- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-28
- Bylos Nr.
- 2A-1257-538/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00805-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- UAB „Klaipėdos mėsinė“
- Ieškovas
- Coface Austria Kreditversicherung AG
- Trečiasis asmuo
- UAB „Steikvila“
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1257-538/2011
2011 m. gruodžio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ apeliacinį skundą dėl Tauragės miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantį per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos mėsinė“, trečiasis asmuo UAB „Steikvila“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantį per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą, naudai 14 638 Lt. skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 439 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2009-09-10 atsakovė kreipėsi į ieškovą ir pateikė prašymą draudimo išmokai gauti dėl UAB „Steikvila“ nesumokėtos 65 121 Lt. skolos, atsiradusios neapmokėjus PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų nuo 2008-12-30 iki 2009-01-13 pagal UAB „Steikvila“ ir atsakovės 2005-11-07 sudarytą Produkcijos tiekimo sutartį Nr. 1758. 2009-10-19 atsakovė informavo ieškovą, kad UAB „Steikvila“ skolos dydis sumažėjo iki 42 721 Lt. Vadovaujantis ieškovo ir draudėjo pasirašytos Goballiance prekinio kredito draudimo sutarties GAC Nr. 0420/08 nuostatomis, UAB „Steikvila“ 42 721 Lt atsakovei buvo pripažinta draustu nuostoliu ir 2009-10-30 ieškovas pervedė atsakovei 38 448,90 Lt draudimo išmoką už UAB „Steikvila“ nesumokėtą skolą. Išmokėjus draudimo išmoką, vadovaujantis LR CK 6.1015 str. 1 d., ieškovui perėjo reikalavimo teisė (subrogacija) 38 448,90 Lt sumai į asmenį, atsakingą už padarytą žalą, t.y. UAB „Steikvila“. Ieškovo ir atsakovės 2008-12-23 pasirašytos Globalliance prekinio kredito draudimo sutarties GAC Nr. 0420/08, iš ieškotų sumų modelis E2.01 nustato, jog visos išieškotos sumos, gautos po draudimo išmokos išmokėjimo, priklauso ieškovui. 2010-03-22 antstolio R. V. rašte Nr. 0128/09/01633 nurodyta,kad nuo 2009-10-15 iš skolininkės UAB „Steikvila“ buvo išieškota 14 638 Lt bei pervesta į UAB „Klaipėdos mėsinė“ sąskaitą. Ieškovas 2010-03-25 elektroniniu būdu kreipėsi į atsakovę bei pareikalavo pervesti ieškovui priklausančią 14 638 Lt. sumą. Atsakovė nesutiko pervesti ieškovui reikalaujamos sumos, motyvuodamas tuo, kad ieškovo reikalavimas prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, draudimo teisinių santykių esmei.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-04-04 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ ieškovui Coface Austria Kreditversicherung, veikiantį per Coface Austria Keditversicherung AG Lietuvos filialą, 14 638 Lt skolos; 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2010-05-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas – 439 Lt žyminio mokesčio; valstybei – 42 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų įteikimas). Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta prekinio kredito draudimo sutartis, kurią paruošė ieškovas ir prie kurios savanoriškai prisijungė atsakovė. Atsakovė sutiko su ieškovės prekinio kredito draudimo sutarties sąlygomis, susipažino ir sutiko su Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių Nr. 2 nustatytomis sąlygomis. E 2.01 modulis yra vienas iš sudedamosios Globalliance prekinio kredito draudimo GAC Nr. 0420/08 sutarties dalių, kurio 3 dalis nustato, kad visos išieškotos sumos, gautos po draudimo išmokos išmokėjimo, priklauso jiems, t. y. ieškovui. Tačiau tuo atveju, kai bendra išieškota suma bus didesnė nei draudimo išmoka, skirtumą jie grąžins, išskaičiavę jiems, t. y. atsakovei, tenkančias išieškojimo išlaidas. Šia draudimo sutartimi yra nustatoma draudėjo – atsakovės pareiga pervesti draudikui – ieškovui iš pirkėjo gautas lėšas, gautas po draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovas yra suinteresuotas atgauti išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovas perima atsakovo teises, toliau stengiasi išsiieškoti skolą. Draudikas, atgavęs draudimo išmokos dydžio sumą ir (ar) skolos išieškojimo