gal du.

Liudytojas M. L. parodė, kad ryte būnant darbo patalpose, išgirdo riksmą. Šaukė „D.“ ar „M.“. Visi kurie buvo, išbėgo į lauką link ofiso durų, pro kurias pamatė, kad viduje kažkas vyksta. Kieme stovėjo žalsvos spalvos (duomenys neskelbtini) markės automobilis. Vienas žmogus buvo prie durų iš lauko pusės, kitas viduje. Durys stiklinės, bet užrakintos. Lygtai Ž. bandė jas atrakinti, o kai atrakino, pamatė, kaip į lauką išbėgo E.. Jis (liudytojas) skambino policijai, bet ką pasakė, nepamena, kažką apie užpuolimą. Ką darė tas žmogus, kuris užpuolė, nematė. Policija perskambino, paklausė, kas darosi, tada lygtai E. pasakė, kad policijos nebereikia. Matė, kad E. ir V. kalbėjosi, bet jis pokalbio negirdėjo. Nurodė, kad V. anksčiau yra matęs. Jis gal kokį kartą remontavosi mašiną. Jis atvažiuodavo pas tokį Tadą. Vėliau sužinojo, kad tas žmogus įėjęs į vidų liepė užrakinti duris, tada trenkė su lazda per galvą E.. Kažkas iš savų sakė, kad pas tą vyrą rankose matė ginklą. S. buvo nubrozdinta galvą, kraujavo pirštas, buvo įkasta. Patvirtina, kad įvykio vietoje matė V..

Liudytojas Ž. N. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja E. S.. Jis pats to įvykio nematė, tik buvo šalia. Išgirdę garsus, atbėgo. Buvo L., U., D.. Šaukė lygtai kažkurio vardą. Ofisas buvo užrakintas, prie durų buvo žmogus, kuris pabėgo. Priėjus prie durų nieko nesimatė. Jis turėjo raktus, kuriais atrakino duris. Įėję į vidų, matė išstumdytus baldus. Ten buvo E. S. ir V. V.. Anksčiau V. V. buvo keletą kartų užvažiavęs. Jis - liudytojas - yra galimai remontavęs V. mašiną.

Teismo posėdyje paskelbus liudytojo Ž. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, (3 t., 11-14 b.l.), jis juos patvirtino, bet negali tiksliai pasakyti, ar tas žmogus turėjo ginklą. Taip pat papildė, jog V. sakė E. – „aš pas tave palikau o dabar nėra“.

Liudytojas A. U. parodė, kad V. V. pažįsta iš matymo. Užvažiavęs pas draugus išgerti kavos, išgirdo šauksmą. Visi bėgo, ir jis kartu su visais. Pamatė nubėgantį žmogų. V. rėkė, kad visi bėgtų į vidų, bet niekas nėjo, nes visi buvo išsigandę. Pas V., kurį užrakino viduje, pamatė ginklą. Tam žmogui liepė ginklą pasidėti, ir kai jis tai padarė, jį išleido. Ginklas - tai revolveris su būgnu, nutaikytas nebuvo niekur. Jis ginklą matė, kai jį jau dėjosi į krepšį. Pas E. buvo lygtai sužalojimas ant rankos. Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., 26 b.l.), liudytojas juos patvirtino.

Liudytojas D. D. parodė, jog yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Būdami serviso patalpose, išgirdo direktorių E. S. šaukiant kaip ir jo vardą. Iš serviso į ofiso patalpas reikia apeiti pastatą, nes ten nėra tiesioginio praėjimo. Jiems nubėgus, durys buvo užrakintos. Suradę raktus, atrakino. E. V. jau laikė prispaudęs ant žemės. Tada E. jį paleido, o V. kaip ir ginklu taikė į juos, pasakė lygtai „stokit“. Tada jie užrakino duris ir išbėgo. Ten likęs V. V. spyrė ar trenkė į duris. Tamsios spalvos daiktas jo rankoje atrodė kaip pistoletas, nukreiptas į juos visus. Liudytojas V. pasakė, kad pasidėtų, ką turi, ir parodytų rankas Jis grįžo, parodė, kad rankose nieko neturi. Tada liudytojas duris atrakino. V. lygtai turėjo vyrišką rankinę. Išėjęs V. kažką kalbėjosi su E., bet jie tame jau nedalyvavo. Visi jie matė, kad vykstant grumtynėms, buvo nukreiptas kažkas panašaus į ginklą. Buvo grėsmė. V. buvo atvykęs (duomenys neskelbtini) markės mašina, lygtai tamsiai žalios spalvos. V. vadindavo „(duomenys neskelbtini)“, nežinojo nei jo pavardės, nei vardo. S. vėliau sakė, kad atvažiavo V., kuri lygtai jam trenkė į galvą, gal lazda.

Paskelbus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 194–195 b.l.), liudytojas D. D. juos patvirtino ir papildomai parodė, kad niekas negalėjo paaiškinti, kokia buvo to konflikto priežastis. E. sakė, kad pats nesuprato, kas čia darosi. Jie klausė, bet jis nieko nepasakė. Atsakydamas į gynėjo klausimą, parodė, kad teko S. ar L. prašymu iš V. imti įrangą ir vežti į servisą. Tai buvo pradžia serviso atidarymo, gal prieš du ar daugiau metų. Vežė įrankius, kompresorių, kuriuos ėmė iš V. namų. Tie įrankiai naudojami servise. V. nedirbo pas juos. Jis tik atvažiuodavo remontuoti savo automobilio.

2017-11-22 Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2017 m. birželio 28 d., 8 val. 44 min., Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas vienas skambutis dėl įvykių adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbiui nutrūkus, pranešėjui buvo perskambinta. Taip pat pateiktos elektroniniu paštu 2017-06-28 skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos (3 t., 29 b.l.).

2018-01-02 apžiūros protokole užfiksuota, kad bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktame kompaktiniame diske yra du garso įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad pirmojo garso įrašo trukmė yra 25 sekundės, antrojo garso įrašo trukmė - 22 sekundės. Garso įraše girdisi skambinančio vyriškio (pranešėjo) ir bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbis, vykęs 2017 metų birželio 28 dieną (3 t., 30-31 b.l.).

Pagal BK 294 str. 1 d. atsako tas, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal to paties straipsnio 2 d. atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelę žalą kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmeniui inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti tiek būtinąjį požymį – padarinius, tiek ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelė žala kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-357/2014, 2K-33-677/2015).

Kaip nurodoma kaltinime V. V., jis UAB (duomenys neskelbtini) biure, siekdamas išgauti įmonei priklausančio autoserviso patalpose paliktą mobilų telefoną, pareikalavo užrakinti biuro patalpą, po ko smogė nukentėjusiajam E. S. teleskopine lazda į ranką ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą, po ko su juo susigrūmė ir grumtynių metu grasindamas su savimi turimu šaunamuoju ginklu ir jį nukreipęs į nukentėjusįjį, reikalavo gražinti mobilųjį telefoną.

Byloje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad V. V., atvykęs į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, turėjo vienintelį tikslą - gauti iš bendrovės turto dalį gąsdinant jos vadovą - nukentėjusįjį E. S.. Dėl to jis pareikalavo uždaryti įvažiavimo vartus ir užrakinti ofiso duris, kad jo veiksmai nebūtų matomi aplinkiniams. Nors V. V. neišreiškė E. S. aiškių ir suprantamų reikalavimų, jo pradėti smurtiniai veiksmai, suduodant lazda į ranką rakinančiam duris nukentėjusiajam, pastarojo pagalbos šauksmas, įvykusios grumtynės, kurių metu E. S. buvo įkąsta į pirštą, po to sekęs kaltinamojo reikalavimas atiduoti telefoną, ir ginklo demonstravimas atbėgusių į pagalbą asmenų akivaizdoje, bei jų veiksmai skambinant į policiją dėl užpuolimo, neabejotinai patvirtina fizinės ir psichinės prievartos panaudojimą, ir yra vertintini kaip didelė žala, nes nukentėjusysis ir kiti į pagalbą atbėgę bendrovės darbuotojai ir teritorijoje buvę asmenys akivaizdžiai prarado saugumo jausmą, buvo sukurta staigi bauginančio pobūdžio situacija, kurią numalšino nukentėjusiojo pasipriešinimas ir darbuotojų reakcija. Toks intensyvios prievartos vertinimas yra pakankamas požymis didelei žalai nukentėjusiojo teisėms konstatuoti ir atitinka teismų praktiką savavaldžiavimo bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2013, 2K-177/2014, 2K-351/2014, 2K-145-788/2016 ir kt.).

Kadangi V. V. naudotas ginklas nėra surastas ir identifikuotas, juo nebuvo šauta, todėl jį vertinti, kaip šaunamąjį ginklą įrodymų nepakanka, ir ši aplinkybė iš V. V. pareikšto kaltinimo yra šalintina.

Taigi, išnagrinėjęs pastarajį kaltinimą V. V., teismas daro išvadą, kad surinkti duomenys yra pakankami ir patvirtina, jog V. V. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė savavaldžiavimą, t.y. jis, turėdamas tikslą įgyti bendrovės turto dalį, ir jo reikalaudamas iš nukentėjusiojo E. S., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose sukėlė muštynes, grasino daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, t.y. naudojo fizinę ir psichinę prievartą, tuo padarydamas didelę žalą. Ši veika, numatyta BK 294 str. 2 d., yra visiškai įrodyta.

Kaltinimas dėl turto prievartavimo ir plėšimo organizuotoje grupėje L. M. atžvilgiu, taip pat dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką

V. V. teismo posėdyje patvirtino, kad tikrai tokie įvykiai, dėl kurių jis, kaip M. M. dėdė, važiavo aiškintis su L. M., buvo, ir jis juose dalyvavo. Yra aiškus faktas apie įvykusį konfliktą klube, faktas dėl paimtų ir pasisavintų daiktų, duomenys apie bandymus išsiaiškinti dėl tų daiktų ir atsiskaityti. Visa tai jam papasakojo sūnėnas M. M..

