- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- e2-345-454/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10844-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- I. Š.
- Advokatai
- Saulius Petronis, Edita Marija Šlapik
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei I. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas T. P. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės I. Š. (toliau – atsakovė) 430,00 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis pagal kurią ieškovas iš atsakovės išsinuomojo patalpas – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 5.1. punktu šalys susitarė, kad bus mokamas 425,00 Eur dydžio nuomos mokestis už mėnesį, o sutarties 5.5. punktu šalys susitarė dėl 850,00 Eur dydžio užstato, kurį ieškovas sumokėjo ir kuris pagal sutarties 5.6 punkto nuostatas pasibaigus sutarčiai turi būti grąžinamas. 2019 m. kovo 31 d. šalys bendru sutarimu sutartį nutraukė. 2019 m. balandžio 3 d. ieškovas iš atsakovės gavo elektroninį laišką, kuriame nurodyti tariami neva ieškovo padaryti buto būklės pabloginimai, kuriuos atsakovė vienašališkai įvertino 778,47 Eur suma, ir pasiūlė ieškovui grąžinti tik 71,53 Eur dydžio (iš sumokėtos 850,00 Eur sumos) užstato likutį. Ieškovas, nepraleisdamas atsakovės elektroniniame laiške nustatyto termino, 2019 m. balandžio 23 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei prašymą dėl sumokėto avanso grąžinimo. 2019 m. gegužės 2 d. ieškovas iš atsakovės atstovės gavo prašymą dėl ginčo sprendimo taikiu būdu, į kurį 2019 m. gegužės 14 d. pateikė atsakymą ir išsamiai išdėstė savo nesutikimo su atsakovės sąmatoje už jos neva patirtus nuostolius nurodytomis sumomis argumentus bei pareikalavo nedelsiant ieškovui grąžinti dalį, t. y. 540,00 Eur, sumokėto užstato (kadangi iš ieškovo sumokėto 850,00 Eur dydžio užstato buvo atskaičiuota 310,00 Eur dydžio nesumokėtų komunalinių mokesčių suma, kurios ieškovas neginčija). Po šio ieškovo atsakymo pateikimo atsakovė grąžino ieškovui dalį jo sumokėto užstato, t. y. 110,00 Eur. Negrąžinto užstato pagal sutartį likutis šiai dienai sudaro 430,00 Eur, nors ieškovui yra nežinoma, kokie tariami atsakovės nuostoliai sudaro tokią sumą, kaip ši suma buvo apskaičiuota ir pan. Atsakovė yra skolinga ieškovui 430,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. tarp jos ir ieškovo buvo pasirašyta patalpų nuomos sutartis. Šios sutarties 5.5. punkto pagrindu, jie susitarė dėl 850,00 Eur užstato, kuris jai pavedimu buvo sumokėtas sutarties pasirašymo dieną. Pagal sutarties 5.6. punktą, šį užstatą ji nuomininkui turėjo grąžinti pasibaigus nuomos sutarčiai. Prie sutarties buvo pridėtas gyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktas, kuriame buvo išsamiai išvardintas visas perduodamas turtas, aprašyta perduoto turto būklė ir vertė. Ieškovas su perdavimo aktu bei perduodamo turto būkle ir kaina sutiko, tai patvirtindamas savo parašu. Po Sutarties pasirašymo dienos, ieškovas atsikraustė gyventi į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo ieškovui perduotas naujai suremontuotas ir geros būklės. Nuomos sutartis su ieškovu buvo pasirašyta vienerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2018 m. rugsėjo mėn. Pasibaigus nuomos galiojimo terminui, žodiniu susitarimu, susitarė, kad nuomos sutartis yra pratęsiama iki 2019 m. kovo 31 d. Kadangi neturėjo galimybės 2019 m. kovo 31 d. grįžti į Lietuvą ir pati asmeniškai patikrinti perduodamo buto būklės, todėl paprašė tai padaryti savo įgalioto asmens. 