išlaidas, likusią išieškotą sumą grąžina draudėjui pagal minėtą Modulio E2.01 3 punkto antro sakinio nuostatą. Todėl ieškovui priklausanti suma (po draudimo išmokos išmokėjimo) gautina iš pirkėjo ar draudėjo, gali susidėti iš draudimo išmokos dydžio ir skolos išieškojimo išlaidų, tenkančių pirkėjui ar draudėjui. Ieškovo pirmumo teisė į nuostolio kompensavimą turi dvi apsaugines funkcijas: užtikrina atsakovės atsakingą ir rūpestingą elgesį bei apsunkina draudėjo galimybes elgtis nesąžiningai ir gaunamomis sumomis padengti nedraustus nuostolius. Teismas nurodė, kad Globalliance prekinio kredito draudimo sutarties Modulio E2.01 3 punktas neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir atsakovė yra pažeidusi Modulio E2.01 3 punkto reikalavimus (LR CK 6.193 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-04-04 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šiuo atveju byloje ginčo dėl draudiminio įvykio, naudos gavėjo nebuvo. Ieškovas ginčą iškėlė dėl skolos priteisimo, tačiau kokiais pagrindais pasak ieškovo atsirado skola byloje neįrodyta. Ieškovas savo reikalavimą grindžia Globalliance prekinio kredito draudimo sutarties išieškotų sumų modulio E 2.01 nuostatomis, kurios nustato, kad visos išieškotos sumos, gautos po draudimo išmokos išmokėjimo, priklauso ieškovui. Tačiau minėtą nuostatą ieškovas aiškina neteisingai. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas nėra atlikęs jokių veiksmų, kad jo subrogacijos teisė būtų realizuota, t. y. nepateikė UAB „Steikvilai“ jokių reikalavimų, nesikreipė į teismą ir t.t. Ieškovas pareiškė reikalavimą grąžinti atsakovei išmokėtą draudimo išmokos dalį, tačiau pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio nuostatas atsakovė negali ir neturi teisės imtis veiksmų įgyvendinti ieškovo teisių už jį patį. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo teisinių santykių esmės, sandorio tikslų, šalių valios ir ketinimų. Šalys sudaro draudimo sutartį, kurią sudariusi atsakovė ir sumokėjusi draudimo įmokas tikėjosi gauti draudimo išmoką įvykus draudiminiams įvykiui. Šiuo atveju tai ne reikalavimo perleidimo, ar kreditavimo sutartis, kad atsakovė privalėtų grąžinti ieškovui gautą išmoką. Be to, koks tikslas drausti riziką, kad po kurio tai laiko tektų grąžinti draudikui išmokėtą išmoką nesant ginčo dėl jos išmokėjimo pagrįstumo. Taip pat sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu ir sutarties sąlyga turėjo būti aiškinama prisijungimo būdu sandorį sudariusio asmens naudai, t. y. atsakovės naudai. Be to, teismui buvo pateikti duomenys ir pateiktas paaiškinimas kokius reikalavimus įvykdė antstolis pervesdamas išieškotas sumas, t. y. bylinėjimosi išlaidas, delspinigius. Tai buvo savarankiški reikalavimai civilinėje byloje, juos teismas patenkino kaip savarankiškus reikalavimus, t.y. buvo priteista skolos suma, delspinigiai, bylinėjimosi išlaidos, palūkanos, kurių išieškojimui, nurodant konkrečiai priteistas sumas buvo išduotas vykdomasis raštas. Be to, ieškovas ieškinyje nurodė, kad reikalavimas susijęs su subrogacijos teisės įgyvendinimu, tačiau šiuo atveju atsakovė nebuvo subragacijos šalimi, t. y. atsakovei neatsirado pareiga patenkinti ieškovo reikalavimo atsiradusio iš subrogacijos. Tokiu atveju atsakovė negalėjo būti tinkama atsakove byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-04-04 sprendimą. Nurodo, kad ieškovas nesutinka su atsakovės prekinio kredito draudimo sutarties teisine kvalifikacija. Dėl ydingai kvalifikuojamų prekinio kredito draudimo sutarties požymių apeliantė klaidingai vertina šalių sudarytą draudimo sutartį. Prekinio kredito draudimo sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl draudimo sutarties sąlygų, kadangi, prekinio kredito draudimo sutarties šalių santykiams sutarties laisvės principas taikomas platesne apimtimi, negu kitoms draudimo sutarties rūšims. Prekinio kredito draudimo sutartis – tai didelės rizikos sąlyginė sutartis, sudaryta derybų keliu, kurios šalims taikomas sutarties laisvės principas, taigi šalys yra teisiškai lygios. