Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-06 · Civilinė byla Nr. 2A-280/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-06
Bylos Nr.
2A-280/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Semperfis“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“
Trečiasis asmuo
V. P., S. K., uždaroji akcinė bendrovė „COWI Lietuva“, akcinė bendrovė „BSA Construction“
Kategorijos
  • 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-280/2014Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.8; 121.21 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Semperfis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo, kuriuo ieškinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-914-524/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Semperfis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. P., S. K., uždaroji akcinė bendrovė „COWI Lietuva“, akcinė bendrovė „BSA Construction“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Statybos priežiūros agentūra“), uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, Klaipėdos miesto savivaldybei, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 493 142,58 Lt turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas, 8,49 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad ieškovui priklauso kultūros paveldo statinys – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini). 2009 m. buvo atliekami objekto „Danės upės krantinių tvirtinimas nuo Biržos tilto iki upės žiočių (Jūrinio turizmo infrastruktūros plėtra – Jachtų mažųjų laivų prieplaukos Piliavietės teritorijoje)“ 5-ojo statybos etapo statybos darbai, kuriuos vykdė atsakovas. Statybos metu įgriuvus senosios krantinės dangai prie ieškovo pastato, buvo nuspręsta įrengti inkarinę sienutę šalia pastato ir gelžbetoninių gręžtinių polių ir prie jos inkaruoti Danės upės įlaidinę sienutę. Dėl šių priežasčių padidėjo pastato plyšiai. Ieškovo nuomone, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad dėl vykdytų darbų ir dėl įgriuvusios senosios krantinės dangos statiniui padaryta žala. Atsakovas buvo rangovas ir atliko Danės krantinės tvirtinimo darbus prie statinio, todėl galėjo šiam objektui daryti ūkinį bei fizinį poveikį. Dėl šių priežasčių ieškovui padarytą žalą, atsakovas privalo atlyginti kaip statinio valdytojas. Atlikdamas krantinės darbus, atsakovas privalėjo būti rūpestingas ir atidus, atsižvelgti į tai, kad statinys yra kultūros paveldo objektas. Ieškovo patirta žala nustatytina pagal atliktą ekspertizę, kuri patvirtina, kad ieškovui buvo padaryta 493 142,58 Lt žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 2896 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti. Teismas konstatavo, kad šioje byloje ieškinys pareikštas tik rangovui, kuris su ieškovu nebuvo susietas prievoliniais santykiais, todėl ieškovas privalėjo įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas įvertino, kad iki statybos rangos darbų atlikimo pastato būklė buvo patenkinama. Darė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas pažeidė konkrečius statybos techninius reglamentus vykdant krantinės statybos darbus, kurie neigiamai paveikė ieškovo pastato stabilumą. Pažymėjo, jog tai, kad buvo stebimas pastato stabilumas, sustabdyti atsakovo darbai, pakeistas techninis projektas dėl papildomų polių įrengimo, neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo ir kad ieškovo įrodinėjama žala atsirado dėl atsakovo veiksmų. Teismas konstatavo, kad atsakovas vykdė pareigas, numatytas Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje, ir siekė išvengti žalos, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad statybos darbai buvo vykdomi ne pagal projekto sprendinius, ir nenurodė, kokie Statybos techninių reglamentų reikalavimai buvo pažeisti. Teismas sprendė, jog byloje neįrodyta, kad atsakovas nesiėmė veiksmų ieškovo pastato stabilumui užtikrinti, priešingai, įrodyta, kad atsakovo darbai buvo sustabdyti, dėl ieškovo pastato imtasi papildomų apsaugos priemonių. Pažymėjo, kad atsakovas nuginčijo kaltės prezumpciją, įrodydamas, kad jis rangos darbus atliko pagal techninį projektą, projekto sprendinius, todėl neįrodyta, kad atsakovas pažeidė statybos įstatymo reikalavimus bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai už statybvietės ribų. Atkreipė dėmesį, jog 2011 m. balandžio 18 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktas įrodo, kad atsakovo atlikti statybos darbai atitinka projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Padarė išvadą, kad ieškovo įrodinėjamą žalą sąlygojo ieškovo pastato būklė. Sprendė, kad byloje nėra įrodymų priežastiniam ryšiui tarp pastato trūkumų, išvardytų sąmatoje, ir atsakovo veiksmų. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas neįrodė ir jam padaryto žalos dydžio, nes jo pateikta sąmata parengta gretimam, analogiškam pastatui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino, kad valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį gali būti laikomas ir asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Kadangi 2008 m. rugsėjo 18 d. buvo sudarytas statybos aikštelės priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija perdavė atsakovui vykdyti statybos darbus Danės upės krantinės teritorijoje, todėl valdytoju laikytinas atsakovas. Apelianto nuomone, atsakovas neįrodė sąlygų atleisti jį nuo civilinės atsakomybės, o byloje surinkti įrodymai patvirtina neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį.

