Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir skirta galutinė bausmė 78 MGL (3 900 Eur) dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 29 parų arešto bausmė;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2024 m. gegužės 29 d. apie 19.16 val. būdamas parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, kuomet parduotuvės darbuotojų ir lankytojų akivaizdoje elgėsi neadekvačiai ir be priežasties sukėlė konfliktą su minėtos parduotuvės apsaugos darbuotoju T. Z., kurio metu jis T. Z. prirėmė į kampą prie vitrinos ir dėl tokių A. V. veiksmų nuo minėtos vitrinos nukrito ir sudužo 6 alkoholinių gėrimų buteliai, kurių bendra vertė 78,64 eurų, ir rankų kumščiais ne mažiau kaip 9 kartus trenkė nukentėjusiajam T. Z. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą bei padarydamas jam odos nubrozdinimus dešinio momens srityje, kaktos kairėje, dešiniame skruoste, nosies srityje, kairio smilkinio sąnario srityje, nosies nugarėlės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, sumušimą kairėje blauzdoje, žaizdą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą liežuvyje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, o po to sulaikomas garsiai šaukė ir gąsdino aplinkinius, tokiais savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, sutinkant prokurorei ir gynėjui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota: apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 50 2024-05-29 19-17-20_527“, vaizdo įraše matoma data 2024-05-29 bei laikas 19-17-20. Įrašo trukmė 02 minutės 43 sek. Vaizdo įraše fiksuojamas parduotuvės alkoholio skyrius. Po prekybos salę vaikšto pirkėjai. 00 min. 00 sek. prekybos salėje alkoholio skyriuje bendrauja vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsirengęs: baltos spalvos marškiniais, mėlynais džinsais, avėjo juodos spalvos sportiniais bateliais, ant galvos užsidėjęs raudonos spalvos kepurę su snapeliu, su vyru Nr. 1 - apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuris apsirengęs: rudos spalvos marškinėliais, juodos spalvos kelnėmis, avėjo juodos spalvos batais, ant pečių turėjo juodos spalvos kuprinę. 00 min. 13 sek. vyras Nr. 1 paima alkoholio skardinę ir išeina iš prekybos salės, alkoholio skyriaus. 00 min. 28 sek. iš kairės pusės į prekybos salės alkoholio skyrių ateina praplikęs vyras (vyras Nr. 2) – apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsirengęs: tamsios spalvos marškiniais su baltos spalvos užrašu ant nugaros „Apsauga“, tamsios spalvos kelnėmis. 00 min. 32 sek. jis prieina prie vyro, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsirengęs: baltos spalvos marškiniais, mėlynais džinsais, avėjo juodos spalvos sportiniais bateliais, ant galvos užsidėjęs raudonos spalvos kepurę su snapeliu, ir jie pradeda bendrauti. 00 min. 38 sek. vyras su kaire ranka pastumia vyrą Nr. 2 į krūtinės sritį. 00 min. 54 sek. vyras užsimojo su dešine ranka į galvą vyrui Nr. 2., tada vyras Nr. 2 stvėrė vyrui už kairės rankos. 00 min. 56 sek. vyras su dešine ranka trenkė vyrui Nr.2 į galvos sritį. Prasidėjo grumtynės. Vyras Nr. 2 bandė vyrą nuo savęs atstumti, tuo metu vyras jam kelis kartus trenkė abiejų rankų kumsčiais į galvos sritį. Vyras Nr. 2 vis gynėsi, o vyras vis puolė. 01 min. 15 sek. prie jų priėjo vyras (vyras Nr. 3) – apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais, tamsios spalvos šortais, ant pečių turėjo kuprinę. Vyras Nr. 3 bandė padėti sutramdyti vyrą, bet 01 min. 21 sek., vyras ir vyras Nr. 2 nukrito ant grindų. 01 min. 46 sek. prie jų priėjo dar moteris apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsirengusi baltos spalvos palaidine, pilkos spalvos kelnėmis, ant peties turėjo margą rankinę. 02 min. 22 sek. ateina moteris Nr. 1, apsirengusi baltos spalvos marškiniais, tamsiai mėlynos spalvos liemene su užrašu „MAXIMA“ ant nugaros, tamsios spalvos kelnėmis, buvo su akiniais. Vyras Nr. 2 guli ant vyro, bando jį sutramdyti (b. l. 62-63).