Nukentėjusysis L. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta apie 2 metus. Jie buvo draugai. Su M. M. bendravo mažiau, tiesiog pasisveikindavo gatvėje. Buvo spalio 3 ar 4 dienos ankstus rytas. Ruošėsi į darbą. Iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), ėjo link automobilio, įsėdo. Tada atsidarė vairuotojo pusės durys, ir jis pamatė ginkluotą vyrą, kuris kažką rėkė. Į mašinos galą įlipo dar du asmenys. Prie vairuotojo durelių stovėjo V. V. su ginklu. Viskas vyko prie pat laiptinės. Buvo reikalavimas nešaukti, nerėkti, nes nušaus. Liepė duoti rankas, kad surakinti antrankiais. Žodžių buvo pasakyta daug, bet jis nesuprato, ko iš jo norima. Kai uždėjo antrankius, tada suprato, kad viskas tikra. Rankos buvo surakintos priekyje. Pirmiausia uždėjo antrankius, paskui liepė persėsti į keleivio vietą. Už jo atsisėdusiam asmeniui, kuris buvo rusakalbis, V. V. perdavė ginklą ir pats vairavo automobilį. Tas žmogus jam kažką sakė rusiškai, bet jis nieko nesuprato, nes nemoka tos kalbos. Po to bendravo tik su V. V.. Važiuojant M. nieko nesakė, tik paėmė jo telefoną. Ką jis darė su telefonu, nematė ir nesuprato, kam jam jo reikia. Jis neturėjo galimybės pasipriešinti, nes buvo surakintos rankos. Važiuojant rusas laikė į pakaušį įremtą ginklą. Važiavo pačiu trumpiausiu maršrutu iki V. V. namų, kur yra buvęs anksčiau. Toks užpuolimas buvo suplanuotas, nes jam sakė, kad laukė dvi savaites. Per tas dvi savaites nebuvo jokių pokalbių, nieko nebuvo. Važinėjo savo mašina, kurią turėjo gal 7 ar 8 mėnesius. Kai atvažiavo prie V. V. namų, jam buvo suduoti keli smūgiai, pradėjo prasivardžiuoti, sakė, kad kažką prisidirbo, kad turės mokėti 10 tūkstančių eurų baudą, perrašyti mašiną, nors ji yra registruota jo patėvio vardu. Kalbėjo visą tą laiką tik su V. V.. Tuo metu ėjo kalba apie tai, jog už kažką jį baudžia, bet nesuprato, ko jie nori. Jų reikalavimai buvo nesuprantami. M. M. apvogė jo draugą, o jis paprašė grąžinti daiktus, dėl to dabar turi atkentėti. Paaiškina, kad buvo kontaktas su M. M. dėl pavogto laikrodžio ir telefono. Jo draugas T. L. paprašė, kad pakalbėtų su M., nes jis jį apvogė. Susitiko su M. ir pasakė, kad atiduotų daiktus. Taigi, jis buvo kaip tarpininkas. Prie V. V. M. M. išlipo, tada išlaipino jį, persodino į kitą automobilį ir vežė į darbą. Važiavo V. V. ir tas neatpažintas asmuo, o M. liko. Tada jis buvo jau be antrankių. Į rankas gavo du tuščius maišelius, kuriuos jie liepė pamaigyti, tikriausiai tam, kad palikti pirštų antspaudus. Nuvežę į darbą jie jau kalbėjosi gražiai. Pasakė, kad jam gresia pavojus, kad gali tapti invalidu, kad pagalvotų apie šeimą, sakė, kad jų neieškotų, ir paleido. Darbe jis nieko niekam nesakė, nors nuvažiavo pavėlavęs ir visi klausė, kas atsitiko. Po darbo kreipėsi į policiją. Policija kitą dieną sulaikė M. M., o V. V. buvo dingęs. Kai jį vežė į darbą, M. jau nebebuvo, jis kažkur liko. Mašinos dokumentus V. padavė automobilyje, nes jie to prašė. V. paaiškinimas, kad automobilį atidavė savo noru, yra melas. Automobilis buvo 5500 Eur vertės, jį pirko už tiek, o sutvarkius gavosi apie 6000 Eur. Automobilį atgavo gal po 4 mėnesių, jo stovis buvo geras, buvo pravažiuotas tik kelis tūkstančius kilometrų, jam nieko nebuvo padaryta.

Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis patvirtina, kaip ir tai, jog jam grasino ginklu, buvo uždėti antrankiai, buvo keli smūgiai į kaklą, bet jie nebuvo stiprūs, tai įvyko sėdint automobilyje surakintam. Po to smurto nebevartojo. Iš jo reikalavo 10 tūkstančių eurų sumos. Civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai palaiko. 2850 Eur yra turtinė, o 2000 Eur - neturtinė žala.

