Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. Ž., D. M., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, teismas vadovaujasi įrodymais, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri ir pan. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė N. G. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad po N. G. mirties liko nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), veterinarijos punktas – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r. sav., kurių daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, pareiškėjo R. G. vardu.

Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog Testamentų registre nėra įregistruota mirusiosios N. G. palikimo priėmimo faktų bei testatorės sudarytų testamentų.

Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis R. G. yra įpėdinis pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais – mirusiosios vaikais, paveldint mirusios sutuoktinės N. G. palikimą (CK 5.13 straipsnis). Teismas nustatė, kad po pareiškėjo sutuoktinės mirties nei pareiškėjas, nei mirusiosios vaikai J. Ž. ir D. M. nesikreipė į notarą dėl palikimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypą, veterinarijos punktą-dirbtuves ir sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r. sav., pareiškėjas valdė, gyvendamas su mirusiąja santuokoje. Po sutuoktinės mirties, pareiškėjo teigimu, jis naudojasi šiuo tiek savo, tiek mirusiosios turtu – faktiškai valdo ir prižiūri pastatus, žemės sklypus, be nekilnojamojo turto priėmė ir kitą mirusiosios palikimą – bendrus namuose turėtus daiktus, juos prižiūri ir jais naudojasi. Išdėstytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytinių įrodymų – VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus, Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. rugsėjo 19 d. ir 2022 m. liepos 7 d. pažymų duomenys.

Teismo vertinimu, pareiškimo teiginiai yra nuoseklūs ir logiški, aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, nenustatytos. Kiti galimi mirusiosios įpėdiniai, t. y. mirusiosios vaikai J. Ž., D. M., ir suinteresuoti asmenys byloje VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad, įrodymų vertinimo prasme, nėra pagrindo pareiškėjo išdėstytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinti kaip nepatikimų ar jais nesivadovauti. Pareiškėjo veiksmai po sutuoktinės mirties valdant likusį turtą, naudojantis ir rūpinantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad jis su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi, bei įrodo, kad pareiškėjas nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas po sutuoktinės N. G. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.

Kadangi pareiškėjas nesikreipė su prašymu įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, o palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdamas turtą faktiškai valdyti, ir negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjui gauti paveldėjimo liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per įstatyme nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiniu valdymu priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.