Motyvuojamoji dalis

III. Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Byloje yra įrodyta, kad A. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje parduotuvės darbuotojų ir lankytojų akivaizdoje elgėsi neadekvačiai, sukėlė konfliktą su parduotuvės apsaugos darbuotoju T. Z., T. Z. prirėmė į kampą prie vitrinos, dėl ko nuo vitrinos nukrito ir sudužo 6 alkoholinių gėrimų buteliai, kurių bendra vertė 78,64 eurų, rankų kumščiais ne mažiau kaip 9 kartus trenkė nukentėjusiajam T. Z. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą bei padarydamas jam odos nubrozdinimus dešinio momens srityje, kaktos kairėje, dešiniame skruoste, nosies srityje, kairio smilkinio sąnario srityje, nosies nugarėlės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, sumušimą kairėje blauzdoje, žaizdą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą liežuvyje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, o po to sulaikomas garsiai šaukė ir gąsdino aplinkinius, tokiais savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokią išvadą leidžia daryti paties kaltinamojo parodymai, pagal kuriuos jis sudavė smūgių nukentėjusiajam, viskas susiklostė taip, kad nukentėjusysis išėjo jam ant kelio, o jis, būdamas išgėręs, padarė nusikaltimą. Tai, kad kaltinamasis įžūliai elgėsi viešoje vietoje, smurtavo nukentėjusiojo T. Z. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, patvirtina nukentėjusiojo T. Z. parodymai, liudytojos A. R. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1627/2024 (01), kurioje nurodyta, kad T. Z. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – odos nubrozdinimas dešinio momens srityje, kaktos kairėje, dešiniame skruoste, nosies srityje, kairio smilkinio sąnario srityje, nosies nugarėlės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, sumušimas kairėje blauzdoje, žaizda viršutinėje lūpoje, nubrozdinimas liežuvyje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, vaizdo įrašai, fotonuotraukos, įvykio ROIK informacija, tarnybiniai pranešimai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

Aukščiau nurodyti A. V. veiksmai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų ir dėl tokio jo elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika neabejotinai buvo padaryta viešoje vietoje – parduotuvėje, matant kitiems asmenims, be to, kur bet kuriuo metu galėjo būti ne tik nukentėjusysis, tačiau ir kiti asmenys.

Apibendrinant, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamasis A. V. 2024 m. gegužės 29 d. apie 19.16 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), darbuotojų ir lankytojų akivaizdoje elgėsi neadekvačiai, sukėlė konfliktą su parduotuvės apsaugos darbuotoju T. Z., T. Z. prirėmė į kampą prie vitrinos, ir dėl tokių A. V. veiksmų nuo vitrinos nukrito ir sudužo 6 alkoholinių gėrimų buteliai, kurių bendra vertė 78,64 eurų, po ko rankų kumščiais ne mažiau kaip 9 kartus trenkė nukentėjusiajam T. Z. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas T. Z. sveikatą bei padarydamas jam odos nubrozdinimus dešinio momens srityje, kaktos kairėje, dešiniame skruoste, nosies srityje, kairio smilkinio sąnario srityje, nosies nugarėlės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, sumušimą kairėje blauzdoje, žaizdą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą liežuvyje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, o po to sulaikomas garsiai šaukė ir gąsdino aplinkinius, tokiais savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

Už nusikaltimo, įtvirtinto BK 284 straipsnyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl A. V. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką bei A. V. asmenybę – teistas, pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio veiksmų padarymą, (duomenys neskelbtini), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už viešosios tvarkos sutrikdymą. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, įtakota alkoholio vartojimo, todėl kaltinamajam, už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytos jos paskirties, yra trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas, nustatant bausmės dydį, artimą arešto bausmės, numatytos už nusikaltimo padarymą, vidurkiui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu T. Z. pareiškė 1 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl A. V. veiksmų patyrė skausmą, patyrė pažeminimą daugybės žmonių bei Maxima darbuotojų akivaizdoje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. V. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. Z. sveikatą. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis jautė skausmą, įvykio metu patyrė nepagarbą, pažeminimą, jam buvo padaryti veido sužalojimai, sužalojimai blauzdoje, dešiniame žaste. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas 1 000 Eur neturtinės žalos dydis yra adekvatus ir ne per didelis, todėl T. Z. naudai iš A. V. priteistina 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti turtinę 10 dydžio žalą taksi paslaugoms, tačiau ši jo ieškinio dalis nepagrįsta dokumentais, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.

(duomenys neskelbtini), UAB ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkintini, nes byloje yra įrodyta, kad atitinkamai (duomenys neskelbtini), UAB ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo padaryta žala.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį A. V. sudaro 170,83 Eur ir prašė jas priteisti iš kaltinamojo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad šioje byloje advokatas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, įvertinus BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą sąlygą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. V. atmestinas.

Vaizdo įrašai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. V. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 40 parų arešto bausmę.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo T. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti pilnai ir jo naudai iš A. V. priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

T. Z. civilinį ieškinį dėl turtinės 10 Eur žalos atlyginimo atmesti.

(duomenys neskelbtini), UAB, ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti pilnai ir iš A. V. priteisti (duomenys neskelbtini), UAB, naudai 78,64 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus ir 64 centus) turtinės žalos atlyginimui, Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai – 42,85 Eur (keturiasdešimt du eurus 85 centus) turtinės žalos atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. V. atmesti.

Vaizdo įrašus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.