2019 m. kovo 31 d. įgaliotas asmuo, sutartu laiku, nuvyko į butą patikrinti jo būklės, tačiau ieškovas įgalioto asmens į jį neįsileido, neva dėl to, jog dar nėra iš buto išsikraustęs ir žadėjo buto raktus perduoti jam 2019 m. balandžio 1 d. Nors nuomos sutartis žodiniu susitarimu buvo pratęsta iki 2019 m. kovo 31 d., tačiau buto raktai įgaliotam asmeniui buvo grąžinti tik 2019 m. balandžio 3 d. ir tai ne tiesiogiai, o per trečiuosius nepažįstamus asmenis. Jie liepė įgaliotam asmeniui atvykti į Kauno Urmo bazę atsiimti buto raktų. Kitą dieną po raktų perdavimo ir atsakovės patikėtam asmeniui atvykus į butą patikrinti jo būklės, butas buvo rastas paliktas nesutvarkytas, neišvalytas, kilimas neatpažįstamai suteptas, dalis bute esančių daiktų sugadinti. Įgaliotas asmuo padarė vaizdo įrašus bei nuotraukas, iš kurių matyti, kad butas po ieškovo išsikraustymo paliktas itin blogos būklės – pilnas šiukšlių, buto sienos išteptos ir subraižytos, buto įrenginiai (šaldytuvas) buvo apipelėjęs, buto lemputės buvo perdegusios. Bute paliktos dieninės langų užuolaidos, galimai buvo išskalbtos karštame vandenyje, todėl jos susitraukė ir tapo netinkamos tolimesniam naudojimui, metaliniai užuolaidų karnizai 2 vnt. buvo sulinkę, tualeto dangtis sulaužytas, o bute esančios lemputės buvo perdegusios. Ieškovas jam perduotą turtą pagal gyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktą netinkamai prižiūrėjo. Kadangi po buto raktų perdavimo, buvo planuojama butą nuomoti toliau, todėl atsakovė privalėjo ieškovo paliktą butą sutvarkyti savo sąskaita, sugadintus daiktus pakeisti naujais arba taisyti, nors pagal nuomos sutarties 8.9. punktą: „Nuomininkas privalo savo sąskaita atlikti arba organizuoti Patalpų komunalinio ūkio priežiūrą. Į komunalinio ūkio sąvoką be kita ko įeina ir Patalpų valymas bei šiukšlių šalinimas, vandentiekio, kanalizacijos įrenginių (prietaisų) patalpose priežiūra; Patalpų elektros priežiūra“. Dėl šių ieškovo veiksmų atsakovė patyrė 430,00 Eur dydžio žalą. Atsakovės patirtos žalos dydį sudaro: 3 vnt. pakeistų šviesos diodų lempučių KANLUX Sigo, kurios buvo pakeistos svetainėje esančiose pakabinamose lubose bei 3 vnt. pakeistų lempučių vonios kambaryje. 8 vnt. halogeninių lempučių KANLUX STA, kurių 3 vnt. buvo pakeisti šviestuve virš valgomojo stalo, 1 vnt. buvo pakeistas svetainėje ir 4 vnt. buvo pakeisti ant žemės pastatomame šviestuve. Už pakeistas lemputes iš viso sumokėjo 28,31 Eur sumą (17,94 Eur už 6 vnt. šviesos diodų lempučių + 7,12 Eur už 8 vnt. halogeninių lempučių + 3,25 Eur už halogeninę lempą); sudaužyto tualeto dangčio keitimas, nes dėl sudaužyto tualeto dangčio privalėjo pirkti pilną tualeto dangčio komplektą UNITAZ MIO-N SOFT OLOSE, už kurį sumokėjo 71,00 Eur sumą; išlaidos patirtos už kapitalinį buto šveitimą, plovimą, sutvarkymą ir šiukšlių išvežimą. Už buto valymo paslaugas sumokėjo 150,00 Eur sumą; 2 vnt. sulankstytų metalinių karnizų, kurių vertė pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. pasirašytą gyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktą – 80,00 Eur. Ieškovas, pasirašydamas 2017 m. rugsėjo 4 d. gyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktą, patvirtinto, kad su tokia metalinių karnizų verte sutinka; 2 vnt. sugadintų dieninių užuolaidų, kurių vertė pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. pasirašytą gyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktą – 100 Eur. Ieškovas pasirašydamas 2017 m. rugsėjo 4 d. gyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktą, patvirtinto, kad su tokia dieninių užuolaidų verte sutinka. Taigi bendras atsakovės patirtos žalos dydis sudaro 430,00 Eur sumą (28,31 Eur + 71,00 Eur + 150,00 + 80,00 Eur + 100,00 Eur). Pareiga atlyginti žalą numatyta ir šalių pasirašytos patalpų nuomos sutarties 8.8. punkte. Pagal pasirašytos nuomos sutarties 8.8. punktą atsakovė pagrįstai išsiskaičiavo savo patirtą 430,00 Eur turtinę žalą ir ieškovo nesumokėtą 310,00 Eur skolą už buto mokesčius ir grąžino jam tik 110,00 Eur sumą. Tai atsakovė išdėstė ieškovui siųstame 2019 m. gegužės 2 d. laiške, o realiai patirtų išlaidų kvitus pridėjo prie siunčiamo laiško. Ieškovui buvo žinoma, kas sudaro atsakovės patirtos žalos sumą.