- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-26
- Bylos Nr.
- 2-384-798/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00068-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimas
- Kategorijos
- 3.4.2.8Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neo domus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria panaikintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neo domus“ 2016 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dalyje dėl išlaidų sąmatos ir pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimas pripažintas pagrįstu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti BUAB „Neo domus“ 2016 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą netvirtinti BUAB „Neo domus“ išlaidų sąmatoje 5 372,75 EUR sumos apmokėti Inspekcijos išlaidas; patvirtinti pareiškėjos reikalavimą 5 488,60 EUR sumai, neįtraukiant pareiškėjos į bendrą kreditorių eilę; nurodyti, kad sprendimo vykdymo išlaidos išieškomos iš bankroto administravimo išlaidų ir pervedamos į Inspekcijos sąskaitą.Pareiškėja nurodė, kad atsakovei nevykdant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, Inspekcijai buvo leista nugriauti savavališkai pastatytą dvibutį mūrinį gyvenamąjį namą, sutvarkyti statybvietę, išlaidas išieškant iš BUAB „Neo domus“. Inspekcija, priverstinai vykdydama teismo sprendimą iš viso patyrė 5 488,60 EUR išlaidas. Prievolė šalinti savavališkos statybos padarinius teismo sprendimu UAB „Neo domus“ buvo nustatyta jau po bankroto bylos iškėlimo, todėl šios išlaidos priskiriamos prie bankroto administravimo išlaidų.Atsakovė BUAB „Neo domus“ su pareikštu skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja nepagrindė išlaidų dydžio ir būtinumo, neperdavė statybų laužo, kuris yra BUAB „Neo domus“ turtas. Be to, savavališka statyba buvo atlikta iki bankroto bylos iškėlimo, jos padarinių pašalinimo išlaidos negali būti laikomos tinkamomis ir pagrįstomis administravimo išlaidomis.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies.Teismas konstatavo, kad bankroto administratorius turėjo pareigą vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1959-723/2012, įpareigojantį BUAB „Neo domus“ pašalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius ir tokių padarinių pašalinimo išlaidos atsirado po bankroto bylos UAB „Neo domus” iškėlimo. Todėl kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimus dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, privalėjo išspręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidų patvirtinimo administravimo išlaidų sąmatoje klausimą. Taip pat nurodė, kad neišsprendus savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimo, kuris savo esme yra panašus į atliekų, užteršto grunto ir dirvožemio sutvarkymo pareigą, nebūtų galimas sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimas.Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad pareiškėja nepagrindė išlaidų dydžio ir reikalingumo, kadangi ji teismui pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kad savavališkos statybos padarinių griovimo darbus atliko rangovas, atrinktas viešo konkurso būdu, sudarytos sutarties pagrindu, visi darbai detalizuoti, pasirašyti jų perdavimo-priėmimo aktai, pateikti dokumentai, patvirtinantys apmokėjimą už atliktus darbus. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, sudarančių teismui pagrindą vertinti, kad atlikti darbai nebuvo būtini savavališkos statybos padarinių pašalinimui, kad jų kiekiai neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekių ar kad darbų kaina yra didesnė, nei vidutinė rinkos kaina.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos patirtos išlaidos yra pagrįstos. Vien tik sąskaitos faktūros ir akto pateikimas nereiškia, kad šios išlaidos buvo pagrįstos, neviršijo įprastos rinkos kainos, o visi atlikti darbai buvo būtini. Atsakovės žiniomis statybos vietoje buvo tik pamatų plokštės, kurių išmontavimas ir išvežimas įprastomis rinkos sąlygomis negalėjo kainuoti pareiškėjo prašomos priteisti sumos. Be to, tokio tipo statybinis laužas įprastai yra parduodamas ir už jo pardavimą yra gaunamos lėšos, apie kurias atsakovei nėra žinoma.Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, jog pareiškėja vykdomosios bylos Nr. 0008/13/01469 vykdymo metu dėl ginčo išlaidų atlyginimo iš atsakovės nesikreipė, o antstolis atitinkamo patvarkymo nepriėmė, todėl užbaigus vykdomąją bylą tolesni vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje nėra galimi.Pareiškėja ginčo išlaidų priskirtinumo bankrutavusios įmonės administravimo išlaidoms iš esmės neįrodinėjo. Bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui nepritarus šios išlaidos negali būti atlyginamos iš administravimo lėšų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:Teismas tinkamai ištyrė pateiktus įrodymus, jog Inspekcija griovimo darbus atliko laikydamasi visų reikalavimų. Griovimo darbai buvo perkami vykdant viešąjį pirkimą, kas garantuoja optimaliausią kainą, tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokia, jo nuomone, turėtų būti darbų kaina. Be to, atsakovei buvo žinoma, kad jai pačiai nesuderinus su rangovu atliekų išvežimo terminų ir tvarkos, liekančios konstrukcijos ir jų dalys bus sutvarkytos ir išvežtos teisės aktų nustatyta tvarka skolininko lėšomis.Įstatymas neįpareigoja antstolio pateikti atsakovei griovimo darbų rangos sutarties, projekto, aprašo, kuo remiasi atsakovė. Kita vertus, įstatymas leidžia atsakovei susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, todėl ji, nepasinaudojusi šia teise, negali tuo grįsti savo skundo.Atsakovės argumentai dėl vykdymo išlaidų atlyginimo ir jų nepriskirtinimu administravimo išlaidoms prieštarauja jau aptartai teismų praktikai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria panaikintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neo domus“ 2016 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dalyje dėl išlaidų sąmatos ir pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimas pripažintas pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-286/2007). Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2012). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nėra. Esminių procedūrinių pažeidimų apeliacinis teismas taip pat nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos skundą tenkindamas iš dalies, rėmėsi nustatyta aplinkybe, jog pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius ir tokių padarinių pašalinimo išlaidos atsirado po bankroto bylos UAB „Neo domus” iškėlimo, dėl ko sprendė, kad kreditorių susirinkimas privalėjo išspręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidų patvirtinimo administravimo išlaidų sąmatoje klausimą, o byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia patirtas išlaidas.
