- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-448/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- T. T.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-671-485/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „IVT“ ieškinį atsakovui T. T. dėl nuostolių atlyginimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2008 m. rugsėjo 26 d. ieškovui UAB „ IVT“ buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2008 m. spalio 7 d.). Atsakovas T. T. buvo šios bankrutuojančios įmonės akcininkas ir direktorius. Pagal minėtą nutartį įmonės direktorius (atsakovas) privalėjo perduoti įmonės administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „IVT“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 17 848,64 Lt už atsakovo, kaip įmonės vadovo, negrąžinamą turtą bankrutavusiai įmonei; pripažinti negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 1 d. turto perleidimo sandorį, sudarytą tarp UAB „IVT“ direktoriaus T. T. ir UAB „IVT“ akcininko T. T., pagal kurį atsakovas turto nurašymo aktu Nr. IT08-09 visą UAB „IVT“ ilgalaikį 16 465,32 Lt vertės turtą perleido sau, kaip akcininko dalies paskolos grąžinimą, taikyti restituciją ir grąžinti perimtą UAB „IVT“ turtą įmonei, o nesant galimybės grąžinti turtą natūra, - atlyginti jo vertę pinigais; priteisti iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad administratorei iki šiol yra neperduotos įmonės balanse nurodytos atsargos (prekių likučiai), kurių balansinė vertė sudaro 17 848,64 Lt, nors administratorė ne kartą ragino atsakovą perduoti šį turtą. Be to, 2008 m. rugsėjo 1 d. turto nurašymo aktu Nr. IT08-09 UAB „IVT“ ilgalaikis turtas, kurio likutine balansine verte 16 465,32 Lt, yra perleistas akcininkui T. T., kaip akcininko dalies paskolos grąžinimas, tačiau šis sandoris yra priešingas įmonės veiklos tikslams ir turėjo įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, o skolininkas buvo nesąžiningas, nes pasidengė tik savo kreditorinio reikalavimo dalį (CK 6.66 str. 1, 3 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį patenkino. Nurodė, kad apie pareigą perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę atsakovas buvo ne kartą informuotas raštu, tačiau savo pareigos neįvykdė ir todėl iš jo priteistina minėto turto vertė. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas T. T., žinodamas apie kreditoriaus kreipimąsi į teismą dėl bankroto iškėlimo UAB „IVT“ , pasinaudojo savo padėtimi ir 2008 m. rugsėjo 1 d. visą ilgalaikį turtą perleido sau, pasidengė tik savo kreditorinį reikalavimą, tuo sumažindamas kitų kreditorių galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą, dėl ko sandoris pripažintinas negaliojančiu ( LR CK 6.66 str. ) ir taikytina restitucija iš atsakovo priteisiant perduoto turto piniginę vertę, t. y. 16 465,32 Lt.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. T. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. T. T. bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, kad pripažinus ginčo ilgalaikio turto nurašymo aktą negaliojančiu, šį turtą (baldus, kompiuterinę įrangą, kopijavimo aparatą) atsakovas sutinka ir gali grąžini natūra, o pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino tokio prioritetinio restitucijos būdo (CK 6.1456 str.) taikymo galimybės.
2. Teismas byloje esančius įrodymus vertino subjektyviai ir vienašališkai ieškovo BUAB „IVT“ naudai ir nepagrįstai bei neteisėtai atsisakė priimti šioje byloje pateiktą rašytinį įrodymą (2006 m. gegužės 29 d. sąskaitą Nr. 060529 apmokėjimui), kuris patvirtina faktą kad UAB „IVT“ ginčo trumpalaikį turtą 19 144,12 Lt sumai perdavė pirkėjui UAB „Amžiaus pasaka“, tačiau pastarajam atsisakius priimti ir pasirašyti minėtą buhalterinį dokumentą, minėtas įmonės turtas buhalteriniuose dokumentuose turėjo būti ir buvo apskaitytas kaip trumpalaikis turtas, t. y. atsargos. Atitinkamai pagal ieškovo BUAB „IVT“ administratoriaus pareikštą reikalavimą dėl 17 983 Lt priteisimo, apelianto įsitikinimu, privalo atsakyti ne T. T., o UAB „Amžiaus pasakos“ (CPK 45 str. 1, 3 d.).
3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl byloje apklaustų liudytojų E. Ž. ir A. B. parodymų, kas taipogi patvirtina CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.
