Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. Z. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. Z. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. ir nubausta 12 MGL, t. y. 451,92 Eur bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str., J. Z. paskirta 12 MGL bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 MGL (301,28 Eur) bauda.

Nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, išaiškinant nukentėjusiajai teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. Z. nuteista už tai, kad ji 2015 m. vasario 12 d., apie 11 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), ant kelio prie (duomenys neskelbtini) miško, iš L. K. rankų išplėšdama atvirai pagrobė pastarajai priklausančią rankinę, kurios vertė 50 Eur, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai L. K. bendrą 50 eurų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji J. Z. ir jos gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, J. Z. pripažino kalta įvykdžius atvirąją vagystę pagal BK 178 str. 2 d. Apeliaciniu skundu nuteistoji neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta, jos manymu, per griežta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį ir privalo būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantei, ne visiškai nuosekliai laikėsi minėtų nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs vieną J. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustatęs jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagal BK 178 str. 2 d. J. Z. paskyrė 12 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria J. Z. parinktos bausmės rūšiai, tačiau, kolegijos nuomone, J. Z. paskirtos baudos dydis neatitinka nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nei kaltininkės asmenybės.

Konkrečiu atveju, apeliantei inkriminuotos atvirosios vagystės pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo laiką, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, kilusius padarinius ir kitas aplinkybes, nėra toks didelis, kokį, nustatė pirmosios instancijos teismas. Pastebėtina, kad skundžiamame nuosprendyje net nenurodyti motyvai, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimą skirti J. Z. žymiai didesnę baudą nei prašė prokuroras, kurio nuomone, adekvati bausmė J. Z. būtų 9 MGL dydžio bauda (1 t., 76 b. l.). Iš bylos medžiagos aišku, kad nusikalstama veika padaryta iki vidurdienio, dėl asmeninių konfliktų, kilusių šeimyninių santykių pagrindu. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog nukentėjusiąją padaryti nusikalstamą veiką paskatino ne susiformavusios antivisuomeninės nuostatos, o susiklosčiusi atsitiktinio pobūdžio situacija. Teisėjų kolegijos nuomone, J. Z. nusikalstamos veikos padarymo būdas ir veiksmų, įvertintų kaip atviroji svetimo turto vagystė, išraiška nerodo itin didelio padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei.

Skiriant bausmę ne mažiau svarbu įvertinti kaltininkės asmenybės pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius ją iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu ir po to. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apeliantei skirtinos bausmės, atkreipia dėmesį, kad J. Z. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteista pirmą kartą (1 t., 34 b. l.), administracine tvarka nebausta (35 b. l.), turi šeimą, augina 3 vaikus, iš kurių du išlaiko, nes jie vis dar yra mokosi mokykloje (1 t., 33, 87 b. l.), dirba (1 t., 36 b. l.), darbdavio charakterizuojama vien teigiamai (1 t., 38 b. l.), viso proceso metu reiškė apgailestavimą dėl savo elgesio, nurodė visas nusikaltimo aplinkybes, netrukdė nei ikiteisminiam tyrimui, nei bylos nagrinėjimui. Akivaizdu, kad minėtos aplinkybės J. Z. apibūdina tik teigiamai, jokių kitų aplinkybių, pagrindžiančių didelį nuteistosios J. Z. asmenybės pavojingumą, bylos medžiagoje nėra, jų skundžiamame nuosprendyje nenurodė ir pirmosios instancijos teismas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl J. Z. skirtinos bausmės dydžio, atsižvelgia ir į nukentėjusiosios poziciją dėl kaltininkei skirtinos bausmės. Pažymėtina, kad nukentėjusioji neprašė griežtai nubausti kaltininkę, teisiamajame posėdyje apskritai nedalyvavo, nors buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 50 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., 74–76 b. l.). Tai rodo abejingą nukentėjusiosios požiūrį tiek į padarytą nusikalstamą veiką bei patirtą žalą, tiek ir į kaltininkę.

Kolegija, atsižvelgusi į visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad J. Z. pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 12 MGL dydžio bauda yra aiškiai per griežta, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas, sumažinant apeliantei pagal BK 178 str. 2 d. paskirtą baudos dydį (BPK 328 str. 2 p.) iki 9 MGL.

Pastebėtina, kad iš nuteistosios prašyme nurodytų duomenų ir bylos medžiagos matyti, jog nuteistosios pajamos nėra didelės. J. Z. dirba mokykloje darbininke 0,5 etato (1 t., 38 b. l.), jai paskirta socialinė pašalpa, ji turi išlaikyti du vaikus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. Z. finansinė padėtis šiuo metu yra sunki ir pratęsus baudos sumokėjimo terminą nuteistoji J. Z. turės realesnę galimybę sumokėti jai paskirtą baudą. Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį, atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principus, bei įvertinus aplinkybes, patvirtinančias, kad nuteistoji nebus pajėgi sumokėti visą paskirtą baudą iš karto, daroma išvada, kad J. Z. paskirtos baudos sumokėjimo terminas pratęstinas 6 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.,

nusprendžia:

pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendį:

J. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. paskirtą 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą sumažinti iki 9 MGL (338,94 Eur).

Vadovaujantis BK 64¹ str., J. Z. paskirtą 9 MGL (338,94 Eur) baudą sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti galutinę bausmę – 6 MGL (225,96 Eur) baudą.

Pratęsti J. Z. paskirtos 6 MGL (225,96 Eur) baudos sumokėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą terminą 6 mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a) p. p., į paskirtą bausmę įskaityti J. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. vasario 12 d. iki 2015 m. vasario 13 d., 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.