Dėl Inspekcijos išlaidų, patirtų priverstine tvarka vykdant teismo sprendimą, atlyginimo tvarkos
ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas, pagal kurį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad ĮBĮ nėra nustatytas baigtinis išlaidų, kurios priskiriamos prie administravimo išlaidų, sąrašas. Pagal bendrą principą administravimo išlaidos turi turėti būtinumo požymį – tai yra tokios išlaidos, be kurių negali būti sėkmingai užbaigta bankroto procedūra, atliekamas administratoriaus darbas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Otega“ v. antstolė V. Ž., BUAB ,,Ekranas“, bylos Nr. 3K-3-112/2011, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010, kt.). Prie tokių išlaidų įprastai priskiriamos administratoriui perduoto bankrutuojančios įmonės turto išlaikymo, priežiūros paslaugų išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1013/2014).Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, jai draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Otega“ v. BAB „Ekranas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2011, 2013 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. B. D., bylos Nr. 3K-3-173/2013).Aptartų teisės normų sisteminė analizė bei kasacinio teismo praktika šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, savavališkos statybos padarinių pašalinimo išlaidos turėtų būti laikomos būtinomis išlaidomis susijusiomis su įmonės turtu ir bankroto procedūrų vykdymu, be kurių negalėtų būti sėkmingai užbaigta bankroto procedūra Todėl sutiktina ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimus dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, turėjo ir privalėjo išspręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidų patvirtinimo administravimo išlaidų sąmatoje klausimą.
Dėl išlaidų, patirtų priverstine tvarka vykdant teismo sprendimą, pagrįstumo
Apeliantė teigia, kad vien tik sąskaitos faktūros ir akto pateikimas nereiškia, kad šios išlaidos buvo pagrįstos, neviršijo įprastos rinkos kainos, o visi atlikti darbai buvo būtini, kadangi statybos vietoje buvo tik pamatų plokštės, kurios, be to, laikytinos statybiniu laužu, kurį pardavus gaunamos lėšos.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepakanta vien tik nurodyti, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos patirtos išlaidos yra pagrįstos, ir apeliantei nebuvo pateikti duomenys apie lėšas, gautas pardavus statybinį laužą. Nors viešojo intereso restruktūrizavimo bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, tačiau tai nereiškia, kad teismas visiškai perima šalių įrodinėjimo pareigą, kadangi sprendžiant ginčus bankroto byloje yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Nagrinėjamoje byloje apeliantė turėjo būti aktyvus proceso dalyvis ir pati teikti teismui visus galimus įrodymus, patvirtinančius bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes. Tačiau atskirajame skunde apeliantė tiesiog atkartojo atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus dėl išlaidų pagrįstumo ir statybinio laužo bei nepateikė jokių įrodymų ir teisinių argumentų, kokias teisės taikymo klaidas padarė pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą.Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad teismui pateikti rašytiniai įrodymai, jog savavališkos statybos padarinių griovimo darbus atliko rangovas, atrinktas viešo konkurso būdu, sudarytos sutarties pagrindu, visi darbai detalizuoti, pasirašyti jų perdavimo-priėmimo aktai, pateikti dokumentai, patvirtinantys apmokėjimą už atliktus darbus. Teismas taip pat nustatė, kad antstolis 2015 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 8 2015 4 1 1469/13-9 pranešė bankroto administratoriui, kada bus vykdomi savavališkos statybos padarinių šalinimo darbai, bei išaiškino, kad jis privalo sudaryti sąlygas patekti prie griautino objekto ir raštu suderinti su rangovu UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ liekančių konstrukcijų ir jų dalių (atliekų) išvežimo terminus bei tvarką, o to nepadarius jos bus išvežtos teisės aktų nustatyta tvarka skolininko lėšomis. Taigi, apeliantei buvo žinoma apie statybinį laužą bei galimybę jį išvežti pačiai.Apeliacinis teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus bei pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, nenustatė, kad teismas būtų pažeidęs įstatyme įtvirtintas bei kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išaiškintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, tokių argumentų, kaip jau nurodyta, nepateikė ir apeliantė.Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti ar pakeisti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.