4. Kauno apygardos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl 17 983 Lt priteisimo, visiškai netyrė, neanalizavo ir sprendime nenurodė visų prielaidų, t. y. ar: 1) asmuo turtą įgijo be teisinio pagrindo; 2) turtas realiai gautas; 3) įgyto turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais.
5. Priimdamas ginčijamą sprendimą teismas nenurodė nei vieno argumento, dėl ko yra atmetamos atsakovo T. T. nurodytos faktinės aplinkybės, grindžiamos tiek jo paties paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais, tiek ir pateiktu prijungti prie bylos rašytiniu įrodymu (2006 m. gegužės 29 d. d. sąskaita Nr. 060529), kodėl reikalavimo dalyje dėl 2008 m. rugsėjo 1 d. nurašymo akto Nr. IT08-09 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos 16 465,32 Lt sumai taikymo yra atmetamos atsakovo T. T. nurodytos aplinkybės dėl būtinybės šiuo atveju taikyti CK 6.38, 6.39, 6.63, 6.873 straipsniuose numatytas materialinės teisės normas (CPK 270 str. 4 d. 3 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „IVT“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad T. T. bankrutavusios įmonės administratorei iki šiol nepateikė jokių įrodymų, kad turtas, kurio balansinė vertė yra 17 848,64 Lt, yra parduotas, todėl tai sudaro pagrindą manyti, jog minėtas turtas yra žuvęs ir belieka atlyginti šio turto vertę pinigais (CK 6.237 str. 3 d.). Tuo tarpu 2008 m. rugsėjo 1 d. sutarties pagrindu T. T., žinodamas, kad kreditoriai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „IVT“ iškėlimo, nesąžiningai pasinaudodamas savo privilegijuota padėtimi, visą ilgalaikį turtą perleido sau ir taip pasidengdamas vien savo kreditorinį reikalavimą, sumažino kitų kreditorių galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą (6.67 str. 6 p.). 2008 m. rugsėjo 1 d. T. T. perleisto turto vertė buvo 16 465,32 Lt ir jis privalo šią turto vertę grąžinti (CK 6.147 str. 2 d.), nes pagal BUAB „IVT“ administratorei perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus, minėto turto amortizacija vien per 8 mėnesius (iki 2008 m. rugsėjo 1 d.) buvo 5 823,42 Lt, o po to T. T. asmeniškai naudojosi visu šiuo turtu dar 24 mėnesius. Tokiu būdu, jeigu turtas būtų grąžintas natūra, būtų pažeisti įmonės kreditorių interesai. Ieškovas taip pat pažymi, kad bendrovei, kaip ūkio subjektui, priklausančių prekių pardavimas keičia jos turto dydį, todėl tai yra ūkinė operacija, kuri turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais, o ne liudytojų parodymais. Tuo tarpu tarp UAB „IVT“ dokumentų nėra sąskaitos apmokėjimui Nr. 060529, tariamai išrašytos 2006 m. gegužės 29 d., 19 144,12 Lt sumai, o minėta sąskaita nėra įtraukta į UAB „IVT“ buhalterinę apskaitą, nėra pasirašyta UAB „Amžiaus pasaka“, nėra įrodymų, kad minėta sąskaita ir joje nurodytos prekės buvo pateiktos UAB „Amžiaus pasaka“, kuri taip pat nėra įtraukta į UAB „IVT“ debitorių sąrašą, kurį sudarė ir savo parašu patvirtino buvęs įmonės direktorius T. T.. Be to, sąskaitos kopiją apeliantas pateikė teismui 2010 m. birželio 8 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams po to, kai pagal Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartį iškelti bankroto bylą UAB „IVT“ T. T. privalėjo perduoti administratorei įmonės dokumentus bei turtą ir metams po to, kai ši byla dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjama teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nuostatomis, iškėlus įmonei bankroto bylą, pastarosios valdymo organai, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos privalo pateikti administratoriui įmonės turtą pagal finansinės atskaitomybės dokumentus. Nagrinėjamuoju atveju toks įpareigojimas ieškovo valdymo organams buvo nustatytas Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi. Tačiau nei ĮBĮ nustatytu terminu, nei vėliau atsakovas, nežiūrint į daugkartinius ieškovo raginimus, dalies įmonės turto pagal jo paties sudarytą prekių likučio sąrašą įmonės administratoriui neperdavė. Taigi teismo nutarties dėl įmonės turto perdavimo nevykdymas sudarė pagrindą ieškovui kreiptis į teismą, o pirmosios instancijos teismui patenkinti ieškovo reikalavimą dėl 17 848,69 Lt priteisimo (atsakovo administratoriui neperduoto turto vertė, ĮBĮ 11 str. 3 d. 23 p. CK 6.237 str.).