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad neva ieškovas pasiūlė draudimo sutarties sąlygas, todėl visi draudimo sutarties neaiškumai turi būti taikomi ieškovo nenaudai. Nesant Modulio E2.01 3 d. nuostatos, draudėjai gali elgtis neatsakingai rinkdamiesi pirkėjus, prievolių užtikrinimo priemones ir piktnaudžiauti savo kaip draudėjo teisėmis – draudimo įmone naudotis kaip laiduotoju, neturinčiu galimybes delsti apmokėti skolas. Siekiant užkirsti kelią galimiems draudėjų nesąžiningo elgesio atvejams ir/ar padaryti juos lengviau išaiškinamus, visos tiek draudėjo, tiek draudiko gaunamos sumos iš pradžių dengia draudiko sumokėtą draudimo išmoką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2005-11-07 UAB „Vilkė“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „Klaipėdos mėsinė“) ir UAB „Steikvila“ sudarė Produkcijos tiekimo sutartį (t. 1, b. l. 16-17). 2008-12-23 tarp šalių buvo sudaryta Globalliance prekinio kredito draudimo sutartis GAC Nr. 0420/08 (t. 1, b. l. 65), pagal kurią buvo apdrausta mėsos produktų gamyba ir realizavimas; ieškovas suteikė atsakovės pirkėjui UAB „Steikvila“ 50000 Lt kredito limitą, o apdraustoji pirkėjo skolos dalis buvo nustatyta 90 procentų. 2009-05-15 Vilniaus apygardos teismas priėmė preliminarų sprendimą (t. 1, b. l. 36–37), kuriuo nusprendė iš UAB „Steikvila“ UAB „Klaipėdos mėsinė“ naudai priteisti 119299,72 Lt. skolos; 13423,75 Lt. delspinigių; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3 654 Lt. žyminį mokestį. 2009-09-10 atsakovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ pateikė prašymą ieškovui draudimo išmokai gauti, nurodant, kad skolininkės UAB „Steikvila“ neapmokėta suma atsakovei -65 121 Lt. (t. 1, b. l. 14–15). 2009-10-22 ieškovas priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos (t. 1, b. l. 24), kuriame nurodyta, kad prašymas draudimo išmokai gauti dydis – 65 121 Lt, draudėjo 2009-10-19 patikslintas skolos dydis 42 721 Lt; pripažintas draustu 42 721 Lt. nuostolis, apdraustoji pirkėjo procentinė skolos dalis – 90 procentų, sumažinta draudimo išmoka 38 448,90 Lt, kurią ieškovas atsakovei išmokėjo 2009-10-30 (t. 1, b. l. 25) mokėjimo nurodymu. Iš antstolio R. V. rašto (t. 1, b. l. 269) matosi, kad 2009-07-24 užvesta vykdomoji byla Nr. 0128/09/01633 pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-07-13 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3526-104/09 dėl 136377,47 Lt ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Steikvila“ išieškotojo UAB „Klaipėdos mėsinė“ naudai. Nuo 2009-10-15 iš skolininkės UAB „Steikvila“ išieškota 14638 Lt. išieškotojo UAB „Klaipėdos mėsinė“ naudai.
Ieškovas nurodo, kad po draudimo išmokos išmokėjimo antstolio išieškota 14638 Lt suma iš UAB „Steikvila“ priklauso ieškovui, remdamasis Globalliance prekinio kredito draudimo sutartimi, kurios išieškotų sumų modulis E2.01 nustato, kad visos išieškotos sumos, gautos po draudimo išmokos išmokėjimo, priklauso ieškovui. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės motyvais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.193 str. nustatyta, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Byloje nustatyta, kad šalys sudarė Prekinio kredito draudimo sutartį. Pagal šio rūšies draudimo sutartį draudikas suteikia draudėjui draudiminę apsaugą nuo galimų nuostolių, kurių pastarasis gali patirti, jeigu pardavėjo produkcijos pirkėjas neįvykdys savo prievolės, t. y. neapmokės už pateiktas prekes dėl savo nemokumo. Draudimo sutarties objektas tokiu atveju yra debitorinis įsiskolinimas, atsiradęs pristačius prekes. Kredito draudikas draudimo sutartimi garantuoja, kad draudėjo pirkėjui tapus nemokiam, prievolė vis tiek bus įvykdyta, draudėjas gaus draudimo išmoką ir nepatirs nuostolių. Byloje nustatyta, kad 2009-10-22 ieškovas priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos – 38 448,90 Lt, kurią ieškovas atsakovei išmokėjo 2009-10-30. Nuo 2009-10-15 iš skolininkės UAB „Steikvila“ išieškota 14638 Lt. išieškotojo UAB „Klaipėdos mėsinė“ naudai. Ieškovas savo reikalavimą grindžia Globalliance prekinio kredito draudimo sutarties išieškotų sumų modulio E 2.01 nuostatomis, kurios nustato, kad visos išieškotos sumos, gautos po draudimo išmokos išmokėjimo, priklauso ieškovui. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtą nuostatą ieškovas aiškina neteisingai.