2017-10-04 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad L. M. teismo medicininio apžiūrėjimo duomenimis, jam buvo padaryti sužalojimai: kaktos nubrozdinimai; kaklo priekinės dalies kraujosruva, kurie galėjo būti padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, prieš 24-26 valandas iki jo teismo medicininio apžiūrėjimo 2017-10-04, 13.30 val. ir tai galėjo būti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2017-10-03). Kadangi traumuotos trys anatominės sritys, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. L. M. padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (1 t., 98 b.l.).

2017-10-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) degalinės vadovė V. P. pateikė skaitmeninę laikmeną su reikalaujamais degalinėje esančių vaizdo kamerų įrašais 2017 m. spalio 3 d., nuo 6 val. 25 min. iki 6 val. 45 min. (1 t., 129-130 b.l.).

Iš 2017-10-09 apžiūros protokolo (1 t., 131-133 b.l.) matyti, kad apžiūrėtame UAB (duomenys neskelbtini) degalinės vadovės V. P. pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kad apžiūrėjus degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), stebėjimo kamerų užfiksuotus vaizdo įrašus, matomi į nurodytą degalinę atvykstantys/išvykstantys automobiliai ir asmenys.

Optinių diskų skaitytuvo pagalba peržiūrimas optinio disko turinys. (duomenys neskelbtini) programa paleidus optinį diską, matoma, kad jame įrašytos trys bylos: (duomenys neskelbtini), kurios dydis 152729 KB, (duomenys neskelbtini), kurios dydis 101303 KB ir (duomenys neskelbtini), kurios dydis 277810 KB.

Paleidžiama optiniame diske esanti byla (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė: 19 minučių 52 sekundės (19:52); užfiksuoto vaizdo pradžia: data 2017-10-03, laikas 6 valanda, 25 minutės, 0 sekundžių (06:25:00), užfiksuoto vaizdo pabaiga: data 2017-10-03, laikas 6 valanda, 44 minutės, 52 sekundės (06:44:52). Vaizdo įraše užfiksuotas degalinės vidus, aptarnaujantis personalas, ateinantys/išeinantys asmenys. 2017-10-03 06:33:43 į degalinės patalpas, pro pagrindines duris įeina vyras, kuris dėvi tamsias kelnes ir tamsią striukę šviesiomis juostomis pečių linijoje su šviesiu gobtuvu, priėjęs prie kasos, atsistoja eilėje šalia kito, degalinėje esančio asmens, lūkuriuoja, degalinės darbuotojai paduoda pinigus, 2017-10-03 06:35:04 išeina iš degalinės.

Paleidžiama optiniame diske esanti byla (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė: 19 minučių 49 sekundės (19:49); užfiksuoto vaizdo pradžia: data 2017-10-03, laikas 6 valanda, 25 minutės, 0 sekundžių (06:25:00), užfiksuoto vaizdo pabaiga: data 2017-10-03, laikas 6 valanda, 44 minutės, 49 sekundės (06:44:49). Vaizdo įraše užfiksuota degalinės aikštelė, šalia įėjimo į degalinės patalpas. 2017-10-03 06:30:47 į degalinę atvyksta automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), sustoja prie kuro pylimo kolonėles, iš automobilio išlipa automobilį vairavęs asmuo - vyras, kuris dėvi tamsias kelnes ir tamsią striukę šviesiomis juostomis pečių linijoje su šviesiu gobtuvu, atidaro automobilio kuro baką bei į jį įstato kuro pistoletą, pilamas kuras, aukščiau nurodytas, automobilį vairavęs asmuo - vyras lūkuriuoja, 2017-10-03 06:33:20 baigiamas kuro pylimas, 2017-10-03 06:33:41 aukščiau nurodytas, automobilį vairavęs asmuo - vyras eina link degalinės patalpų pagrindinių durų, grįžta prie automobilio 2017-10-03 06:35:05, sėdasi į automobilį 2017-10-03 06:35:14, automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) išvyksta 2017-10-03 06:35:22.

Paleidžiama optiniame diske esanti byla (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė: 19 minučių 50 sekundžių (19:50); užfiksuoto vaizdo pradžia: data 2017-10-03, laikas 6 valanda, 24 minutės, 59 sekundės (06:24:59), užfiksuoto vaizdo pabaiga: data 2017-10-03, laikas 6 valanda, 44 minutės, 49 sekundės (06:44:49). Vaizdo įraše užfiksuota degalinės aikštelė, šalia įėjimo į degalinės patalpas. 2017-10-03 06:30:47 į degalinę atvyksta automobilis (duomenys neskelbtini), sustoja prie kuro pylimo kolonėles, automobilyje yra du asmenys, sėdintys priekinėse sėdynėse, iš automobilio išlipa automobilį vairavęs asmuo - vyras, kuris dėvi tamsias kelnes ir tamsią striukę šviesiomis juostomis pečių linijoje su šviesiu gobtuvu, atidaro automobilio kuro baką bei į jį įstato kuro pistoletą, pilamas kuras, aukščiau nurodytas, automobilį vairavęs asmuo - vyras lūkuriuoja, 2017-10-03 06:33:20 baigiamas kuro pylimas, 2017-10-03 06:33:41 aukščiau nurodytas, automobilį vairavęs asmuo - vyras eina link degalinės patalpų pagrindinių durų, grįžta prie automobilio 2017-10-03 06:35:10, sėdasi į automobilį 2017-10-03 06:35:14, automobilis (duomenys neskelbtini) išvyksta iš degalinės 2017-10-03 06:35:22-33.