Tiesa, apeliantas nurodo, kad toks sprendimas neteisingas, nes teismas jį priėmė tiek atsisakius priimti atsakovo pateiktą sąskaitą faktūrą (šį įrodymą atsakovas pakartotinai pateikė kartu su apeliaciniu skundu), tiek neįvertinęs byloje apklaustų liudytojų E. Ž. ir A. B. parodymų. Tačiau minėtos liudytojos, patvirtinusios buvusius tarp bendrovių ,,IVT“ ir ,,Amžiaus pasaka“ ūkinius komercinius santykius, neparodė, kad pastaroji bendrovė neapmokėjo būtent už atsakovo įmonės administratoriui nepateiktas prekes (1 t., 110, 111 b. l.). Priešingai, nurodytos liudytojos parodė, kad prekės buvo perduodamos pagal abiejų bendrovių atstovų pasirašytus aktus. Tuo tarpu vertinant atsakovo pateiktą sąskaitą faktūrą, visų pirma, pažymėtina, kad ji nėra pasirašyta pirkėjo atstovo, kartu nebuvo pateikti atitinkami prekių priėmimo - perdavimo aktai, apie kuriuos parodė paminėtos liudytojos. Be to, šio įrodymo patikimumą paneigia ieškovo kartu su atsakovo atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas 2006 metais UAB ,,IVT“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sąrašas, kuriame atsakovo pateikta sąskaita faktūra neužfiksuota, o taip pat ieškovo 2006 m. gegužės mėnesio PVM deklaracija bei tuo metu (2006 m. gegužės - birželio mėn.) ieškovo išrašytų sąskaitų faktūrų, kurios pagal savo apipavidalinimą akivaizdžiai skiriasi nuo atsakovo pateiktos sąskaitos faktūros, kopijos (1 t., 145-148 b. l.). Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad paties atsakovo 2008 m. spalio 14 d. pasirašytame bendrovės ,,IVT“ debitorių sąraše bendrovė ,,Amžiaus pasaka“ nėra nurodyta. Apie tai, kad minėta bendrovė neapmokėjo ieškovo jai pateiktų ginčo prekių, neminima ir atsakovo pateiktame įmonės ,,IVT“ susirašinėjime su bendrove ,,Amžiaus pasaka“ (1 t., 40-71 b. l.). Be to, svarbu yra ir tai, kad, kaip teigia apeliantas, neapmokėtos prekės buvo pateiktos UAB ,,Amžiaus pasaka“ 2005 - 2006 metais, tačiau įrodymų apie tai, kad atsakovas iki pat bankroto bylos iškėlimo būtų reiškęs minėtai bendrovei pretenzijas ar būtų pateikęs ieškinį dėl neatsiskaitymo už prekes, byloje nėra.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apelianto teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo tiek materialinės teisės normų (CK 6.237 str., 6.305 str., 6.344 str.), tiek procesinės teisės normų (CPK 45 str., 175 str.) netinkamo aiškinimo, nėra pagrįsti.
Nesutikdamas su kita sprendimo dalimi dėl 2008 m. rugsėjo 1 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu apeliantas nurodo, kad sandoris buvo sudarytas ieškovui nevykdant paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o toks sandoris atitinka CK 6.39 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes apeliantas, suėjus prievolės grąžinti paskolą įvykdymo terminui, turėjo teisę imtis visų įstatyminių gynybos būdų savo pažeistiems interesams apginti. Tačiau, kaip buvo nustatyta byloje, apeliantas savo teisei realizuoti pasinaudojo įmonėje užimama padėtimi, pastarajai esant nemokiai bei pažeidžiant kitų įmonės kreditorių interesus, kas ir sudaro pagrindą sandorį pripažinti negaliojančiu (CK 6.66 str., 6.67 str. 3 p.). Tuo tarpu pripažinus sandorį negaliojančiu taikyti, kaip to prašo apeliantas, restituciją natūra nagrinėjamu atveju reikštų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CK 1.5 str.) pažeidimą, nes dar 2008 m. atsakovo naudai nurašytas kilnojamasis turtas per nurodytą laikotarpį ženkliai nuvertėjo, dėl ko būtų pažeisti kreditorių interesai (6.146 str.).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.