Lietuvos Respublikos CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė šalių bendra nuomonė, valios sutapimas. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina sutartį ar jos atskirą sąlygą, teismas taiko sutarties aiškinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos CK 6.193–6.195 straipsniuose, siekdamas nustatyti šalių valią. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje A. R. v. J. R., G. A., G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; kt.).
Kaip minėta šalys sudarė Prekinio kredito draudimo sutartį, atsakovė, sumokėjusi draudimo įmokas tikėjosi gauti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui. Šiuo atveju tai ne reikalavimo perleidimo, ar kreditavimo sutartis, kad atsakovė privalėtų grąžinti ieškovui gautą išmoką. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sutartį aiškino neatsižvelgdamas į sutarties esmę ir tikslą, į įprastines draudimo sutarčių sąlygas, sutarties dalyką (CK 6.193 str. 2 d., 3 d.). Taip pat byloje nustatyta, kad sutartis yra parengta ieškovo, atsakovė sandorį sudarė prisijungimo būdu, todėl šiuo atveju, jei abejojama dėl sutarties sąlygų, jos teismo turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Ginčas tarp šalių kilo dėl Sutarties sąlygos, kurioje nurodyta, kad visos išieškotos sumos, gautos po draudimo išmokos išmokėjimo, priklauso ieškovui. Abi šalys šią sąlygą aiškina skirtingai, o ieškovo parengtoje sutartyje nėra jokių aiškinimų kaip tai turi būti realizuojama, kokia yra realiai yra tos nuostatos paskirtis, tikslas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Globalliance prekinio kredito draudimo sutarties išieškotų sumų modulio E 2.01 nuostatos nurodančios, kad visos išieškotos sumos, gautos po draudimo išmokos išmokėjimo, priklauso ieškovui reiškia, kad tuo atveju, kai atsakovei yra išieškota visa skolos suma šiuo atveju, pagal 2009-07-13 Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3526-104/2009 dėl preliminariu sprendimu priteistų sumų išieškojimo iš skolininkės UAB „Steikvila“, ir tik viršijus išieškotą priteistą sumą, tos išmokos priklausytų ieškovui (Lietuvos Respublikos CK 6.193 str. 2 d., 3 d.).
CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š.; bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pirmiau nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, nes teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu. Teismas išskirtinai rėmėsi Globalliance prekinio kredito draudimo sutarties išieškotų sumų modulio E2.01 pažodiniu tekstu, tačiau nesiaiškino bei neatsižvelgė į tai, kad ieškovo pateiktas sutarties aiškinimas neatitinka nei šalių valios, ketinimų, nei draudimo teisinių santykių esmės, bei prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams (CK 1.5 str.).
Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas yra pateikęs UAB „Steikvila“ reikalavimus ar kreipęsis į teismą dėl draudimo išmokos, išmokėtos atsakovei, ir teismas yra ieškovui ją priteisęs. Pažymėtina, kad ieškovas suformulavo ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką pareikšdamas reikalavimą priteisti skolą, tačiau šiuo atveju skola pagal draudimo sandorį neatsirado, kadangi atsakovė savo prievoles vykdė tinkamai, draudimo įmokas sumokėjo. Ginčo, kad įvyko draudiminis įvykis ir kad draudimo išmoka išmokėta teisėtai, nėra, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 str.) ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Atmetus ieškovės ieškinį bei tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė už advokato paslaugas sumokėjo 2000 Lt (t. 1, b. l. 102, 140–142), už apeliacinį skundą sumokėjo 439 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 7), iš viso – 2439 Lt bylinėjimosi išlaidų ir jos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat iš ieškovo priteistina 42 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų įteikimas) valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas
nusprendžia:
Tauragės miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiančio per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą 2439 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Klaipėdos mėsinė“.
Priteisti iš ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiančio per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą 42 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.