2017-10-09 tarnybiniame pranešime dėl nustatyto asmens užfiksuota, kad atliekant asmenų, įvykdžiusių nusikaltimą, paiešką, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo gauti stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), atvykstantys automobiliai ir asmenys. Apžiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, jog 2017-10-03 apie 6:30 val. į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko pagrobtas automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas į šį automobilį įpylė kuro bei atsiskaitė degalinės kasoje. Nustatyta, kad nurodytą automobilį vairavo galimai nusikaltime dalyvavęs M. M. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., 134 b.l.).

2017-10-12 atlikus paiešką Lietuvos muitinės duomenų bazėje užfiksuota, kad vaizdo kamera 2017-10-03,10:20:02 val. buvo užfiksuotas automobilio, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išvykimas iš Lietuvos Respublikos per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą (1 t., 143-145 b.l.).

Liudytojas M. M. parodė, kad jo M. M. skundėsi, jog jį reketuoja T. L., prašo pinigų, todėl prašė dėdės pagalbos, kad pasikalbėtų su L.. Ryte, apie šeštą valandąM. M. jo paprašė, kad nuvežtų pas dėdę į namus. Jis nuvežė, jie pasikalbėjo, kad reikia pakalbėti su L., nes L. grasino M.. M. M. su dėde važiavo iki L. pasikalbėti, o jis turėjo parvairuoti raudoną (duomenys neskelbtini) markės mašiną. Jie sakė, kur stovės ta mašina, o jis nuvažiavo ten, rado tą mašiną ir ją parvairavo iki namų. Savo automobilį paliko ten. Atvažiavus su tuo raudonu (duomenys neskelbtini), M. dėdė paprašė užpilti kuro ten stovėjusiam automobiliui (duomenys neskelbtini)M. M. sėdėjo jame, ir jie nuvažiavo iki degalinės, užpylė degalų ir važiavo vėl iki dėdės namų. Dėdė gyvena užmiestyje, prie (duomenys neskelbtini) degalinės. Tada jis nuvažiavo iki savo mašinos ir ją pasiėmė. M. dėdė - V. V., kurio anksčiau nebuvo matęs. Pinigus degalams davė V. V. ir sakė, kad (duomenys neskelbtini) paskolintas keletui dienų. Automobilio rakteliai buvo spynelėje, o dokumentų nematė.

Liudytojas D. Š. parodė, kad jam paskambino R. T. ir pasakė, kad reikia iš (duomenys neskelbtini) parvežti mašiną. Sakė, kad atvažiuos mergaitė (teismo salėje nurodė į V. V. sutuoktinę N. V.), kuri duos nurodymus, ką daryti. Jai atvažiavus, pasirašė sutartį. Pasakė, kur mašina bus, kur bus rakteliai. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Mašina buvo su numeriais, stovėjo gatvėje. Tada ją pasikrovė, parvežė į Lietuvą ir pagal gautus nurodymus nugabeno į policiją.

Liudytojas R. T. parodė, kad autoplovyklos direktorius T. M., su kuriuo kažkada prekiavo automobiliais, paprašė paslaugos - paskambinti D. Š. ir paklausti, ar šis negalėtų parvežti automobilio. Jis tai ir padarė.

Kaltinamiesiems V. V. ir M. M. dėl nusikalstamos veikos L. M. atžvilgiu yra inkriminuotas nusikalstamas veikimas organizuotoje grupėje, tačiau byloje nesant pakankamai šį požymį pagrindžiančių įrodymų, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Pagal BK 25 str. 3 d. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas jį, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkų grupė kvalifikuojama tuomet, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti ir, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Palyginus šias bendrininkavimo formas matyti, kad sutampa šių grupių subjektų skaičius ir susitarimo laikas, t. y. abi gali susiformuoti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, taip pat abiem grupėms pakanka bent dviejų asmenų dalyvavimo. Be to, nors organizuotai grupei, kitaip nei bendrininkų grupei, yra būtinas užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo požymis, šį požymį gali turėti ir bendrininkų grupė, nes abiem grupėms būdingos tos pačios bendrininkų rūšys.

Nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad nėra konkrečių ir pakankamų duomenų apie kaltinamųjų susitarimą veikti pagal bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą, apie kaltinamųjų vykdytus paruošiamuosius, organizacinius veiksmus, kiekvieno bendrininko pasiskirstymą vaidmenimis, darant nusikaltimą. Be to, inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašyme vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas taip pat neatsispindi.

