Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-09 · Civilinė byla Nr. 2A-884-324/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-09
Bylos Nr.
2A-884-324/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12834-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
Atsakovas
M. P.
Ieškovas
S. K.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2A-884-324/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12834-2015-6
Procesinių sprendimų kategorijos:(S)2.6.5.2.1.; 3.3.1.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18062-947/2015 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui M. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnums N. P. ir R. P. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 168 Eur iki jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

Nurodė, kad 2005 m. susipažino su atsakovu, kartu apsigyveno, gyvenant nesusituokus (duomenys neskelbtini) gimė dvyniai sūnūs N. P. ir R. P.. Nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio atsakovas nusprendė gyventi atskirai, šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas prisidės prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, kas mėnesį abiem vaikams mokėdamas 116 Eur, tačiau atsakovas susitarimo pradėjo nevykdyti, išlaikymą teikė epizodiškai, pats nuspręsdamas, kokią sumą skirti vaikams. Su vaikais gyvena nuomojamame bute, pajamas per mėnesį sudaro apie 400 Eur, iš šių pajamų moka 87 Eur per mėn. už nuomą, komunalinius mokesčius. Vienai išlaikyti vaikus yra sunku, pagal poreikius padeda jos tėvai. Vienam nepilnamečiui sūnui per mėnesį išlaikyti reikia apie 336 Eur. Vaikai turi specialiųjų poreikių, nustatyti kalbos sutrikimai, būtina logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo pagalba, todėl nurodytos išlaidos yra realios ir būtinos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiams sūnums N. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir R. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 168 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015 m. birželio 29 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečiams N. P. ir R. P. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Sprendė, kad nurodytos išlaidos vaikų poreikiams patenkinti atitinka protingumo kriterijų, poreikiai nesusiję su prabangos prekių įsigijimu. Ieškovė įrodė, kad vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį reikia apie 336 Eur kiekvienam vaikui. Berniukai yra mokyklinio amžiaus, greitai augantiems vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, amžių atitinkantys žaislai, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Abu vaikai turi didelių sveikatos problemų – jiems nustatyti specialieji ugdymo poreikiai, kalbos sutrikimas (vidutinis kalbos neišsivystymas). Dėl to vaikų poreikiai tik didėja, nes saugiai psichologinei aplinkai sukurti vaikų motinai tenka didesnė našta ir atsakomybė. Atsakovo gaunamos mažos pajamos neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų tik iš dalies darbingas, todėl jo sveikatos problemos negali būti laikomos lemiančiu faktoriumi mažinant išlaikymo dydį. Atsakovo darbdavio charakteristika patvirtina galimybes papildomai užsidirbti. Sprendė, kad atsakovas yra pajėgus kiekvieną mėnesį skirti vaikų išlaikymui ieškovės prašomą sumą. Išlaikymo dydžio nemažino, nes atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja ir prie jų auklėjimo prisideda minimaliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad su sprendimu nesutinka iš dalies.

Teikė išlaikymą geranoriškai kiekvienam vaikams po 57,92 Eur per mėnesį. Toks išlaikymo dydis buvo sutartas su ieškove, įvertinus vaikų poreikius bei šalių turtinę padėtį. Ginčo dėl išlaikymo dydžio iki ieškinio pateikimo niekada nebuvo. Ieškovė, nustačiusi išlaikymo dydį, pripažino, kad teiktas išlaikymo dydis atitinka nepilnamečių vaikų poreikius. Nuo 2015 m. vasario mėnesio su ieškove pradėjus gyventi skyrium, vaikų poreikiai nepasikeitė. Ieškovė nesugebėjo paaiškinti kaip pasikeitė vaikų poreikiai, kokios išlaidos išaugo. Ieškovė neįrodė, kad vaikų išlaikymui išleidžia po 168 Eur per mėnesį. Šalims gyvenant kartu 672 (336 x 2) Eur išlaikymo vaikams niekada neteikė. To neleido šalių pajamos. Akivaizdu, kad ieškovė vaikų išlaikymui 672 Eur per mėnesį tikrai neišleidžia. 75 Eur išlaikymo dydis vienam nepilnamečiam vaikui yra protingas, užtikrina nepilnamečių vaikų poreikius bei atitinka tėvų turtinę padėtį.