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad butas nebuvo naujai suremontuotas, buto lubos buvo sutrūkinėję, svetainėje tapetai prie lubų atsilupinėję, vonioje plytelės atšokę ir t.t. Prieš išsikeliant iš buto, ieškovas samdė pagal skelbimą surastą valytoją (tai pagrindžiančių dokumentų neišsaugojo, tačiau atsakovės minimas asmuo, atvykęs į butą, valytoją matė), kuri butą sutvarkė ir išvalė. Ieškovui nėra žinoma, kas naudojosi butu ir kas jame vyko po jo raktų perdavimo. Atsakovės argumentai, kad butas buvo rastas paliktas nesutvarkytas, neišvalytas, kilimas neatpažįstamai suteptas yra visiškai nepagrįsti. Elektros lempučių perdegimas nėra įtakotas ieškovo veiksmų ar tam tikrų mechaninių pažeidimų, tai yra normalus jų nusidėvėjimas. Ieškovas ne kartą atsakovei buvo minėjęs, kad buto elektros instaliacija įrengta nekokybiškai, todėl lemputės itin greitai perdega ir ieškovas turi jas nuolat keisti, tačiau atsakovė į šias pastabas nereagavo ir buto instaliacijos nesutvarkė. Remiantis sutarties 8.8. punktu, ieškovas neprivalo pataisyti ar pakeisti tinkamais visus sugadintus daiktus, kai jie sugadinti dėl atsakovės kaltės. Ieškovas neprivalo apmokėti 28,31 Eur dydžio atsakovės išlaidų elektros lemputėms. Sutarties priėmimo–perdavimo akte tarp ieškovui pagal sutartį perduodamų daiktų nebuvo nurodytas tualeto dangtis, todėl ieškovas neturi pareigos atlyginti neva tai jo sulaužyto tualeto dangčio, kuris jam net nebuvo perduotas, išlaidas. Atsakovės už tualeto dangtį reikalaujama suma (71,00 Eur) viršija net sutarties priėmimo–perdavimo akte nurodytą klozeto kainą (60,00 Eur). Atsakovės teigimu, už buto valymą ji patyrė 150,00 Eur dydžio žalą, tačiau nepateikia jokių valymo išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų – atsakovės pateiktame mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtis „Skola Lampėdžiai“, todėl atsakovės reikalavimas atlyginti jai neva tai jos patirtas išlaidas buto valymui yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovas samdė pagal skelbimą surastą valytoją, kuri butą prieš jį grąžinant sutvarkė ir išvalė. Ieškovas metalinių karnizų ne tik nesulankstė, bet netgi nebuvo jų nei karto nuėmęs, ieškovui iš viso yra nesuprantama, kaip įmanoma sulankstyti metalinius karnizus. Ieškovas bute esančių užuolaidų nuėmęs nebuvo ir jų nei karto neskalbė, kadangi jos buvo švarios ir to nereikėjo. Kokios būklės užuolaidos buvo sudarant sutartį, tokios pat būklės jos buvo ir sutartį nutraukiant. Ieškovas bute esančių atsakovės daiktų nesugadino ir žalos atsakovei savo veiksmais nepadarė. Bute esančių daiktų būklė / vertė galėjo kisti dėl normalaus jų nusidėvėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškovo ir atsakovės 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis pagal kurią ieškovas iš atsakovės išsinuomojo patalpas – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 5–9). Butas nuomai buvo perduotas pagal gyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktą (1 t., e. b. l. 10–12). Sutarties 5.1. punktu šalys susitarė, kad bus mokamas 425,00 Eur dydžio nuomos mokestis už mėnesį, o sutarties 5.5. punktu šalys susitarė dėl 850,00 Eur dydžio užstato, kurį ieškovas sumokėjo. Dėl nurodytų aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.
