Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-185/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-18
Bylos Nr.
1A-251-185/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37608-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
V. L.
Advokatai
Kristina Rutkauskienė
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1A-251-185/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37608-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,

dalyvaujant:prokurorei Gražinai Petrulytei,gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-07-27 nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 ir 2 d., sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2017-07-25 iki 2017-07-27, kada V. L. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad 2017-07-25, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, namų Anykščių r., (duomenys neskelbtini), kieme, supykęs ant mamos S. L. dėl maisto gaminimo, jai vieną kartą smogė keptuve į galvos dešinę pusę, taip padarė poodinę kraujosruvą pakaušio dešinėje pusėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė S. L. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo pakeisti apylinkės teismo 2017-07-25 nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę – viešųjų darbų arba laisvės apribojimo. Nurodo, kad jam paskirta arešto bausmė yra per griežta. Nors praeityje yra teistas, tačiau pakankamai seniai, teistumai išnykę, todėl jam bausmė turėjo būti skiriama kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui ir parinkta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 str.). Teigia, kad visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pažada ateityje naujų nusikaltimų nedaryti, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, jo veiksmai nukentėjusiajai jokių sunkių pasekmių nesukėlė, nusikaltimu turtinė žala nepadaryta, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji S. L. jokių pretenzijų jam nereiškia, neturtinės žalos atlyginti nereikalauja, teisme nurodė, kad su juo susitaikė ir pageidauja, jog jis nebūtų baudžiamas. Tik dėl tos priežasties, kad 2015-10-28 ikiteisminis tyrimas jau buvo nutrauktas jiems susitaikius, teismas nebegalėjo taikyti BK 38 str. ir nutraukti bylą. Nurodo, kad gyvena kartu su sugyventine, su kuria 2017-02-28 susilaukė sūnaus, kurį augino iki šio įvykio, po ko dėl smurto artimoje aplinkoje vaiką iš jų paėmė, bet greitu laiku jį grąžins, todėl bus reikalinga toliau vaiku rūpintis ir jį išlaikyti. Būdamas suimtas negalėtų to daryti. Nors oficialaus darbo dar neturi, verčiasi atsitiktiniais uždarbiais, tačiau darbo tikrai ieško, užsiregistravo Darbo biržoje ir, kaip mano, greitu laiku ras nuolatinį darbą. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, prašo skirti vieną iš bausmių rūšių, numatytų BK 140 str. 2 d., kurios nesusiję su laisvės atėmimu, t. y. viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausmę. Teigia, jog padarė atitinkamas išvadas dėl savo veiksmų ir pasižada, kad ateityje jie nepasikartos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Anykščiai) prokurorė R. Č. prašo nuteistojo V. L. skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išdėstyti teiginiai dėl bausmės paskyrimo V. L. yra argumentuoti ir pagrįsti. Jis buvo teisiamas už analogiškų smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, daug kartų baustas administracine tvarka, o tai rodo, jog nuteistasis nėra linkęs pasikeisti, girtauja, jo įvykdytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, todėl švelninti bausmę nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį smurtą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BPK 320 str. 3 d. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. L. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės ir padarytos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta arešto bausme, mano, kad ji per griežta ir kad jam turėtų būti skiriama su laisvės suvaržymu nesusijusi bausmė, pvz., viešieji darbai arba laisvės apribojimas, todėl kolegija pasisako tik apeliantui paskirtos bausmės klausimu.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., gali būti paskirtos šios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kaip minėta, V. L. pirmosios instancijos teismas parinko bausmės rūšį – areštą, su kuo jis nesutinka ir prašo skirti švelnesnę bausmę. Tačiau kolegija konstatuoja, kad nei apeliacinio skundo argumentai, nei bylos duomenys nesudaro pagrindo nuteistajam skirti kitos rūšies bausmę, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. L. bausmę, pirmiau paminėtų straipsnių nuostatų nepažeidė ir apeliantui paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ str., pagrįstai sumažino vienu trečdaliu ir nustatė galutinę sumažintą bausmę. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokia situacija nėra susidariusi.

Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. L. padarė nesunkų nusikaltimą, dėl kurio įvykdymo savo kaltę pripažino ir gailėjosi dėl jo padarymo, kas pagrįstai apylinkės teismo įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau nežiūrint to, apylinkės teismas tinkamai įvertino ir tai, kad apeliantas veikė tiesiogine tyčia, jo nusikaltimas buvo baigtas, jis smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui, taigi nustatyta ir viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Parenkant teisingą ir adekvačią padarytai veikai bausmę turi būti itin atsakingai įvertinta ir kaltininko asmenybė, kuri nagrinėjamos bylos kontekste, akivaizdu, jog nėra teigiama. Iš bylos duomenų matyti, kad analizuojamas apkaltinamasis nuosprendis apeliantui yra jau trečias, visais nuosprendžiais jis teistas už smurtines veikas ir, nors jo ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo faktai tam tikromis aplinkybėmis (šiuo atveju, kai asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, bet teistumas yra išnykęs) prarado savo teisinę reikšmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008), tačiau toks asmens teisinis statusas, sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo, nedraudžia teismui atsižvelgti ir į kaltininko praeityje padarytus nusikaltimus kaip į aplinkybę, charakterizuojančią jo asmenį ir kuri leidžia spręsti apie nuteistojo vertybines orientacijas, polinkį daryti nusikalstamas veikas ir pan., juolab jog BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, be kita ko, atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas, kas parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Todėl, nors teisine prasme apeliantas nusikalto ir būdamas neteistas (ankstesni teistumai išnykę), apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis nebe pirmą kartą smurtauja prieš artimus žmones – savo tėvus. 2013 m. baudžiamuoju įsakymu V. L. buvo pripažintas kaltu dėl smurto prieš šeimos narį (savo tėvą) ir nuteistas viešųjų darbų bausme, po ko 2015 m. jis dar kartą smurtavo prieš abu tėvus ir tik susitaikius su jais ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau nepraėjus dvejiems metams po susitaikymo, apeliantas ir vėl įvykdė smurtinį nusikaltimą prieš artimus žmones (aptariamu atveju be to, kad nuteistasis vieną kartą smogė keptuve motinai per galvą ir jai galvoje padarė sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, jis taip pat spyrė ir tėvui, tik jam jokių pasekmių nekilo). Visa tai neigiamai apibūdina apeliantą, rodo jo požiūrį į šeimos narių ryšius ir vertybes bei tai, kad aptariamas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o yra jo ankstesnio elgesio pasekmė. Nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų, ką patvirtina ir tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir už įžeidžiamą kibimą prie asmens bei jo apstumdymą, kas vertinant kartu su pirmiau jau aptartomis aplinkybėmis rodo, jog apeliantas linkęs smurtauti, o pusė jo pažeidimų padaryti apsvaigus nuo alkoholio, kaip ir ši bei jo ankstesnės veikos, dėl to apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog apeliantas girtauja, o po to smurtauja prieš artimus asmenis. Be to, iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos V. L. charakteristikos matyti, kad jo šeima yra priskirta šeimų grupei dėl alkoholio vartojimo ir socialinių įgūdžių stokos, šiuo metu jo vaikas yra paimtas iš šeimos. Charakteristikoje taip pat nurodyta, kad V. L. su sugyventine, su kuria turi sūnų, gyvena tėvų namuose ir yra visiškai nuo jų priklausomas, nes jo išsilavinimas – 6 klasės, jis neturi darbo, jo neranda ir neieško, taip pat neturi poreikio rūpintis šeima, būti savarankišku, rūpintis, kad šeima gautų jiems priklausančias pašalpas ir kompensacijas, yra tinginys, be iniciatyvos. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jam turi būti skirta ne su laisvės suvaržymu susijusi bausmė, nes jis privalo pasirūpinti vaiku ir jį išlaikyti, ko negalėtų padaryti atlikdamas arešto bausmę, laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio ir vertinami kaip jo siekis sušvelninti savo padėtį. Piešingai apelianto tvirtinimui, iš pirmiau aptartų aplinkybių akivaizdu, kad jam vaiko gerovė nerūpi, o į Darbo biržą jis įstojo tik po to, kai buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ką patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikta darbo ieškančio asmens atmintinė. Be to, ta aplinkybė, kad apeliantas turi 2017-02-28 gimusį vaiką, nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Priešingai, iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad nuteistojo elgesys kelia pavojų jo šeimos narių sveikatai, dėl ko po aptariamo įvykio jo vaikas buvo paimtas iš šeimos ir byloje nėra duomenų, kad šiuo metu jis būtų grąžintas į šeimą. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgusi į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais V. L. jau buvo paskirta švelnesnė bausmė (viešieji darbai), taikytas jo padėtį lengvinantis įstatymas (pirmu nuosprendžiu jam, kaip nepilnamečiui, buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), taip pat nutraukus ikiteisminį tyrimą jam su nukentėjusiaisiais susitaikius skirtas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau tai jokios įtakos jo elgesiui neturėjo, nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nesiekė taisytis ir koreguoti savo elgesį teigiama linkme, o toliau pažeidinėjo įstatymus bei smurtavo prieš savo šeimos narius, be to, jis vengė atlikti jam skirtą viešųjų darbų bausmę, dėl ko neatlikta jos dalis buvo pakeista areštu, kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui arešto bausmė paskirta visiškai pagrįstai. Švelnesnė bausmė šiuo atveju būtų neadekvati jo padarytai veikai bei jo asmenybei ir nepasiektų bausmės tikslų bei nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. V. L. skirta 60 parų arešto bausmė, kuri nežymiai viršija šios bausmės rūšies, numatytos BK 49 str. 3 d., vidurkį (52,5 paros), atitinka įstatymo nuostatas, kadangi bausmė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad jie ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, V. L. pripažinus kaltę ir esant kitoms BK 64¹ str. numatytoms sąlygoms, apylinkės teismas pagrįstai pritaikė šio straipsnio nuostatas ir sumažino jam paskirtos bausmės trukmę vienu trečdaliu iki 40 parų arešto, todėl manyti, kad tokia galutinė bausmė apeliantui yra per griežta ir dėl to neteisinga pagrindo nėra. Tai, kad nukentėjusioji atleido nuteistajam ir nereikalavo neturtinės žalos atlyginimo, nemažina apelianto asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo ir negali būti vertinamos kaip esminės aplinkybės, kurios leistų skirti apeliantui kitą bausmės rūšį. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų.

Taigi dėl išvardytų argumentų nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam V. L. buvo paskirta aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga bausmė. Priešingai, darytina išvada, kad apeliantui paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant įstatymo nuostatų, atitinka jo asmenybės pavojingumą ir yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, ja bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Pranas ŠimkusTeisėjai Sigitas BagdonavičiusEvaldas Vanagas