2. Teismas neatsižvelgė, kad sudarytoje rangos sutartyje, atsakovas buvo įsipareigojęs užtikrinti objekte esančių materialinių vertybių apsaugą ir atsakyti už jų sunaikinimą, sugadinimą ar praradimą. Kadangi darbai buvo vykdomi labai arti ieškovui priklausančio pastato, pripažinto nekilnojamojo kultūros paveldo vertybe, atsakovas turėjo įvertinti galimą darbų poveikį šiam pastatui. Rangovas privalo vadovautis ne tik projektine dokumentacija, bet ir atidumo ir rūpestingumo reikalavimais. Todėl atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis nebuvo toks atidus ir rūpestingas.

3. Teismas nesivadovavo eksperto A. S. parodymais, iš kurių matyti, jog ieškovui priklausančio pastato būklė pablogėjo dėl atsakovo vykdomų darbų, sienų plyšiai padidėjo nuo 15 mm iki 22 mm. Prieš atsakovui vykdant statybos rangos darbus, pastatas nebuvo avarinės būklės, išskyrus kelias atskiras jo konstrukcijas, tačiau šiuo metu visas pastatas yra avarinės būklės.

4. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos V. P., kuri vykdė statybos darbų priežiūrą, parodymais, jog krantinės įgriuva neturėjo jokios įtakos pastatui, nes jo pamatai neatsidarė. Tai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, užfiksuotoms VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos protokoluose, jog statybos darbai turėjo įtakos statinio stabilumui, o juos sustabdžius plyšiai stabilizavosi. Atsakovas nuo pat statybos darbų pradžios turėjo rūpintis nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga, o ne tik tada, kai buvo padaryta žala statiniui. Byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuota, kad, sustabdžius statybas, pastato plyšiai sienose stabilizuodavosi, o vykdant statybas, didėdavo.

5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pateikta lokalinė sąmata nepagrindžia žalos dydžio. Sprendime neteisingai nurodoma, kad lokalinė sąmata parengta analogiškam pastatui. Lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai, kuriuos reikalinga atlikti būtent ieškovui priklausančiam pastatui tam, kad būtų pašalinta jo avarinė būklė. Pastato restauravimo darbų kaina nustatyta atsižvelgiant į identiškame pastate panašaus pobūdžio darbus. Be to, atsakovas neginčijo žalos dydžio.

6. Teismas nesivadovavo CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, netiksliai nustatė įrodinėjimo dalyką, neišsprendė byloje kilusių prieštaravimų, nemotyvuotai rėmėsi vienais įrodymais, atmesdamas kitus ar dėl jų nepasisakydamas, nelygino įrodymų vienų su kitais. Teismas vertino tik tai, ar atsakovas, vykdydamas statybos darbus, laikėsi techninio projekto sąlygų, ar ėmėsi apsaugos priemonių, kai buvo nustatyta reali grėsmė pastato stabilumui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas nenurodė, kokiu būdu pasireiškė teismo netinkamas įrodymų vertinimas. Tai, kad apeliantas nepateikė leistinų ir tinkamų įrodymų, kurie patvirtintų ieškinio reikalavimus, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas įrodymus vertino nevisapusiškai. Apeliantas nepagrindė, kodėl eksperto parodymai turėtų būti išskiriami iš kitų byloje esančių įrodymų. Be to, teismas pasisakė apie privataus eksperto parodymus.