Kaltinamieji yra giminaičiai - dėdė ir sūnėnas, palaikantys artimus ryšius. Iš kaltinimų matyti, kad jiems inkriminuota, jog V. V. subūrė organizuotą grupę tą pačią dieną, kai užpuolė L. M., t.y prieš pat atliekant šią nusikalstamą veiką ir ją vykdė vadovaujant V. V.. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarp kaltinamųjų buvo išankstinis susitarimas daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų. Priešingai, tiek iš kaltinamųjų, tiek iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad dalyvavimą šioje veikoje lėmė M. M. V. V. pateikta informacija apie L. M. ar su juo susijusių asmenų pateikiamus piniginius reikalavimus M. M., t.y. taip V. V. reagavo į susiklosčiusią situaciją. Pažymėtina ir tai, kad šio turto prievartavimo mechanizmas yra primityvus, nes viskas vyksta atvirai, nukentėjusiajam netikėtai, brutaliai, jį gąsdinant ir neslepiant tikrųjų savo ketinimų. Tačiau vien tai, kad šie veiksmai buvo padaryti keleto asmenų, jie nepatvirtina organizuotos grupės požymio, nes jį inkriminuojant, būtina, kad asmuo suprastų priklausąs tokiai grupei, o šiuo atveju įrodymų, jog kaltinamieji suvokė, kad veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jos daromame nusikaltime, nėra.

Teismo vertinimu, kaltinamųjų veiksmai nebuvo pasiekę tokio organizuotumo lygio, koks yra būdingas veikiant organizuotoje grupėje. Todėl kaltinamiesiems inkriminuotas nusikalstamos veikos darymas bendrininkaujant organizuotos grupės forma neatitinka visų būtinųjų BK 25 str. 3 d. numatytų požymių. Nagrinėjamu atveju, inkriminuojamo nusikaltimo pobūdis, padarymo aplinkybės, kaltinamųjų veiksmai bendrai ir kiekvieno iš jų atskirai leidžia pagrįstai jų veiksmus vertinti kaip padarytus veikiant bendrininkų grupe, tačiau ne organizuotoje grupėje.

Kaltinimai nusikaltimus padarius organizuotoje grupėje yra V. V. ir M. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 3 d. ir 181 str. 3 d., kvalifikuojantis požymis. Byloje surinktais įrodymais nepatvirtinus organizuotos grupės požymio, jis iš kaltinimo šalintinas.

Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį atsako ir tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė (prievartavo) kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą, fizinį smurtą ar kitais būdais.

Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 str., neturi reikšmės, ar nukentėjusiajam kaltininko išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir kaltininkas tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011).

Kaip minėta, turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant, t.y. darant tyčinį pavojingą poveikį kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.

Iš nukentėjusiojo L. M. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis, netikėtai užkluptas prie savo namų laiptinės įsėdęs į savo automobilį, surakintas antrankiais, įvykdęs reikalavimą persėsti į keleivio vietą ir jausdamas į galvą įremtą ginklo vamzdį, iš pokalbio su kaltinamuoju V. V. aiškiai ir nedviprasmiškai suprato, kad pastarasis reikalauja iš jo 10000 tūkstančių eurų dydžio piniginės kompensacijos už sūnėnui padarytą „skriaudą“. Tai rodo akivaizdų psichinės ir fizinės prievartos naudojimą ir vertintinas kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai ir fizinei sveikatai, bauginant, kad dėl kaltinamųjų tolesnių veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Šiuo atveju jos L. M. pasireikštų tuo, kad nesusitarus, jis gali nukentėti fiziškai.

Nors asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, veikė aktyviai, tačiau nukentėjusysis jo nesuprato, nes nemoka rusų kalbos, kaip ir kaltinamasis M. M.. Tai dar kartą patvirtina, kad reikalavimas sumokėti pinigus buvo tiesiogiai iš V. V.. Dėl kaltininkų tyčios abejonių nekyla, nes jie veikė aiškiai suvokdami savo siūlymų neteisėtumą, priversdami nukentėjusįjį elgtis jų norimu būdu tam, kad ir patys gautų materialinę naudą: V. V. - automobilį, o M. M. - negrąžinti pagrobto turto arba nemokėti kompensacijos už jį, t.y. išvengti materialinių pretenzijų iš asmens, kuris nukentėjo.

Teismas daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti kaltinamųjų V. V. ir M. M. dalyvavimą įvykdant turto prievartavimą L. M. atžvilgiu. Kadangi jie reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės turto, jų veika atitinka BK 181 str. 3 d. dispoziciją. Ši veika laikytina baigta, nes neteisėtas reikalavimas dėl pinigų sumokėjimo buvo ne tik aiškiai išreikštas, bet ir įvykdytas, užvaldant L. M. 6000 Eur vertės automobilį, kuriuo M. M., paprašęs savo draugo M. M., po to dar važiavo į degalinę užpilti degalų.

Dėl tų pačių veiksmų, kaltinamiesiems yra pareikštas kaltinimas plėšimu dalyvaujant organizuotoje grupėje. Dėl organizuotos grupės požymio nebuvimo teismas jau pasisakė nuosprendyje, o kadangi inkriminuotas didelės vertės turto prievartavimas apima ir automobilio pagrobimą, teismas šią veiką, kaip perteklinę, iš kaltinimo šalina.

