Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, V. B. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 ir kt.).

Testamentų registro išrašas įrodo, kad testatoriaus ir palikėjo M. B., palikimas buvo priimtas (duomenys neskelbtini). Testamentu M. B. po mirties savo turtą – pastatus ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) paliko savo žmonai B. B. Medicininis mirties liudijimas įrodo, kad B. B. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po testatorės B. B. mirties jos palikimą priėmė S. L.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai įrodo, kad 3,5500 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) iki šiol yra įregistruotas M. B. nuosavybės teise, o pastatas – gyvenamasis namas, pastatytas 1947 m., ir kiti statiniai (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti, tačiau daiktinės teisės nėra įregistruotos. Nurodomas naudotojas M. B. nuo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja teigia, kad jos tėvas M. B., miręs (duomenys neskelbtini), ant jam nuosavybės teise priklausančio 3,5500 ha žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvendamas santuokoje su pareiškėjos motina Z. B., kuri yra mirusi (duomenys neskelbtini), valdė teisėtai pastatytus statinius. Po motinos mirties tėvas sudarė santuoką su B. B., o ši po M. B. mirties (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini), t. y., daugiau kaip dešimt metų nepertraukiamai valdė turtą. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. B. teigimu šiuo laikotarpiu statiniai iš esmės renovuoti ar atnaujinti. Prie pareiškimo pateikta nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla, sudaryta 2013 metais. Pareiškėjos aiškinimu, kadastrinių matavimų bylą užsakė B. B.. Taip pat pateikta 2021 m. liepos 19 dienos teisnių paslaugų sutartis, kuria B. B. pavedė advokatei inicijuoti civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir/arba dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo. Šie įrodymai patvirtina pareiškėjos teiginius, kad B. B. atliko veiksmus, siekdama įteisinti savo teises į pastatus.

(duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022-08- rašte nurodyta, kad apie B. B. ir/arba jos buvusio sutuoktinio M. B. nuosavybės teise priklaususius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), duomenų neturi. Seniūnijoje nėra informacijos apie institucijų ar asmenų ketinimus pripažinti pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu turtu. Pagal seniūnijos turimus duomenis šiuo metu pastatais, aukščiau nurodytu adresu, naudojasi V. B.. Sodyba yra tvarkoma, teritorija prižiūrėta.Prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto pridėtos Namų ūkių knygos įrašų kopijos. 1998-10-01 – 2002-10-01 laikotarpio knygoje Nr. 5 yra duomenys apie B. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos sutuoktinio M. B., gim. (duomenys neskelbtini), pastatų nuosavybę.

Civilinio kodekso normos reikalauja, kad sandoriai su nekilnojamuoju turtu būtų notariškai patvirtinti, daiktinės teisės būtų įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Tačiau (duomenys neskelbtini) esančių pastatų perleidimo dokumentai nebuvo tinkamai įforminti. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla sudaryta tik 2013 metais, nors pastatai statyti dar 1947 metais. Šie veiksmai neparvirtina nuosavybės teisės. Tačiau paaiškinimai teismo posėdžio metu ir testamentų, bei testamentų registro įrašų kopijos įrodo, kad B. B. (duomenys neskelbtini) teisėtai įgijo teisę į gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus (duomenys neskelbtini).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatai (duomenys neskelbtini) nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, Viešajame registre nėra įregistruoti kitų asmenų vardu. Pastatais B. B. naudojosi, valdė kaip savą turtą iki pat mirties (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei dešimt metų. B. B. elgėsi kaip daiktų savininkė – naudojasi pastatais, pasikvietė V. B. ir su jo pagalba prižiūrėjo pastatus, juos remontavo.

Apie šios bylos iškėlimą 2022-08-11 buvo paskelbta viešu skelbimu. Nei vienas asmuo nesikreipė, neginčija B. B. valdymo teisėtumo.

B. B. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savus valdė gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus daugiau kaip dešimt metų. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad kas nors kitas turėtų daugiau teisių į šiuos pastatus. Taigi, yra nustatytos visos būtinos sąlygos nustatyti, kad B. B. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, su priestatais, kitais statiniais (duomenys neskelbtini).

Konstatavus sąlygas, numatytas CK 4.68–4.71 straipsniuose, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. asmuo, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai valdęs turtą, įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo įgyjamosios senaties termino, numatyto CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo dienos. Gyvenamąjį namą su priestatais (duomenys neskelbtini) sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė teisėta šio turto įgijėja B. B., todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Daroma išvada, kad B. B. tapo aukščiau nurodyto turto teisėta savininke, o pareiškėja turi teisę paveldėti B. B. paliktą turtą, todėl pareiškimas pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš pareiškėjų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis), todėl šioje byloje susidariusios pašto išlaidos – 10,99 Eur – yra priteistinos iš pareiškėjos S. L. valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą: nustatyti, kad B. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini) su priestatu - tambūru, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), pagalbiniu pastatu - tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), priestatu – daržine, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), priestatu – malkine, žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), priestatu – daržine – žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), priestatu – garažu, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), pagalbiniu pastatu – viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), priestatu – sandėliu, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu.

Priteisti iš S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 10,99 Eur (dešimties eurų 99 centų) bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.