2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apelianto pastatas buvo neprižiūrėtas ir prastos būklės. Jau iki statybos rangos darbų pastate buvo plyšių, pastatas buvo pasviręs. Todėl teismas tinkamai konstatavo, kad pastato sienos įtrūko ne dėl atsakovo vykdomų darbų ar nerūpestingumo, bet dėl supuvusių senųjų polių.

3. Byloje surinkti duomenys rodo, kad atsakovas vykdė darbus tiksliai pagal projektą, ne dėl nuo priklausančių aplinkybių įgriuvus krantinei, nedelsiant reagavo ir sustabdė visus darbus iki bus gauti tolesni specialistų nurodymai, krantinės tvirtinimui griežtai vykdė projekto reikalavimus. Statybos įstatyme nurodyta, kad rangovas turi pareigą laikytis jam pateiktos projektinės dokumentacijos reikalavimų, už kurios parengimą jis neatsakingas. Būtent apeliantas nesivadovavo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis ir neprižiūrėjo kultūros paveldo objekto. Apeliantas nepateikė duomenų, jog nuo pastato įsigijimo būtų atlikęs kokius nors veiksmus pastato būklei pagerinti.

4. Teismas tinkamai įvertino, kad padarytos žalos dydis yra neįrodytas, nes pateikta sąmata parengta ne apelianto, o gretimam analogiškam pastatui.

Trečiasis asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Nors atsakovas statybos rangos sutarties pagrindu buvo teritorijos, esančios šalia ieškovo pastato, valdytojas, tačiau apeliantas neįrodė esminių civilinės atsakomybės sąlygų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pastatas buvo prastos būklės, iki ginčo delikto buvo įtrūkusios sienos, atskiros šio pastato dalys buvo avarinės būklės. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto pastato būklė lėmė jo įrodinėjamą žalą.

2. Iš atsakovo priteisti reikalaujama suma yra reikalinga sutvarkyti visą pastatą, todėl teismas pagrįstai nurodė, jog gali būti atlyginamas tik toks žalos atlyginimo dydis, kuris yra susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais. Apeliantas nepateikė duomenų, kad realiai patyrė 493 142,58 Lt išlaidų, ar kad šios išlaidos yra tikėtinos ateityje.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepime į apeliacinį skundą šio skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūrai.

Trečiasis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog teismas laikėsi CPK įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių, teisingai ir objektyviai įvertino visas faktines aplinkybes ir įrodymus. Statinio savininkas, elgdamasis nerūpestingai ar aplaidžiai, prisiima negatyvių padarinių, patenkant į atitinkamą situaciją, riziką. Šioje byloje nebuvo įrodyta, kokie atsakovo veiksmai buvo neteisėti, kokias pareigas atsakovas vykdė netinkamai.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi CK 6.266 straipsniu, nes aplinkybė, kad atsakovas krantinėje vykdė statybos rangos darbus, neleidžia jo laikyti krantinės valdytoju. Pagal statybos rangos sutartį, užsakovas įsipareigojo prižiūrėti darbų atlikimą ir teikti būtinus nurodymus. Atsakovo vykdomi darbai buvo atliekami pagal parengtą projektinę dokumentaciją. Apeliantas neteisingai interpretuoja Kultūros paveldo departamento rašto turinį, nes jame nenurodyta, kad atsakovas yra atsakingas už žalos statiniui atsiradimą. Apeliantas daro tik prielaidą, kad krantinės įgriuvimas galėjo padaryti mechaninį poveikį statinio konstrukcijoms.

