- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- A8.-1017-1095/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Pažeidėjas
- V. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. T., būdamas muitinės tarpininko V. T. firmos „A.“ atstovu, 2017 m. gruodžio 8 d. muitiniam įforminimui pateikė elektroninę importo deklaraciją (EID) Nr. 17LTKR1000IM075B55 (2017-12-08), kuria deklaravo UAB „V.“ (įm. kodas 302491024) į Sąjungos muitų teritoriją importuotas prekes. Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 48 str., atliko minėta EID deklaruotų prekių supaprastintą mokestinį patikrinimą ir įformino supaprastinto patikrinimo ataskaitą (SPA) Nr. 9KM19/380033S (2019-01-21), kuria nusprendė pakeisti EID Nr. 17LTKR1000IM075B55 (2017-12-08) deklaruotų prekių, aprašytų kaip „geležinkelio bėgių izoliacinė įvorė CP-142 iš polikarbonato, skirta geležinkelio bėgių tarpinių elektroizoliacijai nuo varžtų sukamų į pabėgius, viso 235200 vnt.“, TARIC kodą iš 8547 20 00 90 į 3926 90 97 90, taikyti TARIC 3926 90 97 90 kodu klasifikuojamoms prekėms 6,5 % trečiųjų šalių muito tarifą (muitinio įforminimo metu prekėms buvo taikytas 3,7 % trečiųjų šalių muito tarifas) ir perskaičiuoti minėtoje EID importo mokesčius: muitą (A00) iš 666 Eur į 1171 Eur, importo PVM (B00) iš 4013 Eur į 4119 Eur. Minėta SPA už EID Nr. 17LTKR1000IM075B55 (2017-12-08) deklaruotas prekes apskaičiuota mokestinė prievolė 611 Eur: muito (A00) – 505 Eur, PVM (B00) – 106 Eur. Muitinės tarpininko V. T. firmos „A.“ atstovas V. T., pateikdamas EID Nr. 17LTKR1000IM075B55 (2017-12-08) neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių TARIC kodą, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 str. 2 d. nuostatas ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatas bei padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) (įstatymo 2019 m. sausio 1 d. redakcija) 212 straipsnio 2 dalį (2017 m. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur, todėl apskaičiuota mokestinė prievolė (611 Eur) viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių).
V. T. teismo posėdyje kaltu prisipažino ir nurodė, kad labai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos. UAB „V.“ paprašė deklaruoti prekes, laiške nurodė prekės kodą, muito normą, paprašius, atsiuntė kitos įmonės deklaraciją, kurioje buvo nurodytas analogiškas prekių TARIC kodas. Todėl pateikė ginčijamą deklaraciją ir neturėjo įtarimo, kad kas nors bus negerai, neturėjo tikslo nuslėpti kitos įmonės mokėtinus mokesčius. Nežino, dėl kokių priežasčių muitinė pakeitė deklaruotų prekių TARIC kodą, bet galvoja, kad viskas buvo nustatyta teisingai. Nors UAB „V.“ nepripažįsta deklaruotų prekių TARIC kodo pakeitimo, tačiau yra sumokėjęs apskaičiuotus papildomus mokesčius.
Muitinei pateiktoje 2017 m. gruodžio 8 d. deklaracijoje Nr. 17LTKR1000IM075B55 deklaruotos prekės – geležinkelio bėgių izoliacinė įvorė CP-142 iš polikarbonato, skirta geležinkelio bėgių tarpinių elektroizoliacijai nuo varžtų sukamų į pabėgius, viso 235200 vnt., nurodyta prekių statistinė vertė – 18 011,48 Eur, pateiktas mokesčių apskaičiavimas: A00 – 666 Eur, B00 – 4013 Eur.
Iš 2019 m. sausio 21 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos matyti, kad nors geležinkelio bėgių izoliacinės įvorės CP-142 iš polikarbonato siuntėjas OOO „Apri“ ją deklaravo, nurodydamas TARIC kodą 3926 90 97, taip pat šis kodas buvo nurodytas ir važtaraščiuose, tačiau geležinkelio bėgių izoliacinė įvorė CP-142 iš polikarbonato turėjo būti deklaruota TARIC kodu 3926 90 97 90. Dėl to Kauno teritorinė muitinė nusprendė pakeisti EID Nr. 17LTKR1000IM075B55 (2017-12-08) deklaruotų prekių TARIC kodą iš 8547 20 00 90 į 3926 90 97 90, taikyti TARIC 3926 90 97 90 kodu klasifikuojamoms prekėms 6,5 % trečiųjų šalių muito tarifą ir perskaičiuoti UAB „V.“ importo mokesčius ir muitus už EID deklaruotas prekes: Minėta SPA už EID Nr. 17LTKR1000IM075B55 (2017-12-08) deklaruotas prekes apskaičiuota mokestinė prievolė – 611 Eur: muito (A00) – 505 Eur, importo PVM (B00) – 106 Eur.
