Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Angelė Ikasalienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-810-200/2013

Teisėjas Robertas Rainys Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01371-2013-5

2013 m. gruodžio 4 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Angelės Ikasalienės, teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-02 nuosprendžio, kuriuo I. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri pagal BK 64¹ str. nuostatas sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-09-25 apie 23.10 val. bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo baro prekystalio pasikėsino slaptai pagrobti svetimą turtą – paliktą be priežiūros A. Z. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „HTC“, 2000 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas liudytojų.

Teismo posėdžiu metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam I. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantas nuteistas už pasikėsinimą padaryti nesunkų nusikaltimą. Apeliantas šiuo nuosprendžiu nuteistas ne pirmą kartą – praeityje jis teistas net 24 kartus. Skundžiamame nuosprendyje nurodytą nusikaltimą jis padarė teistumui neišnykus, jo nepanaikinus, po bausmės atlikimo praėjus trumpam laikotarpiui. Be to, I. K. ne kartą baustas ir administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Nustatytos ir išvardintos aplinkybės rodo, jog apeliantas yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, siekiantis pragyvenimui gauti lėšų nusikalstamais veiksmais, todėl yra socialiai pavojingas. Pirmosios instancijos teismas I. K. paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. įtvirtintų nuostatų nepažeidė.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai parinko I. K. ne tik bausmės rūšį, bet ir jos dydį. Byloje nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Apeliantas skunde nurodo, kad jis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi, tačiau, apygardos teismo nuomone, tai nesuteikia pagrindo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nors apylinkės teismas ir nepripažino šios aplinkybės I. K. atsakomybę lengvinančia, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę į tai atsižvelgė, todėl minėta aplinkybė esminės reikšmės paskirtos bausmės dydžio pakeitimui neturi. Atsižvelgęs į tai bei į kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes, apylinkės teismas apeliantui už pasikėsinimą padaryti nesunkų nusikaltimą pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia sankcijoje numatyto bausmės dydžio vidurkio, juolab, kad pritaikytos ir BK 64¹ str. nuostatos, t. y. bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Taigi paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo I. K. apeliacinį skundą.