Be to V. V. yra pareikštas kaltinimas tuo, jog į nusikalstamą veiką įtraukė vaiką. M. M. minėtos veikos padarymo metu buvo nepilnametis. Juos siejo artimi giminystės ryšiai: V. V. - M. M. dėdė (sesers sūnus). Dėl to teismui nekyla abejonių, jog V. V. negalėjo nežinoti sūnėno amžiaus. Todėl jo veiksmai duodant nurodymus važiuoti prie L. M. namų, sėsti į L. M. automobilį, kviesti M. M. degalų užpylimui, rodo akivaizdų nepilnamečio įtraukimą į nusikaltimo darymą. Todėl ši veika V. V. inkriminuota pagrįstai ir yra visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Bausmių skyrimas ir kitų su nuosprendžio priėmimu susijusių klausimų išsprendimas

Kaltinamųjų V. V. ir M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą L. M. atžvilgiu jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pavojingumą, jų mastą, padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes. Įvertina, jog V. V. padarytos veikos yra priskiriamos sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys), o M. M. - sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). V. V. anksčiau nebuvo teistas. M. M. teistas būdamas nepilnamečiu ir naują nusikaltimą padarė po nuosprendžio už disponavimą narkotinėmis medžiagomis (b/b Nr. (duomenys neskelbtini)) paskelbimo. Jo atžvilgiu taikytinos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos. Pagal BK 80 str., nepilnamečiams taikant baudžiamąją atsakomybę turi būti užtikrinama, kad atsakomybė atitiktų jų amžių ir socialinę brandą; turi būti ribojamas laisvės atėmimo bausmės jiems taikymas didinant auklėjamojo poveikio priemonių jiems taikymą; turi būti siekiama padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; be to, turi būti siekiama sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikaltimų. Pagal BK 91 str. 2 d., skiriant bausmę tokiam asmeniui turi būti atsižvelgiama į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; jo elgesį po nusikaltimo padarymo.

V. V. buvo teistas, bet teistumai išnykę (5 t. 161 b.l.). Jis baustas administracine tvarka 2010-03-06, 2011-07-18, 2011-10-28, 2012-11-22, 2014-01-22, 2014-08-29, 2014-08-31 už kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet galiojančių administracinių nuobaudų neturi (5 t., 132-139 b.l.). Psichikos sveikatos centre ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas (5 t., b.l. 131). Šiuo metu dirba. Jį charakterizuojančių duomenų iš gyvenamosios vietos nėra. Pažymėtina, kad V. V. 2002, 2010 ir 2012 metais buvo taikytos prevencinės poveikio priemonės, o 2010 m. skirti teismo įpareigojimai (5 t., 130 b.l.). Yra padaręs nusikaltimų (duomenys neskelbtini) (5 t. 140 - 160, 169 b.l.).

M. M. baustas administracine tvarka 2016-05-01, 2016-10-08, 2017-06-08, 2018-02-08 (5 t., 183-189 b.l.). Mokėsi (duomenys neskelbtini), bet mokymosi įstaigos charakterizuojamas blogai (pamokas lanko, bet dažnai vėluoja, kartais būna įžūlus su mokytojais, nesilaiko mokinių elgesio taisyklių, su klasės draugais nekonfliktuoja), dėl ko 2017-10-30 buvo išbrauktas iš mokinių sąrašų už pamokų nelankymą. Jis įtrauktas į (duomenys neskelbtini) socialinės rizikos vaikų sąrašus, po šios veikos padarymo neigiamai vertino savo poelgį, bet socialinės pagalbos atsisakė nurodęs, kad susitvarkys pats. Gyvena su mama, kuri kiek galima sūnumi rūpinasi, su tėvu santykiai prasti. Į psichiatrinę ar priklausomybių ligų įskaitą neįrašytas (5 t., 176 b.l.).

Taigi, bendrai imant jį charakterizuoti galima labiau neigiamai. Bet įvertinus tai, kad jis nusikalto dar būdamas nepilnamečiu, buvo neigiamai įtakojamas giminaičio V. V., jam yra skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, bei skiriant griežtas auklėjamojo poveikio priemones, kurios galėtų užtikrinti efektyvią jo priežiūrą ir elgesio kontrolę.

Kaip minėta, V. V. padarė eilę skirtingo sunkumo nusikalstamų veikų, susijusių taip pat ir su smurto vartojimu. Veikos tyčinės, padarytos laikotarpyje nuo 2017-06-02 iki 2017-10-03. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į V. V. vaidmenį juos darant, į tai, kad jis anksčiau Lietuvoje nebuvo teistas, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (BK 41 str., 56 str. 1 d., 61 str.), bausmės teisingumo ir protingumo kriterijais, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimas, trumpesnės negu vidutinis įstatyme numatytas dydis trukmės. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 5 d., V. V. skirtinos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės, esant veikų sutapčiai, subendrintinos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu. Pagal BK 66 str., į V. V. atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, jo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.