Iš V. T. 2019 m. spalio 7 d. paaiškinimo, teikto Kauno teritorinei muitinei, matyti, kad jis 2017 m. gruodžio 8 d. importo procedūrai deklaravo UAB „V.“ įrangos, skirtos geležinkeliui, prekes iš Rusijos. Deklaravimo metu prekių muitinės kodus nustatė iš prekių gavėjo-importuotojo pateiktų prekių aprašymų su nuotraukomis ir pateiktos informacijos apie prekių panaudojimą bei paskirtį. Prekių importuotojas nepateikė eksporto deklaracijos. Tačiau prekių gavėjas pateikė kitos įmonės, importuojančios minėtas izoliacines įvores („CP-142“) iš Rusijos, dokumentus – UAB „Žaldugė“ importo dokumentus, kuriuose nurodytas minėtos įvorės kodas 8547.20.00. UAB „Žaldugė“ importo deklaracijos buvo tikrintos muitinės 2015 metais ir, prekių importuotojo žodžiais, pažeidimų nenustatyta. Deklaravimo metu bendravo su prekių importuotoju, kuris užtikrino, kad informacija apie nurodytą prekės kodą, aprašymą ir panaudojimą yra teisinga. Importuotojas patikino, kad minėtų izoliacinių įvorių („CP-142“ HS kodas (8547.20.00.) atitinka muitinės prekių klasifikavimą. Minėtas įvores Rusijoje gamina keli gamintojai, jos atitinka tą patį GOST ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, skelbdami viešųjų pirkimų konkursus, perka tas pačias įvores iš įvairių Lietuvos įmonių, nes jų panaudojimas yra analogiškas, kadangi įvorės yra vienodos.
ANK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta bendroji taisyklė, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to administracinio nusižengimo padarymo metu. Šios taisyklės išimtis numatyta to paties straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus ar kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį turi grįžtamąją galią.
Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Nors nagrinėjamu atveju institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad administracinis nusižengimas padarytas 2017 m. gruodžio 8 d., tačiau inkriminuotas ANK 212 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) numatytas administracinis nusižengimas, kurio sankcijoje nurodyta administracinė nuobauda – bauda nuo 300 iki 1900 Eur.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tiek ANK 212 straipsnio senoji, tiek nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusi redakcija numato administracinę atsakomybę už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus, taigi administracinio nusižengimo esmė išliko ta pati, tik pasikeitė ją apibūdinantys požymiai: inkriminuoto administracinio nusižengimo galimo padarymo metu galiojo ANK 212 straipsnio redakcija, kurios sudėties požymis buvo neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė, o nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje redakcijoje nusižengimo objektas yra mokestinės prievolės. Vien tai, kad naujoje redakcijoje buvo pakeisti šį administracinį nusižengimą nustatantys sudėties požymiai, asmens veiksmuose nustačius tiek neteisingai deklaruotų prekių vertę, tiek ir iš to kylančias mokestines prievoles, sudaro pagrindą spręsti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikytinos palankesnės ANK 212 straipsnio redakcijos, kaip tai numatyta ANK 3 straipsnio 2 dalyje (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-292-485/2019).
Nagrinėjamu atveju muitinei pateiktoje deklaracijoje nurodyta neteisingai deklaruotų prekių vertė (18 011,48 Eur) yra didesnė nei 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, kas formaliai atitinka iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusią ANK 212 straipsnio 4 dalies redakciją, pagal kurią numatyta bauda nuo 1400 iki 3000 Eur. Tačiau V. T. veiksmus vertinant pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reglamentavimą (ANK 3 straipsnio 2 dalies kontekste), tai atitiktų administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje, nes apskaičiuota mokestinė prievolė (611 Eur) viršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, už kurį numatyta bauda nuo 300 iki 1900 Eur. Kadangi baudos tiek minimalus, tiek ir maksimalus dydžiai yra mažesni pagal dabar galiojančią ANK 212 straipsnio redakciją, o ne pagal inkriminuojamo pažeidimo metu galiojusią ANK 212 straipsnio redakciją, V. T. veiksmai vertintini nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 212 straipsnio aspektu, kaip ir nurodyta protokole.