Ieškovas neprieštaravo, kad iš užstato būtų išskaičiuota skola 310,00 Eur už komunalinius mokesčius. Ieškovui atsakovė taip pat yra grąžinusi 110,00 Eur. Ieškovas prašo grąžinti likutį užstato, tai yra 430,00 Eur. Atsakovė paskaičiavusi žalą pagal sąmatą, nurodė, kad nuostolių padaryta už 430,00 Eur (1 t., e. b. l. 64).
Šalys, sudarydamos patalpų nuomos sutartį kartu pasirašė ir gyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktą. Būtent tokia sąlyga buvo numatyta nuomos sutartyje (nuomos sutarties 1.1 punktas). Šiame perdavimo akte sutarties šalys susitarė dėl perduodamo turto nuomai kiekio, būklės ir vertės. Todėl nekyla abejonių, kokie daiktai, įrengimai buvo perduoti nuomai.
Kiekvienas asmuo privalo tinkamai, laiku ir sąžiningai vykdyti savo sutartines prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Pažeista teisė turi būti ginama tam, kad būtų apginti sąžiningų asmenų teisėti interesai. CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato, jog draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kad nesant teisinio pagrindo būtų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieštaraujama subjektinės teises paskirčiai.
Atsakovės atstovė nurodė, kad iš užstato, ieškovas privalo kompensuoti už sugadintas užuolaidas 100,00 Eur, sulenktus metalinius karnizus 80,00 Eur, išlaidas už valymo paslaugas 150,00 Eur, unitazo dangtį 71,00 Eur, įvairias elektros lemputes 28,31 Eur (17,94 + 7,12 + 3,25). Suapvalinus, pagal atsakovės paskaičiavimus nuostoliai yra 430,00 Eur.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6.245 straipsnio 2 dalį – civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. <...> Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).
CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pareiga grąžinti išsinuomotą daiktą tenka nuomininkui, vadinasi nuomininko pareiga įrodyti, kad daiktas buvo grąžintas tos būklės, kokios buvo perduotas (t. y. nesugadintas), o jei nuomotojas vengė priimti daiktą, pavyzdžiui vengė pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą, tai nuomininkui teka pareiga įrodyti, kad daiktą vengė priimti nuomotojas. Bylos duomenimis, pasibaigus nuomai, šalys nepasirašinėjo patalpų perdavimo akto. Atsakovė šiuo metu gyvena užsienyje. Ieškovas buto raktus atvežė atsakovės patikėtiems asmenims, tai yra, šioje byloje apklaustiems liudytojams E. ir S. M.. Raktų perdavimas nevyko bute. Tiek ieškovas, tiek atsakovės patikėtiniai negalėjo nurodyti konkrečių savo užimtumo priežasčių, dėl kurių raktai nebuvo perduodami bute.
