- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-29
- Bylos Nr.
- 2-526/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- A.
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-7373-553/2010 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovei A. G. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė L. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei A. G. dėl nuostolių atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 300 000 Lt patirtiems nuostoliams atlyginti (b. l. 1-5). Šiuos nuostolius ieškovė siejo su atsakovės A. G. prašymu kitoje tarp šalių vykstančioje civilinėje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Ieškovės teigimu, dėl nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų trečiajam asmeniui, dėl ko iš jos šiam asmeniui buvo priteista 300 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-7373-553/2010 nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1127-178/2010. Nurodė, kad nagrinėjama byla dėl nuostolių priteisimo ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1127-178/2010, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra betarpiškai susijusios, nes joje patenkinus atsakovės reikalavimus, nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai atsakovei būtų atmesti dėl anksčiau civilinėje byloje Nr. 2-1127-178/2010 nustatytų faktinių aplinkybių prejudicinės galios (b. l. 57-62, 82-83).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-7373-553/2010 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovei A. G. iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1127-178/2010 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams D. V. ir L. V. (b. l. 84). Nurodė, kad šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl nuostolių atlyginimo, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1127-178/2010, kurie tiesiogiai susiję su aplinkybėmis, kurios gali būti nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-1127-178/2010 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams D. V., L. V., todėl yra sustabdyti pagrindas nagrinėjamą bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1127-178/2010 (CPK 166 str. 1 d. 2 p.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė L. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovės A. G. prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo (b. l. 91-93). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. CPK 163 straipsnio 3 punktas negali būti taikomas formaliai; nagrinėjamos bylos yra susijusios, tačiau šių bylų ginčo dalykas yra skirtingas, o civilinė byla Nr. 2-7373-553/2010 gali būti nagrinėjama, nepaisant to, kad civilinėje byloje Nr. 2-1127-178/2010 nėra priimto teismo sprendimo, kurio priėmimas nepakeis/neeliminuos ieškovės patirtų nuostolių fakto.
2. Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą, pažeidė greito bylos išnagrinėjimo, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus bei ieškovės teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo netenkinti ieškovės atskirojo skundo, palikti nepakeistą apygardos teismo nutartį (b. l. 99-101). Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė reikalauja iš atsakovės 300 000 Lt nuostolių, kurie, apeliantės nuomone, buvo patirti dėl jos atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-1127-178/2010 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tik tuomet, jeigu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys. Taigi apeliantė turės teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo tik tada, kai Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1127-178/2010 įsiteisės galutinis teismo sprendimas, kuriuo bus atmestas atsakovės ieškinys apeliantei ir jos sūnui D. V..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. apžvalga „Dėl privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo (CPK 163 straipsnis)“).
Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą: 1) kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-942/2000; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2005; 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-260/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-334/2007; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008); 2) kai negalima išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, t. y. teismui reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008).
Teismas, spręsdamas, ar yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, byloje nustatytinus faktus lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. apžvalga „Dėl privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo (CPK 163 straipsnis); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).
Ieškovės L. V. ieškinio duomenimis, ji kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės A. G. 300 000 Lt atlyginti nuostoliams, kuriuos ji sieja su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pritaikytomis jos atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-1127-178/2010, teigdama, jog dėl šių priemonių ji negalėjo įvykdyti preliminaria pirkimo – pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų trečiajam asmeniui, dėl ko iš jos buvo priteista 300 000 Lt trečiojo asmens naudai. Nors apeliantė tiesiogiai nenurodė ieškinyje, kad jis pareikštas CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakovo galimybe, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo atmestas ieškinys, reikalauti iš ieškovo nuostolių, patirtų pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tačiau, kolegijos nuomone, jos ieškinys pareikštas, remiantis CPK 147 straipsnio 3 dalyje nurodytomis nuostatomis.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas ir aplinkybė, kad skolininkas patyrė nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šios sąlygos suponuoja skolininko teisę į nuostolių atlyginimą pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį – pateikiant naują ieškinį po ginčo, iki kurio išnagrinėjimo buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo, o įsiteisėjęs sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjant ieškinį dėl skolininko patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškinio atmetimas kaip nuostolių priteisimo sąlyga pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį reiškia, kad ieškinys, nepriklausomai nuo to, ar pareikštas sąžiningai, buvo nepagrįstas. Išvadą apie ieškinio nepagrįstumą lemia teismo sprendimas jį atmesti. Ieškinio atmetimas lemia tai, kad su ieškinio pareiškimu tiesiogiai susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat vertinamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006).
Nagrinėjamu atveju, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį apeliantei ir D. V., kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantės turto atžvilgiu, ir dėl kurių taikymo atsiradusią žalą (nuostolius) apeliantė prašo priteisti, nėra galimybės nustatyti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, o tuo pačiu ir išnagrinėti apeliantės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Dėl pasakyto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima nagrinėti civilinės bylos Nr. 2-7373-553/2010 tol, kol nebus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-1127-178/2010 (CPK 163 str. 3 d.).
Todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, nes jie nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį.