Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-35-639/2016 pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui S. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 20 000,00 Lt tiesioginių nuostolių; 119 950,00 Lt negautų pajamų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. spalio 11 d. laimėjo viešą aukcioną nusipirkti Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį privatizavimo objektą – negyvenamąsias patalpas su bendro naudojimo patalpomis. Ieškovas norėjo šias patalpas perparduoti S. S. už 320 000,00 Lt. Dėl to sudarė su minėtu asmeniu preliminariąją sutartį. Tačiau preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta, kadangi savivaldybė parduodamų patalpų nesuformavo ir neregistravo kaip atskiro objekto. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. sprendimu nutraukė 2006 m. gruodžio 28 d. tarp ieškovo P. M. ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudarytą privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. J4-1294 ir panaikino 2007 m. vasario 1 d. aktą „Dėl privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisių perdavimo ir priėmimo“. Taip pat iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškovui P. M. priteisė 200 050 Lt, 500 Lt žyminį mokestį ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad atsakovė, vykdydama savivaldybei priklausančio turto pardavimą aukciono būdu, privatizavo buto priklausinius, kurie nebuvo atskirti ir kuriems nebuvo suteiktas atskiras unikalus numeris, todėl savivaldybė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-27 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas byloje nustatė, kad 2006 m. spalio 11 d. ieškovas laimėjo viešą aukcioną nusipirkti Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį privatizavimo objektą – negyvenamąsias patalpas su bendro naudojimo patalpomis, esančias (duomenys neskelbtini). 2006 m. gruodžio 28 d. ieškovas ir atsakovė pasirašė privatizuojamo objekto pirkimo–pardavimo sutartį, o 2007 m. vasario l d. perdavimo–priėmimo aktu privatizavimo objektas buvo perduotas ieškovui. Ieškovas norėjo šias patalpas perparduoti. Dėl to 2010 m. gegužės 10 d. su trečiuoju asmeniu S. S. sudarė preliminariąją sutartį, susitarė, kad pastarasis nupirks patalpas už 320 000,00 Lt. Tačiau preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta, kadangi savivaldybė parduodamų patalpų nesuformavo ir neregistravo kaip atskiro objekto. 2011 m. kovo 10 d. ieškovas pareiškė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. sprendimu nutraukė 2006 m. gruodžio 28 d. tarp ieškovo P. M. ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudarytą privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. J4-1294 ir panaikino 2007 m. vasario 1 d. aktą „Dėl privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisių perdavimo ir priėmimo“. Taip pat iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškovui P. M. priteisė 200 050 Lt, 500 Lt žyminį mokestį ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašė nuostolių atlyginimo, kadangi pagal preliminariosios sutarties 7 punktą S. S. sumokėjo 20 000,00 Lt baudą (tiesioginiai nuostoliai). Be to, ieškovas šias patalpas pirko už 200 050,00 Lt, o turėjo parduoti už 320 000,00 Lt, taigi jo negautos pajamos yra kainų skirtumas – 119 950,00 Lt suma. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad pagal 2006 m. gruodžio 28 d. sudarytos privatizavimo sutarties 15 punktą ieškovas teisę valdyti, naudoti privatizavimo objektą ir juo disponuoti įgijo nuo minėtos sutarties ir privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo–priėmimo akto įregistravimo, ieškovas nepagrįstai ilgai delsė įregistruoti sutartį. Be to, pagal sutarties 8 punkto reikalavimą, ieškovas parduoti patalpas galėjo tik gavęs savivaldybės raštišką sutikimą ir naujam pirkėjui nustačius šį ir sutarties 8.1, 8.2 punktuose nurodytas sąlygas, tačiau ieškovas net neįregistravęs privatizuoto objekto ir negavęs savivaldybės leidimo jį perleisti pradėjo ateities turto perleidimo procesą (sudarė preliminarąją sutartį). Teismas pažymėjo, kad atsakovė apie ieškovo sudarytą preliminariąją sutartį nieko nežinojo ir negali būti atsakinga už ieškovo prisiimtą prievolę trečiajam asmeniui, todėl ieškovas turėjo įvertinti galimybes gauti teigiamą ar neigiamą savivaldybės sprendimą (dėl leidimo perleisti patalpas), taip pat pirmausia įregistruoti patalpas (LR CK 6.206 str.). Tačiau to neatlikęs, jis sutartimi su trečiuoju asmeniu S. S. įsipareigojo jam sumokėti didelę baudą, t. y. pats prisiėmė verslo riziką, susijusią su preliminariosios sutarties neįvykdymu. Be to, ieškovas nenurodė negautų pajamų realumo – šios patalpos, kurias ieškovas ketino perparduoti S. S. už 320 000,00 Lt, ir šiuo metu yra niekam neparduotos. Teismas taip pat pasisakė dėl ieškinio senaties termino ir nurodė, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2010 m. gegužės 26 d. gavęs VĮ Registrų centro atsakymą į prašymą įregistruoti nuosavybės teisę. Atsisakymas įregistruoti nuosavybes teises ir buvo grindžiamas tuo, kad privatizuotos patalpos nebuvo atskirtos ir joms nebuvo suteiktas atskiras unikalus numeris. Būtent šį atsakovo pažeidimą (neteisėtą neveikimą) ieškovas nurodo kaip atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindą ir susiklosčiusį priežastinį ryšį tarp šio pažeidimo ir atsiradusių nuostolių. Todėl teismas, vadovaudamasis LRCK 1.124 ir 1.127 straipsniais, konstatavo, kad ieškovas praleido trejų metų terminą ieškiniui pateikti. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovei pateikus prašymą atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Ieškovas nesutinka su teismo motyvais dėl ieškinio senaties taikymo byloje, kadangi teismas pasirinko netinkamą įvykį, nuo kurio pradėtas skaičiuoti senaties terminas. Apeliantas nurodo, kad terminas, nuo kurio turi būti pradėtas skaičiuoti senaties terminas, yra 2013-04-10, kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė galutinį teismo procesinį sprendimą, kuriame nustatyta atsakovės kaltė dėl patalpų perleidimo neįregistravus objektų. Be to, yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. ieškovas giną teisę į nuosavybę.Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, pardavusi ieškovui patalpas, kurios buvo teisiškai nesutvarkytos, ir nuo jo nuslėpusi šį faktą, padarė ieškovui žalą, nes nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis su būsimu pirkėju. Kadangi pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovas, kaip sąžininga sutarties šalis, S. S. grąžinio 20 000 Lt avansą ir sumokėjo 20 000 Lt baudą (preliminariosios sutarties 7 punktas). Ieškovas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl negautų pajamų priteisimo. Tačiau ieškovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo dalies atsisakymo šioje byloje, t. y. atsisakė nuo reikalavimo priteisti ieškovui 34 740,00 Eur negautų pajamų, tačiau palieka apeliacinio skundo reikalavimo dalį dėl 5 792,00 Eur nuostolių priteisimo.Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Apeliaciniu skundu visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Papildomai pateikia argumentus dėl Savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumo, nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad apeliantas dėl savo pažeidimo kreipėsi į turto pardavėją dėl daikto trūkumų, o atsiliepime į ieškinį Savivaldybės administracija nurodė, kad visi trūkumai buvo pašalinti iškart, kai tik buvo apie juos sužinota. Taip pat nurodo, kad ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta preliminarioji sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, todėl ji nesukelia jokių teisinių padarinių atsakovei.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio skundo dalis dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo atmestina.

Apeliacinio proceso dalis dėl netiesioginių nuostolių priteisimo nutrauktina.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, kai atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ieškovui pardavė teisiškai neįformintą nekilnojamojo turto objektą, o ieškovas, sudaręs preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, negalėjo jos įvykdyti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sudarant pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2006 m. spalio 11 d. ieškovas laimėjo viešą aukcioną nusipirkti Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį privatizavimo objektą – negyvenamąsias patalpas su bendro naudojimo patalpomis, esančias (duomenys neskelbtini). 2006 m. gruodžio 28 d. ieškovas ir atsakovė pasirašė privatizuojamo objekto pirkimo–pardavimo sutartį, o 2007 m. vasario l d. perdavimo–priėmimo aktu privatizavimo objektas buvo perduotas ieškovui. Ieškovas norėjo šias patalpas perparduoti. Dėl to 2010 m. gegužės 10 d. su trečiuoju asmeniu S. S. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, ja sutarė, kad pastarasis nupirks patalpas už 320 000,00 Lt. Tačiau preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta, kadangi savivaldybė parduodamų patalpų nesuformavo ir neregistravo kaip atskiro objekto. 2011 m. kovo 10 d. ieškovas pareiškė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. sprendimu nutraukė 2006 m. gruodžio 28 d. tarp ieškovo P. M. ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudarytą privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. J4-1294 ir panaikino 2007 m. vasario 1 d. aktą „Dėl privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisių perdavimo ir priėmimo“. Taip pat iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškovui P. M. priteisė 200 050 Lt, 500 Lt žyminį mokestį ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašė nuostolių atlyginimo, kadangi pagal preliminariosios sutarties 7 punktą S. S. sumokėjo 20 000,00 Lt baudą (tiesioginiai nuostoliai). Be to, ieškovas šias patalpas pirko už 200 050,00 Lt, o turėjo parduoti už 320 000,00 Lt, taigi jo negautos pajamos yra kainų skirtumas – 119 950,00 Lt suma.

Dėl ieškinio senaties

Apeliantas nurodo, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo tada, kai buvo patirti nuostoliai, t. y. 2013-04-10, kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė galutinį teismo procesinį sprendimą, kuriame nustatyta atsakovės kaltė dėl patalpų perleidimo neįregistravus objektų. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovas praleido terminą pateikti ieškinį, kadangi senaties terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2006-05-26, yra nepagrįstas, kadangi šis terminas būtų aktualus, jei ieškovas ginčytų 2006-12-28 pirkimo–pardavimo sutartį, reikštų reikalavimą ją nutraukti ar žala būtų atsiradusi tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų. Apeliantas taip pat nurodo, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių – ieškovas gina teisę į nuosavybę. Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; ši taisyklė taikoma tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios nustatymo tvarkos. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Kaip minėta, bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, tokio pobūdžio aplinkybes vertina kartu su kitomis, nulėmusiomis asmens turėjimo sužinoti ir sužinojimo santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598-916/2015). Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2010 m. gegužės 26 d. gavęs VĮ Registrų centro atsakymą į prašymą įregistruoti nuosavybės teisę. Atsisakymas įregistruoti nuosavybes teises ir buvo grindžiamas tuo, kad privatizuotos patalpos nebuvo atskirtos ir joms nebuvo suteiktas atskiras unikalus numeris. Būtent šį atsakovės pažeidimą (neteisėtą neveikimą) ieškovas nurodo kaip atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindą ir susiklosčiusį priežastinį ryšį tarp šio pažeidimo ir atsiradusių nuostolių. Vertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovas, sudaręs 2006-12-28 pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove, tik 2010-05-12 kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, t. y. praėjus dviem dienoms po preliminariosios sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymo 2010-05-10. Kaip minėta anksčiau, atsakymą iš VĮ Registrų centro ieškovas gavo 2010-05-26. Tai reiškia, kad ieškovas ir taip kelerius metus delsė įregistruoti sutartį, o pagal pirkimo–pardavimo sutarties 8.3 punktą net negalėjo patalpų parduoti be savivaldybės raštiško sutikimo, kas rodo, jog ieškovas turėjo elgtis apdairiau ir rūpestingiau, tiek sudarydamas preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, tiek veikti aktyviau, aiškindamasis ir gindamas savo teises į nuosavybę. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2010 m. gegužės 26 d., o ieškinį pareiškė tik 2014 m. kovo 3 d., pripažintina, kad ieškovas ieškinį pateikė praleidęs įstatymo nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje tai pat nustatė, kad nors ieškovo atstovė ir pateikė reikalavimą teismo posėdžio metu atnaujinti senaties terminą, tačiau nenurodė svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada visiškai sutinka ir papildomai pažymi, kad apelianto argumentas, jog nuosavybės teisė yra viena svarbiausių teisės saugomų vertybių, todėl savaime yra svarbi aplinkybė senaties terminui atnaujinti, yra nepagrįstas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme teismo galėtų būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu per įstatyme nustatytą senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino, kadangi ieškovas žinojo apie teisės pažeidimą, jau kreipėsi į teismą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo 2011 metais, todėl ieškovas žinojo visas aplinkybes, susijusias su teisių pažeidimu, ir galėjo kreiptis į teismą su reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo nepraleidęs trejų metų ieškinio dėl nuostolių atlyginimo senaties termino (LR CK 1.127 str. 8 d., 1.131 str. 2 d.).

Dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, pardavusi ieškovui patalpas, kurios buvo teisiškai nesutvarkytos, ir nuo jo nuslėpusi šį faktą, padarė ieškovui žalą, nes nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis su būsimu pirkėju. Kadangi pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta, ieškovas, kaip sąžininga sutarties šalis, S. S. grąžinio 20 000 Lt avansą ir sumokėjo 20 000 Lt baudą (preliminariosios sutarties 7 punktas). Su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-467/2011). Nenustačius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, neatsiranda prievolė atlyginti turtinę žalą. Taip pat gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Kai nukentėjusi dėl pagrindinės sutarties nesudarymo preliminariosios sutarties šalis savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013). Sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami; asmuo, teigiantis patyręs tokių praradimų, turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis).Ieškovas nurodo, kad jo tiesioginius nuostolius sudaro 20 000 Lt, t. y. bauda, kurią jis sumokėjo trečiajam asmeniui kaip sąžininga preliminariosios sutarties šalis už preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymą pagal minėtos sutarties 7 punktą. Sutarties 7 punktas numato: „Jei sutartis nevykdoma, dėl būsimo pardavėjo kaltės ir (arba) jis neįvykdys šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) jo pareiškimai bus klaidingi, tai jis įsipareigoja sumokėti būsimam pirkėjui sutarties 5 punkte nurodyto avanso dydžio baudą ir grąžinti minėtą avansą.“ Tai patvirtina preliminariojoje sutartyje šalių padaryti papildomi įrašai, kuriais sutarties šalys patvirtino, kad ieškovas 20 000 Lt baudą sumokėjo, o trečiasis asmuo S. S. pinigus gavo ir pretenzijų neturi. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė tuo, kad savivaldybė ieškovui aukciono būdu pardavė patalpas, kurios nebuvo atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų, joms nebuvo suteikti unikalūs numeriai. Tai konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. sprendime nurodydamas, kad atsakovė, vykdydama savivaldybei priklausančio turto pardavimą aukciono būdu, privatizavo buto priklausinius, kurie nebuvo atskirti ir kuriems nebuvo suteiktas atskiras unikalus numeris, todėl savivaldybė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl šios priežasties preziumuojama ir atsakovės kaltė. Ieškovas priežastinį ryšį tarp atsiradusių nuostolių ir atsakovės veiksmų grindžia tuo, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ieškovui aukcione pardavė nesuformuotą daiktą, t. y. daiktą, kuris buvo VĮ Registrų centre atsakovės įregistruotas kaip buto priklausinys, t. y. ne kaip atskiras objektas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, visų pirma, ieškovas, sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove 2006-12-28, sutarties 8.3 punktu įsipareigojo patalpas parduoti tik gavęs savivaldybės raštišką sutikimą ir naujam pirkėjui nustačius 8.3 punkto, 8.1 ir 8.2 punktuose nurodytas sąlygas. Taip pat sutarties 9 punktas numatė, kad pirkėjas įsipareigoja per 15 darbo dienų, įvykdęs sutarties 5 punkte nustatytas sąlygas, bet ne vėliau kaip iki 2007-02-01 atvykti pasirašyti privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo akto, kurio pagrindu įsigytas turtas įregistruojamas. Teisė valdyti ir disponuoti turtu pirkėjui pereina nuo šios sutarties ir privatizavimo objekto nuosavybės perdavimo–priėmimo akto įregistravimo (Sutarties 15 p.). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, kad vėliau ieškovas sudarė ir preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu 2010-05-10, t. y. ieškovas (būsimasis pardavėjas) įsipareigojo parduoti, o trečiasis asmuo (būsimasis pirkėjas) įsipareigojo nupirkti patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso būsimajam pardavėjui. Ieškovas sutartimi įsipareigojo gauti visus leidimus, įregistruoti nuosavybės teisę į daiktą VĮ Registrų centre (Sutarties 2.2 p.). Ieškovas įsipareigojo gauti visus reikalingus dokumentus, leidimus, sutikimus ar įgaliojimus pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti (Sutarties 2.3 p.). Užtikrino, kad turi visas teises, leidžiančias sudaryti tiek preliminariąją sutartį, tiek ir pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (Sutarties 2.6 p.). Nurodė, kad suprato sutarties prasmę ir sutinka su iš jos kylančiais įsipareigojimais ir sutartimis (Sutarties 2.7 p.). Sutarties 7 punktu ieškovas įsipareigojo grąžinti avansą ir sumokėti avanso dydžio (20 000 Lt) baudą trečiajam asmeniui, jei dėl ieškovo kaltės šalių sudaryta preliminarioji sutartis nebus įvykdyta. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas net neįregistravęs privatizuoto objekto ir negavęs savivaldybės leidimo jį perleisti pradėjo ateities turto perleidimo procesą (sudarė preliminarąją sutartį), taigi savo valia prisiėmė atsakomybę už pasekmes. Atsakovė apie ieškovo sudarytą preliminariąją sutartį nieko nežinojo ir negali būti atsakinga už ieškovo prisiimtą prievolę trečiajam asmeniui. Ieškovas turėjo įvertinti galimybes gauti teigiamą ar neigiamą savivaldybės sprendimą (dėl leidimo perleisti patalpas), taip pat pirmausia įregistruoti patalpas. Ieškovas taip pat įsipareigojo trečiajam asmeniui pateikti teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas patalpas, tačiau, kaip matyti, to nepadarė, kadangi preliminariojoje sutartyje nebuvo įtrauktos sąlygos apie tranzitinius vamzdžius ir įrenginius, prie kurių privalomai turi būti suteiktas laisvas priėjimas. To neatlikęs, jis sutartimi su trečiuoju asmeniu S. S. įsipareigojo jam sumokėti baudą, t. y. pats prisiėmė verslo riziką, susijusią su preliminariosios sutarties neįvykdymu. Taip pat šiuo atveju apeliantas neįregistruodamas laiku nuosavybės teisės pagal 2006-12-28 sutarties 9 ir 15 punktus ir sudarydamas susitarimą dėl nuosavybės teisės perdavimo dar jos neįregistravęs elgėsi neatsargiai ir sudarė pagrindą nuostoliams atsirasti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad jei ieškovas būtų 2006-12-28 sutartyje numatytais terminais įregistravęs nekilnojamojo turto objektą, jau daug anksčiau būtų sužinojęs apie objekto netinką įforminimą, kuris būtų buvęs sutvarkytas, todėl ir 2010-05-10 preliminariosios sutarties vykdymas būtų buvęs sklandus ir nebūtų kilę jokių neigiamų padarinių ieškovui. Pagal CK 6.206 straipsnį viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Taigi įvertinusi byloje susiklosčiusias aplinkybes – ieškovas pats nesiėmė operatyviai vykdyti 2006-12-28 sutartyje nustatytų įsipareigojimų, sudarė preliminariąją sutarti su trečiuoju asmeniu 2010-05-10 tinkamai neinformuodamas trečiosios šalies apie parduodamas patalpas, taip pat pats prisiimdamas riziką dėl įsipareigojimo gauti būtinus leidimus ir kitus dokumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas pats nesiėmė visų veiksmų tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl daryti išvadą, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių, negalima.

Dėl netiesioginių nuostolių – negautų pajamų priteisimo

Apeliantas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo dalies atsisakymo šioje byloje, t. y. atsisakė nuo reikalavimo priteisti ieškovui 34 740,00 Eur negautų pajamų, tačiau palieka apeliacinio skundo reikalavimo dalį dėl 5 792,00 Eur nuostolių priteisimo. Vadovaujantis LR CPK 308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, apeliacinis procesas šioje byloje dėl apelianto reikalavimo priteisti 34 740,00 Eur (119 950,00 Lt) nutrauktinas.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apelianto nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą nepakeistą.

Apeliacinio proceso dalį dėl reikalavimo atlyginti 34 740,00 Eur netiesioginius nuostolius nutraukti.