Ieškovės pateiktus kvitus teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi ji neišskyrė, kokios prekės buvo pirktos vaikams. Teismas nevertino ieškovės pateiktų kvitų ir dėl jų nepasisakė. Kvitai nepatvirtina ieškovės nurodomų išlaidų dydžių, ne visi daiktai pirkti tenkinti vaikų poreikius: kava, citramonas, dioppex milteliai, kurių negalima naudoti vaikams iki 15 metų, loterijos bilietai, dažai plaukams, WC tabletės ir t.t. Kvituose skiriasi pirkėjo kortelės numeriai ir miestai. Į vaikų poreikius nepagrįstai įtrauktas nuolatinis bilietas, nes vaikai į mokyklą vaikšto pėsti. Vaikai nelanko baseino. Higienos prekėms ieškovė neišleidžia po 11 Eur, daržoves parsiveža iš kaimo. Vaistams, vitaminams ir gydymui neišleidžia po 15 Eur į mėnesį, kaip ir neišleidžia nurodytų sumų aprangai, maistui, mokyklai ir kanceliarinėms prekėms.

Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė už atsakovo, ji gauna apie 400 Eur grynų pajamų. Teismas nevertino atsakovo turtinės padėties, taip pažeisdamas CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovo turtinė padėtis ir sveikatos būklė neleidžia teikti 336 Eur išlaikymo, kuris viršija jo gaunamas pajamas. Atsakovo mėnesinės pajamos yra apie 250 Eur. Būtiniausioms išlaidos pragyvenimui reikia apie 150 Eur, įskaitant tai, kad gyvena su motina bendrai nuomojamame bute, kartu maitinasi. Nekilnojamojo turto, kito vertingo kilnojamo turto neturi. Turi paskolų. Dėl sunkios turtinės padėties pragyventi padeda motina. Stengiasi susirasti kitą darbą, tačiau turi stuburo problemų, negali dirbti statybose. Pastoviai kamuoja nugaros skausmai, negali sunkiai kelti. Jokio kito darbo, be pagalbinio darbininko, dirbti nemoka. Lietuvoje susirasti geriau apmokamą darbą yra labai sunku, iki šiol nepavyko jo susirasti. Išlaikymas jau yra išieškomas per antstolį, tai dar labiau pablogina atsakovo padėtį, dėl ko nukentės ir nepilnamečių vaikų interesai. Iš atsakovo nebus galima išieškoti daugiau nei 100–150 Eur per mėnesį.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas sutiko mokėti po 58 Eur kiekvienam vaikui. Sutiko mokėti vaikams po 75 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Sumokėjus 150 Eur išlaikymą, atsakovui liktų apie 100–150 Eur per mėnesį, iš kurių turėtų pats išsilaikyti ir mokėti paskolas.

Prašo sprendimą panaikinti iš dalies, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams sūnums išlaikymą periodinėmis išmokomis po 75 Eur per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas. Gyvenant skyrium, atsakovas su vaikais vos kelis kartus bendravo, todėl neteisingai nurodo, kad vaikų poreikiai nuo 2015 m. vasario mėnesio nepasikeitė. Su nepilnamečiais vaikais noriai bendrauja atsakovo motina, su kuria jie praleidžia vieną kitą savaitgalį, motinos bute atsakovo nebūna. Atsakovas faktiškai gyvena ne su motina, o su kita moterimi kitu adresu. Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo nedarbingumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino ir pritaikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymą įtvirtinančias teisės normas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jo turtinę padėtį. Apskųstame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas, tai, kad jis neturi nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute kartu su savo motina (CPK 185 straipsnis). Apeliantas kitų išlaikytinių neturi. Iš 2014 m. sausio – 2016 m. balandžio mėn. laikotarpio VSDFV duomenų apie atsakovo draudžiamąsias pajamas matyti, kad jo pajamos kito (gerėjo) (b. l. 50-51, 179). UAB „Palink“ nuo 2014 m. sausio–balandžio mėn. draudžiamąsias pajamas sudarė 1150 Lt (333,06 Eur) – 1293,75 Lt (374,70 Eur), gegužės 1–14 d. laikotarpiu – 1453,62 Lt (421 Eur), pajamos UAB „Vėjo laukas“ nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki dabar sudaro 291,20 Eur – 556,08 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo darbo užmokestis priklauso nuo to, kiek išdirba darbo valandų (2015 m. spalio 30 d. teismo posėdžio II garso įrašo 17:00 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai reiškia, kad būdamas darbingo amžiaus (31 metai) ir galėdamas dirbti ilgiau, apeliantas turi galimybių užsidirbti daugiau. Dėl negalėjimo rasti geriau apmokamo darbo apeliantas remiasi sveikatos būkle (stuburo problemomis). Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį neįgalumo ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – NDNT). Pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, (toliau tekste – kriterijų aprašas) 3 punktą sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Pagal kriterijų aprašo 4 punktą bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100 (6 punktas). NDNT teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl asmens darbingumo lygio išduoda socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos darbingumo lygį įrodančią pažymą (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479, 17 punktas). Atsakovas savo darbingumo lygį grindžia medicininio dokumento išrašu, kuris nepatvirtina jo darbingumo lygio Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo prasme (b. l. 108). Atmestinas apelianto argumentas apie negalėjimą susirasti geriau apmokamo darbo, kadangi jis nepateikė duomenų, jog ieškojo kito darbo, dalyvavo darbo pokalbiuose, bet įsidarbinti jam nepavykavo ir pan. (CPK 178 straipsnis). Apeliantas nurodė, kad jo išsilavinimas vidurinis, tačiau turi barmeno­–padavėjo profesiją (II įrašo 16:20 min.). Taigi apeliantas deklaratyviai teigia, kad, be pagalbinio darbininko, kito darbo dirbti nemoka. Apelianto paaiškinimai apie neskaičiavimą, kiek išleidžia maistui („eina ir perka, jei neužtenka pinigų, ima paskolą“), rodo, kad apelianto turtinė padėtis nėra bloga (II įrašo 22:40 min.). Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad apelianto turtinės padėties lygmuo yra jo subjektyvus pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė pripažino pakankamu išlaikymo dydį, šalims gyvenant kartu (57,92 Eur vienam vaikui). Tai paneigia ieškinyje nurodytas susitarimas dėl 116 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui, kurio atsakovas nevykdė, ir ieškovės kreipimasis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas negali vertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio, nes tokio susitarimo netvirtino. Vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi privalomosios galios. Atsakovui neteikiant vaikams pakankamo išlaikymo dydžio, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Pasisakydama dėl apelianto argumento apie pirmosios instancijos teismo neįvertintus realius vaikų poreikius, teisėjų kolegija pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaikų poreikių nustatymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Apeliantas teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė, kokią išlaikymo sumą atsakovas sutinka mokėti vaikams. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje 58 Eur išlaikymo sumą nurodė pagal atsiliepime į ieškinį pareikštą reikalavimą, tačiau baigiamosiose kalbose atsakovas padidino šią sumą iki 75 Eur.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad mokyklinio amžiaus (9 metų), greitai augantiems vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, amžių atitinkantys žaislai, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl kai kurių bylos įrodymų neįvertinimo. Aplinkybę, kad vieno vaiko poreikiai nereikalauja 336 Eur mėnesio išlaidų, įrodo apeliacine tvarka vertinamoje byloje esanti vaiko poreikių lentelė. Iš jos matyti, kad nurodomos išlaidos viršija būtinus vaiko poreikius ir neatitinka tėvų turtinės padėties. Ieškovė paaiškino, kad komunaliniams mokesčiams vasarą sumoka 40–50 Eur, žiemą – 70–80 Eur (II įrašo 01:05 min.), tačiau lentelėje nurodė, jog vienam vaikui tenkanti mokesčių dalis yra 58 Eur (tuomet kas mėnesį jos 3 asmenų šeima turėtų ne mažiau kaip po 174 Eur būsto išlaidų (58 x 3). Pažymėtina, jog pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams ar valdytojams (ieškovei), o ne vaikams. Užaukštintos ir devynerių metų vaiko išlaidos maistui (maistas 100 Eur, pietums mokykloje 40 Eur). Ieškovė nurodė, kad maisto, daržovių parsiveža iš tėvų, kai iki jų nuvažiuoja. Be to, iš kasos kvitų matyti, jog net tris kartus buvo apsipirkta 2015 m. liepos 15 dieną maisto prekių parduotuvėse Kaune ir Marijampolėje (čia gyvena ieškovės tėvai), perkant nemažai prekių per trumpą laiką (10:48:21 val. Marijampolėje, 12:26:33 val. Kaune, 16:43:21 val. Kaune). Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog įsigyti produktai buvo skirti ne tik ieškovei ir jos vaikams (b. l. 81, 82, 86). Kvitai patvirtina ir aplinkybę, jog ieškovė daug pinigų skiria įvairiems saldumynams, ledams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie vaikų poreikiai turi būti vertinami protingai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Nors ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vaikai lanko baseiną ar šokius už 30 Eur, sutiktina, kad vaikų laisvalaikiui, atostogoms yra patiriamos tam tikros išlaidos. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (sprendimo priėmimo dieną 325 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. – 350 Eur), tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad vaikai turi specialiųjų poreikių, vieno vaiko vaistams, vitaminams, gydymui išleidžia 15 Eur. Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos 2013 m. balandžio 23 d. pažymos Nr. MT-188-38 ir Nr.MT-187-37 dėl specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo patvirtina, kad vaikai 2013 m. turėjo kalbos sutrikimų, tačiau ieškovė nepateikė naujausių duomenų apie galimus sutrikimus 2015 metais. Teismo posėdžio metu ieškovė nenurodė, jog patiria išlaidų logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo pagalbai apmokėti, priešingai – patvirtino, kad, vaikams pradėjus eiti į mokyklą Kaune, joje padarė specialią klasę vaikams, kuriems suteikiama reikiama pedagogo pagalba, šiuo metu vaikų būklė gerėja (II įrašo 05:00 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad patiria papildomų išlaidų vaikų specialiesiems poreikiams (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad 670 Eur panaudojimo vaikų poreikiams patenkinti nerealumą patvirtina ir tai, kad tokios sumos, šalims gyvenant kartu, išleisti neleido jų gaunamos pajamos. Vaikų poreikiai per vienerius metus iš esmės nepasikeitė (vaikų kalbos sutrikimai nustatyti 2013 m.). Nustatyta, kad atsakovo pajamos padidėjo tik šalims gyvenant skyrium. Iš 2014 m. gegužės mėn. – 2016 m. balandžio mėn. laikotarpio VSDFV duomenų apie ieškovės draudžiamąsias pajamas matyti, kad ieškovės pajamos taip pat buvo mažesnės gyvenant kartu su atsakovu (b. l. 14, 180). Nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2015 m. vasario mėn. ieškovės draudžiamąsias pajamas sudarė apie 478 Eur–575 Eur, nuo 2015 m. vasario mėn. iki dabartinio laikotarpio – apie 499 Eur–602 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Vadovaudamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė priteisti išlaikymą šalių vaikams, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas, tačiau neįvertino visų išlaikymo dydžio nustatymui svarbių aplinkybių. Netinkamai įvertinęs konkrečius vaikų poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, ieškovės prašytą priteisti sumą prilygino bendram išlaikymo dydžiui, netinkamai apskaičiavo iš atsakovo priteistiną išlaikymą ir be pagrindo konstatavo, kad vaikų poreikių patenkinimui per mėnesį reikia apie 672 (336 x 2) Eur (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apelianto turtinė padėtis šiuo metu yra blogesnė už ieškovės, ieškovė neįrodė išleidžianti prašomą priteisti pinigų sumą, priteistas išlaikymo dydis vienam vaikui sumažintinas iki 130 Eur per mėnesį. Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir ieškovė.Dėl to apeliacine tvarka įvertintas sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašė priteisti dviejų sūnų išlaikymui 336 (168 x 2) Eur kas mėnesį, atsakovas sutiko mokėti 150 (75 x 2) Eur. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas buvo patenkintas 77 procentais (260x100/336), atsakovo – 23 procentais. Ieškovės atstovė prašė priteisti 290 Eur už teisines paslaugas patirtas pirmosios instancijos teisme (ieškinio rengimas – 116 Eur, advokato padėjėjo atstovavimas parengiamajame teismo posėdyje – 87 Eur, susipažinimas su bylos medžiaga, advokato padėjėjo atstovavimas teismo posėdyje – 60 Eur) (b. l. 137-139). Atsakovo atstovė prašė priteisti 150 Eur už teisines paslaugas patirtas pirmosios instancijos teisme (atsiliepimo į ieškinį rengimas – 100 Eur, advokato padėjėjo atstovavimas teisme – 50 Eur) (b. l. 140). Šalių patirtos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 714,50 Eur, 713,90 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 223,30 Eur proporcingai patenkinto reikalavimo daliai (290 x 77 proc.), iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 34,50 Eur proporcingai atmesto ieškinio reikalavimo daliai (150 x 23 proc.). Kadangi tokiu atveju ieškovei mokėtina suma sudarytų 223,30 Eur, atsakovui – 34,50 Eur, iš atsakovo ieškovei priteistina 188,8 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (223,30–34,50). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 93,60 (130 x 12 x 2 x 3 proc.) Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 1,64 Eur, neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl teismo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti 2015 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, iš atsakovo vaikų N. P. ir R. P. išlaikymui priteistą sumą sumažinant iki 130 (šimto trisdešimt) Eur kiekvienam vaikui. Iš atsakovo ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 188,80 Eur (šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 80 ct), iš atsakovo valstybei priteistą sumą – iki 93,60 (devyniasdešimt trijų eurų 60 ct) Eur.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėIzolda Nėnienė