L. M. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2850 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 109 b.l.). Nagrinėjant bylą teisme jis reikalavimus palaikė, nurodęs, kad įvykio metu patyrė didelį stresą, nesijautė saugus, kol V. V. nebuvo sulaikytas. Jis daug kartų buvo kviečiamas į policiją, tai turėjo derinti su darbu. Taip pat buvo netekęs automobilio, kuris vėliau jam buvo grąžintas. Turtinę žalą sudarytų analogiško automobilio nuomos kaina, nes be automobilio buvo apie 4 mėnesius. Automobilis buvo draustas, todėl juo nesinaudodamas patyrė nuostolius.

Teismas sprendžia, kad šis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra visiškai pagrįstas, įrodytas, atitinkantis nusikalstamų veiksmų apimtį, nukentėjusiajam L. M. sukeltas pasekmes, o taip pat teisingumo sąžiningumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkintinas, priteisiant jį iš kaltinamųjų V. V. ir M. M. 2000 eurų solidariai. Ieškinys turtinės žalos atlyginio dalyje atmestinas, nes jis nėra pagrįstas žalą ir jos dydį patvirtinančiais įrodymais.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. V., M. M., taip pat civilinių atsakovų - A. M. ir M. M. turtui, panaikintinas, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimai išsprendžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. numatyta tvarka.

Duomenys apie proceso išlaidas nepateikti, todėl jų atlyginimo klausimai šiuo nuosprendžiu nesprendžiami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 308 str. str., teismas,

nusprendžia:

V. V., -

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalį ir 159 straipsnį subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su jau subendrintomis, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, V. V. į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikotarpį jo išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017-10-18 iki 2018-05-31. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

V. V. 2018-05-10 nutartimi skirtas kardomąsias priemones - 5000 (penkių tūkstančių) eurų dydžio užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos (duomenys neskelbtini) (galiojančios iki (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Migracijos skyriuje ir paso Nr. (duomenys neskelbtini) išduoto (duomenys neskelbtini) (galiojančio iki (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Migracijos skyriuje, paėmimą, taip pat intensyviąją priežiūrą su įpareigojimu neišvykti iš Lietuvos Respublikos ir nuolat būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), leidžiant išeiti tik laiku, susijusiu su darbu, gydymo įstaigų lankymu, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu, šaukimu kviečiant ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnams, prokurorui ar teismui, nustatant pareigą tuoj pat po darbo, lankymosi gydymo įstaigose ir nurodytose institucijose grįžti į savo gyvenamąją vietą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas ir panaikinti įsiteisėjus bei pradėjus vykdyti nuosprendį. 5000 eurų dydžio užstatą tuomet grąžinti jį 2018-03-05 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjusiai V. G., pervedant šias pinigines lėšas į jos nurodytą sąskaitą.

M. M., -

- pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalyje, ir taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 3 dalį, nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, prie paskirtosios bausmės pridėti 2017-09-26 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d. paskirtos bausmės dalį - 6 (šešis) mėnesius, ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 punktu, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės vykdymą M. M. atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones: 1) nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant jį per 1 metus po šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose; 2) elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant po nuosprendžio įsiteisėjimo 12 mėnesių: a) būti namuose nuo 22 iki 6 val.; b) mokytis, įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje (užimtumo tarnyboje); 3) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus bei psichotropines ar narkotines medžiagas (BK 87 str. 4 d.),

Kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Tenkinti iš dalies L. M. pareikštą civilinį ieškinį, ir iš V. V. bei M. M. solidariai priteisti 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

V. V. ir M. M., taip pat civilinių atsakovų - A. M. ir M. M. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones:

· V. V. nenustatytoms piniginėms lėšoms esančioms atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo kortelės numeris), (duomenys neskelbtini);

· M. M. nenustatytoms piniginėms lėšoms, esančioms atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 2017-10-04 asmens kratos metu rastiems ir paimtiems pinigams - 215 eurų, kurių turto saugotoju yra (duomenys neskelbtini);

· civilinės atsakovės M. M., turtui kurio nežinoma buvimo vieta ir sudėtis;

· civilinio atsakovo A. M. turtui, kurio nežinoma buvimo vieta ir sudėtis,-

panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Esančius prie bylos 9 vnt. kompaktinių diskus, iš kurių:

· 2 kompaktiniai diskai su įtariamojo V. V. apklausų vaizdo, garso įrašais;

· 1 kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš degalinės, prie 2017-10-06 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo;

· 4 kompaktiniai diskai prie daiktų apžiūros protokolų;

· 1 kompaktinis diskas su skaitmenine garso įrašo kopija iš Bendrojo pagalbos centro;

· 1 kompaktinis diskas Nr. (duomenys neskelbtini) su telefonų išklotinėmis, palikti pridėtus prie bylos.

Priduotą saugojimui į (duomenys neskelbtini) saugojimo patalpas ginklo dėklą su dvigubu dėtuvių dėklu (4 t., b.l. 139 - 141), grąžinti V. V., o jam atsisakius paimti, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas