- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-728-212/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00869-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- Ž. J.
- Atsakovas
- M. J.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) Ž. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-8785-857/2019 pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo laiko ir tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. J. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir nustatyti bendravimo laiką ir tvarką su nepilnamečiais vaikais.
2. Ieškovė ieškinyje taip pat suformulavo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam iš jų tėvo atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, laikinai apriboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais: laikinai uždrausti atsakovui bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais bet kokiomis ryšio priemonėmis (kompiuteriu, telefonu, paštu ir pan.) ir laikinai uždrausti atsakovui artintis prie nepilnamečių vaikų arčiau nei per 300 m.
3. Nurodė, kad nepasitiki atsakovu dėl jo priklausomybės nuo kompiuterio, energetinių gėrimų ir migdomųjų vaistų vartojimo, dėl ko, anot ieškovės, atsakovas ne visada orientuojasi gyvenimiškose situacijose, dėl ko kyla grėsmė vaikų saugumui ar net gyvybei. Pažymi, kad praėjus dvejoms savaitėms po pagrobimo (kai vaikus prižiūrėjo tik atsakovas), vaikai atsidūrė ligoninėje su sunkiomis gripo komplikacijomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovės Ž. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui M. J. tenkino iš dalies – nustatė laikiną nepilnamečių vaikų dukros E. J. ir sūnaus A. J. gyvenamąją vietą su jų motina – ieškove; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo laiko ir tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, priėmimo dienos, atsakovę skyrė lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkytoja; atmetė ieškovės prašymą dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino apribojimo atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo; nutarties vykdymą pavedė atlikti ieškovės pasirinktam antstoliui, vykdant skubiai.
5. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti duomenys tikėtinai pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes, jog vaikai gyvena su ieškove. Teismas duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi nepilnamečiais vaikais ar netinkamai atstovautų jų interesus, neturi, todėl sprendė, jog atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nepilnamečių šalių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatė su motina ieškove.
6. Taip pat nustatė, jog ieškovė nenurodė atsakovo gaunamų pajamų, tik pažymėjo, kad atsakovas yra darbingas, neturi sveikatos sutrikimų, tačiau nei gyvenant kartu, nei šiuo metu nevykdo savo pareigos teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas yra pajėgus teikti ieškinyje prašomo dydžio išlaikymą, tuo pačiu ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas. Todėl siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, ieškovės prašymą šioje dalyje tenkintino iš dalies, sprendė, kad iš atsakovo priteistinas laikinas materialinis išlaikymas dviem nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kaip suma, tenkinanti būtiniausius vaikų poreikius, ieškovę paskiriant nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja.
7. Įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas (uždrausti matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose) bei atsižvelgiant į atsakovo teisę bei pareigą bendrauti su vaikais ir vienodai su ieškove rūpintis jų auklėjimu, tinkama jų priežiūra, teismas sprendė, kad draudimas atsakovui iš esmės matytis su vaikais yra neprotingas ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, t. y. kad atsakovo bendravimas su vaikais jiems yra žalingas ar atsakovo elgesys vaikų atžvilgiu yra netinkamas bei sukeliantis neigiamas pasekmes. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas be pagrindo ribotų vieno iš tėvų teisę dalyvauti auklėjant vaikus ar matytis su jais. Pritaikius nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, neišsiaiškinus visų tam reikšmingų aplinkybių, o bylos nagrinėjimui užtrukus, susidarytų situacija, kad vieno iš tėvų teisė matytis, bendrauti su vaikais butų nepagrįstai apribota, dėl ko gali vaikų ryšys su tėvu atitolti ar net visiškai nutrūkti. Todėl ieškovės prašymo laikinai apriboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais, netenkintino.
8. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustačius pagrindo, draudžiančio atsakovui matytis su vaikais, tačiau tarp šalių kilus nesutarimams dėl vaikų matymosi su atsakovu tvarkos bei intensyvumo, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinos – iki bus išnagrinėti civilinė byla ir priimtas procesinis sprendimas byloje – atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė Ž. J. prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino apribojimo atsakovo M. J. bendravimui su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą nustatyti laikiną atsakovo M. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: laikinai uždrausti atsakovui M. J. bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais bet kokiomis ryšio priemonėmis (kompiuteriu, telefonu, paštu ir panašiai) bei laikinai uždrausti atsakovui M. J. artintis prie nepilnamečių vaikų arčiau nei per 300 m atstumą.
10. Nurodo, kad ieškovės iniciatyva atsakovo atžvilgiu Ispanijos Sagunto miesto 3-iajame pirmosios instancijos ir tyrimų teisme buvo iškeltos dvi bylos – baudžiamoji byla dėl neteisėto vaikų pagrobimo, kurios ikiteisminio tyrimo Nr. 000080/2018, ir civilinė byla Nr. T-2018/2 dėl globos ir išlaikymo priteisimo A. J. ir E. J. pagal nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą, bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiais tėvais. Ispanijos Sagunto miesto 3-iajame pirmosios instancijos ir tyrimų teisme 2018 m. kovo 21 d. iškelta civilinė byla Nr. T-2018/2 šiuo metu yra nutraukta, o 2018 m. vasario 21 d. iškeltoje baudžiamojoje byloje, kurios ikiteisminio tyrimo Nr. 000080/2018, ikiteisminis trimas yra toliau atliekamas.
11. Apeliantės nuomone, ieškovė keldama ieškinio reikalavimą nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir prašydama laikinųjų apsaugos priemonių – nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikinąją tvarką, turi atsižvelgti į tai, kad Sagunto pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu baudžiamojoje byloje, kurios ikiteisminio tyrimo Nr. 000080/2018, uždraudė atsakovui M. J. bet kokį bendravimą su vaikais, šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Todėl mano, kad ir ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos, ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo turi būti suformuoti taip, kad būtų išvengta prieštaringų teismų procesinių sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose.
12. Pažymi, kad dėl šios aplinkybės Panevėžio apylinkės teismas pasisakė 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-5443-956/2019. Šia nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo laiko ir tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, ir vienas iš motyvų buvo tas, kad ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo suformuotas taip, kad prieštaravo Sagunto pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimui baudžiamojoje byloje, kurios ikiteisminio tyrimo Nr. 000080/2018, kuriuo buvo uždraustas atsakovui M. J. bet koks bendravimas su vaikais ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs bei galiojantis.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliktina nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Apeliantė prie atskirojo skundo pateikė rašytinius įrodymus – skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartį, taip pat Sagunto pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą baudžiamojoje byloje dėl neteisėto vaikų grobimo.
17. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad dalį su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų apeliantė jau buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui ir šis juos yra prijungęs prie bylos, su likusiais įrodymais yra galimybė susipažinti iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, atsisako priimi apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus.
18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas apeliantės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikinai uždrausti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie nepilnamečių vaikų arčiau nei 300 m atstumu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė prašė tokias laikinąsias apsaugos priemones taikyti iki teismo sprendimo byloje priėmimo, ieškinio motyvuose nurodydama tai, kad nepasitiki atsakovu dėl jo priklausomybės nuo kompiuterio, energetinių gėrimų ir migdomųjų vaistų vartojimo, dėl ko, anot apeliantės, atsakovas ne visada orientuojasi gyvenimiškose situacijose, kyla grėsmė vaikų saugumui ar net gyvybei: laikotarpiu, kai vaikus prižiūrėjo tik atsakovas, vaikai beveik nuolat sirgo, atsidūrė ligoninėje su sunkiomis gripo komplikacijomis. Tokį savo prašymą ieškovė argumentavo ir tuo, kad analogiškas priemones atsakovo atžvilgiu taikė Sagunto pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu baudžiamojoje byloje dėl neteisėto vaikų grobimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti tokį ieškovės prašymą, kadangi draudimas atsakovui matytis su nepilnamečiais vaikais yra neprotingas ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, t. y. kad atsakovo bendravimas su vaikais jiems yra žalingas ar atsakovo elgesys vaikų atžvilgiu yra netinkamas bei sukeliantis neigiamas pasekmes, taip pat be pagrindo riboja vieno iš tėvų teisę dalyvauti auklėjant vaikus ar matytis su jais, dėl ko, bylos nagrinėjimui užtrukus, gali vaikų ryšys su tėvu atitolti ar net visiškai nutrūkti.
20. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, jog teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad Sagunto pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu baudžiamojoje byloje jau yra taikęs analogiško pobūdžio priemones ir uždraudęs atsakovui bet kokį bendravimą su vaikais, šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymo turinį bei jį pagrindžiančius įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo priėmimo byloje laikinai uždrausti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie nepilnamečių vaikų arčiau nei 300 m atstumu.
22. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Tai reiškia, kad toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (CK 3.3 straipsnis).
23. Byloje nustatyta, kad apeliantės pareiškimo pagrindu Sagunto pirmosios instancijos teisme 2018 m. vasario 21 d. buvo pradėta baudžiamoji byla (ikiteisminio tyrimo Nr. 000080/2018) atsakovo atžvilgiu dėl neteisėto vaikų grobimo, po to, kai apeliantė 2018 m. vasario 19 d. grįžusi iš darbo į namus Ispanijoje nerado nei atsakovo, nei vaikų. Minėtas teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi įsakė ieškoti, sulaikyti ir perduoti teismo procesui kaltinamąjį M. J. (atsakovą šioje byloje). Apeliantė, vadovaudamasi 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija „Dėl tarptautinio vaikų grobimo sivilinių aspektų“, pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl teismo leidimo grąžinti mažamečius vaikus į vaikų gyvenamosios vietos šalį – Ispaniją. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-3425-590/2018 šį apeliantės prašymą tenkino, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje e2-1162-180/2018 Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Remiantis apeliantės ieškinyje nurodytais duomenimis, 2018 m. birželio 26 d. apeliantė su vaikais grįžo į savo namus Ispanijoje. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Sagunto pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 000080/2018) iki bylos pabaigos ar sprendimo atšaukimo M. J. taikė Ispanijos baudžiamuosiuose įstatymuose numatytas prevencines priemones, be kita ko, apribojimą priartėti prie apeliantės ir šalių nepilnamečių vaikų 300 m atstumu bei apribojimą bendrauti su jais bet kokiomis ryšio priemonėmis arba bet kokiu kompiuteriu ar telematiniu būdu, bendraujant raštu, žodžiu ar vizualiai. Iš Sagunto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų matyti, jog teismas M. J. atžvilgiu tokias priemones taikė, atsižvelgęs į riziką, kad pastarasis turi galimybę vėl grįšti į vietą, kur yra nepilnamečiai vaikai, ir juos išsivežti iš šalies, ignoruojant jų motiną bei keliant pavojų nepilnamečiams vaikams.
24. Nagrinėjamu atveju, remiantis apeliantės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad šiuo metu tiek bylos šalių, tiek jų nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Įsiteisėjusia skundžiamos nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina – apeliante. Byloje nėra duomenų, bent kiek galinčių pagrįsti tikimybę, kad atsakovas ketintų savo nepilnamečius vaikus išvežti iš Lietuvos, tokiu būdu apsunkindamas galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tokių aplinkybių nenurodė bei neįrodinėjo ir pati apeliantė, prašydama šioje civilinėje byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikinai uždrausti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, taip pat artintis prie nepilnamečių vaikų tam tikru atstumu. Priešingai, iš atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų duomenų matyti, jog atsakovas Lietuvoje gyvena ir mokosi, be to, neprieštarauja apeliantės ieškinio reikalavimui nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su apeliante. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu esanti faktinė situacija neatitinka situacijos, kurią Sagunto pirmosios instancijos teismas nustatęs, apeliantės nurodomu 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu baudžiamojoje byloje taikė atsakovui apribojimus jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
25. Kaip minėta, Sagunto pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu M. J. taikytų prevencinių priemonių, numatytų Ispanijos baudžiamuosiuose įstatymuose, tikslas buvo užkirsti nepilnamečių vaikų tėvui galimybę vėl išvežti juos iš Ispanijos be jų motinos (apeliantės) sutikimo. Ta aplinkybė, kad pirmiau nurodytu tikslu Sagunto pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu baudžiamojoje byloje M. J. yra nustatęs tam tikrus apribojimus ir jie nėra atšaukti, nors šiuo metu šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, nėra lemianti ir savaime nesuponuoja teismo pareigą šioje civilinėje byloje laikinai uždrausti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei artintis prie nepilnamečių vaikų tam tikru atstumu, nustatant laikinąsias apsaugos priemones.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kadangi apeliantės prašoma laikinoji apsaugos priemonė pareikšto ieškinio kontekste neabejotinai reiškia ne tik atsakovo, bet ir šalių nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių teisių ribojimą, tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis ir faktinis pagindas. Priešingas minėtų nuostatų taikymas prieštarautų kasacinio teismo formuojamai praktikai, kurioje yra nurodoma, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipnsyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą išreiškia ir CK 3.3 straipsnio 2 dalies reikalavimas šeimos įstatymus taikyti taip, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08).
27. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, tai išsamiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
28. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir ją naikinti ar keisti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
29. CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl sistemiškai taikant CPK 80 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paduodant atskirąjį skundą dėl tokios nutarties, žyminio mokesčio mokėti taip pat nereikėjo. 2019 m. rugsėjo 25 d. už atskirojo skundo padavimą sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui (CPK 87 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 2 ir 5 dalimis bei 87 straipsnio 5 dalimi,
teismas nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti Dainiui Tamošiūnui 50 Eur (penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. rugsėjo 25 d. akcinėje bendrovėje SEB bankas, dokumento Nr. 1695.
Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.