Atsakovė nurodė, jog ieškovas turėtų kompensuoti už netinkamai išplautas užuolaidas bei sulenktus užuolaidų karnizus. Tiek užuolaidos, tiek karnizai nebuvo naujai pirkti. Šiais daiktais naudojosi nuo 2006 metų pati atsakovė. Šie daiktai nebuvo pakeisti naujais. Apie užuolaidų netinkamumą naudojimui pagal paskirtį bei karnizo išlinkimo priežastis atsakovė įrodinėjo nuotraukų pagalba, filmuota medžiaga, liudytojų parodymais. Šių daiktų būklės nuomos pradžioje liudytojai nematė, kada galimi defektai galėjo atsirasti, jie nurodyti negalėjo. Kokios defektų atsiradimo priežastys – nenurodytos. Vadovautasi prielaidomis nurodant, jog užuolaidos sugadintos jas išskalbiant netinkamos temperatūros vandeniu. Karnizo išlinkimo priežastys nenurodomos. Liudytojai nurodė, jog užuolaidos ir karnizai nepakeisti, todėl visiškai tikėtina, kad tinkami tolimesniam naudojimui. Laikytina, kad atsakovė šioje dalyje neįrodė apie būtinumą keisti paminėtus daiktus.
Atsakovė nurodė bei jos atstovė posėdyje paaiškino, kad už buto valymą ji sumokėjo 150,00 Eur. Atsakovės pateiktame mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtis „Skola Lampėdžiai“. Liudytoja E. M. posėdyje paaiškino, kad ji išvalė butą išsikrausčius ieškovui, o atsakovė jai už valymo paslaugą sumokėjo 150,00 Eur. Liudytoja paaiškino, kad ji turėdavo atsakovės pinigų, ateidavo pažiūrėti buto. Liudytojas S. M. patvirtino, kad jo sutuoktinė tvarkydavo atsakovės pinigus, ateidavo į nuomojamą butą, nes ją atveždavo, o pats pasilikdavo automobilyje. Todėl negalima daryti kategoriškos išvados, jog liudytojai buvo sumokėta būtent už valymo paslaugas, o ne už kokias kitas paslaugas, kurios galimai buvo aptartos su liudytoja E. M. dėl atsilyginimo už buto ir nuomininkų priežiūrą. Laikytina, kad atsakovės reikalavimas atlyginti jai išlaidas už buto valymą yra neįrodytas.
Pagal šalių pasirašytą patalpų priėmimo–perdavimo aktą nurodyta, kad naudoto klozeto vertė yra 60,00 Eur. Dėl suskaldyto klozeto dangčio ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas nesutinka, kad klozeto dangtis nupirktas naujas už 71,00 Eur, kai tuo tarpu viso klozeto vertė 60,00 Eur. Atsižvelgiant, jog atsakovė pakeitė nauju klozeto dangčiu, neįvertinus nusidėvėjimo, teismas mažina iki sumą 35,50 Eur. Iš ieškovo iš užstato išskaičiuotina atsakovės naudai 35,50 Eur už klozeto dangtį.
Atsakovė taip pat nurodė, kad patyrė 28,31 Eur (17,94 + 7,12 + 3,25) žalą už elektros lemputes.
Ieškovas posėdyje paaiškino, kad pradėdamas nuomotis ginčo butą, jame buvo visur ir visos elektros lemputės. Iš pateiktų nuotraukų, liudytojų parodymų ir filmuoto vaizdo matyti, jog trūksta pačių lempučių, nevertinant ar jos šviečia. Todėl iš ieškovo užstato išskaičiuotina 28,31 Eur (17,94 + 7,12 + 3,25).
Nuomos sutarties šalys susitarė dėl užstato įskaitymo galimybės CK 6.130 straipsnio prasme. Ieškovas reikalavo, jog įskaičius skolą, atsakovė grąžintų 430,00 Eur iš palikto užstato. Pripažinus, kad atsakovė pagrįstai įskaitė iš užstato 63,81 Eur (35,50 + 28,31 = 63,81), atsakovė įpareigotina grąžinti ieškovui 365,50 Eur (429,31 - 63,81 = 365,50).
Iš atsakovės priteistinos ieškovui 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Kita ieškinio dalis atmestina kaip neįrodyta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas, pateikdamas ieškinį sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovas prašo priteisti 1 815,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovė prašo priteisti 800,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.
Ieškovo ieškinys yra tenkinamas 85 proc., todėl ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinas 12,75 Eur žyminis mokestis ir 1 542,75 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovei proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistinos 120,00 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 365,50 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 50 ct) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (365,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,75 Eur (dvylikos eurų 75 ct) žyminį mokestį, 1 542,75 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 75 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 120,00 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų 00 ct) išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.