Motyvuojamoji dalis
V. T. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo įrodyta ne tik jo teismo posėdyje duotais paaiškinimais, bet ir byloje esančių rašytinių įrodymų visuma: muitinei pateikta deklaracija, Kauno teritorinės muitinės 2019 m. sausio 21 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita, kuria teismas neturi pagrindo abejoti ir kurios teisingumą teismo posėdyje pripažino ir pats V. T., bei kitais byloje esančiais duomenimis.
Iš įrodymų visumos matyti, kad V. T., elektroninėje importo deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis (neteisingą TARIC kodą) ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuoti (per maži) prekių gavėjo UAB „V.“ mokėtini mokesčiai, kurie pakeitus TARIC kodą, buvo perskaičiuoti ir papildomai apskaičiuota 611 Eur mokestinė prievolė. Tokiais savo veiksmais V. T. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 str. 2 d. nuostatas ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus, įskaitant teisės patikrinti prekes. Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas, nepriklausomas turto vertintojas ar kiti asmenys (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-413-576/2019).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė muitinei ginčijamą deklaraciją ir kad dėl to būtent jis buvo atsakingas už teikiamų duomenų teisingumą. V. T. muitinei ir teismo posėdyje paaiškino, kad turėjo tam tikrą informaciją, kurios jam pakako, kad teikiamoje deklaracijoje nurodytų, kaip jis manė, teisingą prekių TARIC kodą. V. T. teigimu, jis neturėjo įtarimo, kad kas nors bus negerai, neturėjo tikslo nuslėpti kitos įmonės mokėtinus mokesčius, nežino, dėl kokių priežasčių muitinė pakeitė deklaruotų prekių TARIC kodą, bet galvoja, kad viskas buvo nustatyta teisingai. Iš V. T. paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų (elektroninio laiško) matyti, kad V. T., muitinei nurodydamas TARIC kodą, iš esmės rėmėsi UAB „V.“ pateikta informacija, kuri, kaip vėliau paaiškėjo atlikus supaprastintą mokestinį patikrinimą, nebuvo teisinga. Vien faktas, kad V. T. prekes deklaravo pagal prekių gavėjo jam pateiktus duomenis ir dokumentus, negali panaikinti jam kylančios atsakomybės. V. T., kaip asmuo, besiverčiantis profesionalia muitinės tarpininko veikla, privalėjo elgtis rūpestingai bei atidžiai patikrinti prekių gavėjo nurodytus duomenis, tačiau to nepadarė, taigi veikė savo rizika, todėl turi prisiimti ir iš to kylančius padarinius.
Pažymėtina, kad konstatuojant nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nebūtina nustatyti asmens veikimo tyčia (asmeninio suinteresuotumo nusižengimo padarymu) – ir neatsargus deklaravimo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtą normą. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir faktines aplinkybes, sprendžia, jog nors V. T. ir nenumatė, kad jo veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau turėjo ir galėjo jas numatyti, t. y. veikė neatsargiai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – V. T. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors V. T. ANK 212 straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą yra padaręs ir 2017 m. kovo 30 d., tačiau nutarimas už tai jam surašytas tik 2018 m. gruodžio 19 d., t. y. jau po šioje byloje inkriminuoto pažeidimo padarymo, todėl nėra pagrindo pripažinti V. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis pakartotinai padarė tą patį nusižengimą. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas V. T. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (tokio pobūdžio administracinis nusižengimas, jeigu jis nebūtų nustatytas, padarytas net ir neatsargiai, sudaro prielaidas ūkio subjektui, turinčiam pareigą mokėti mokesčius, išvengti dalies mokestinės prievolės), į nusižengimo padarymo aplinkybes, į kaltės formą (padarytas neatsargiai), pažeidėjo asmenybę – V. T. iki 2017 m. gruodžio 8 d. nusižengimo padarymo yra padaręs du kitus su prekių deklaravimo tvarkos pažeidimu susijusius administracinius nusižengimus (vieną kartą taikytas įspėjimas, kitą kartą skirta 50 Eur bauda), neteistas, dirba, taip pat atsižvelgia į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad V. T. už administracinio nusižengimo padarymą skirtina 500 Eur bauda, kuri viršija minimalią baudą, tačiau yra žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis. Teismo vertinimu, ši bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir tinkamai parinkta įvertinus pažeidėjo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–637 straipsniais,
nutaria:
V. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje (nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija), bei jam paskirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant ROIK 19106985583 bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).
Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.