2. Apeliantas netinkamai vykdė savo pareigą rūpintis kultūros paveldo objektu, kas lėmė žalos statiniui atsiradimą. Pats apeliantas pripažįsta, kad iki statybos darbų pradžios pastate buvo 15 mm plyšiai. Pastato blogą būklę patvirtina ir Kultūros paveldo objekto 2006 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktas. Tuo tarpu apelianto pateiktame 2010 m. rugpjūčio 12 d. Statinio techninės būklės įvertinimo akte nebuvo tiriamos bei nustatinėjamos statinio konstrukcijose esančių pažeidimų atsiradimo priežastys. Prašoma atlyginti žala yra siejama su eksperto rekomenduojama atlikti statinio rekonstrukcija dėl daugybės nustatytų laikančiųjų konstrukcijų pažeidimų, nesusijusių su Danės upės krantinės tvirtinimo darbais, tačiau sąlygotų paties apelianto netinkamais veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.

Byloje kilo ginčas dėl statinio valdytojo atsakomybės gretimam pastatui padarytos žalos atsiradimo atveju.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuo 2007 m. vasario 20 d. tarp atsakovo ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl Danės upės krantinių nuo Biržos tilto iki upės žiočių tvirtinimo darbų (t. 1, b. l. 130-136, t. 2, b. l. 37).

Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu, t. y. kad atsakovas, kaip statinio valdytojas, yra atsakingas už apeliantui nuosavybės teise priklausančiam pastatui – kultūros paveldo vertybei – padarytą žalą.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą statinių atsakomybės subjektu įvardytas savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011). Taigi atsakomybė pagal nurodytą įstatymo normą gali atsirasti tiek savininkui, tiek ir valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo

Byloje esantis 2008 m. rugsėjo 18 d. aikštelės priėmimo ir perdavimo aktas Nr. A2.121 patvirtina, kad atsakovas iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priėmė objekto „Danės upės krantinių tvirtinimas nuo Biržos tilto iki upės žiočių“ statybvietę, esančią Žvejų g. 8 ir Pakrovimo krantinėse (t. 2, b. l. 39). Šio akto pagrindu atsakovas tapo statybų aikštelės valdytoju, kadangi turėjo objektą savo žinioje ir jam galėjo daryti fizinį poveikį. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju kaltė yra preziumuojama, todėl apeliantas privalėjo įrodyti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), dėl šių neteisėtų veiksmų apeliantui atsirado žala (CK 6.249 str.) ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad įrodė visas paminėtas sąlygas, todėl ieškinys turėjo būti patenkintas, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pasak apelianto, atsakovas nevykdė rangovui įstatymo keliamų reikalavimų bei pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal statybos darbų vykdymo metu galiojusį Statybos įstatymo (nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio įstatymo redakcija Nr. XI-421) 15 straipsnio 5 dalies 3 punktą rangovas privalėjo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus. Dabartinėje Statybos įstatymo redakcijoje ši rangovo pareiga su tam tikrais pakeitimais yra reglamentuota 15 straipsnio 6 dalies 3 punkte. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas laikėsi užsakovo pateiktos projektinės dokumentacijos reikalavimų.

Pasak apelianto, atsakovo veiksmų neteisėtumą pagrindžia 2010 m. gruodžio 13 d. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio raštas Nr. (7.12)2kl-577, kuriame nurodyta, jog vykdant darbus nebuvo laikytasi projektinės dokumentacijos reikalavimų bei išreikšta nuomonė, jog žalą pastatui turėtų atlyginti krantinės darbų užsakovas – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir/arba statybų darbų rangovas (t. 1, b. l. 51-52). Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe, kad Kultūros paveldo departamentas pateikė tik prielaidas, kurios buvo padarytos remiantis apelianto pateiktu raštu-pretenzija, o ne faktiškai konstatuotų įrodymų pagrindu. Juo labiau, kad 2001 m. balandžio 18 d. Pripažinimo tinkamu naudotis akte Nr. SUA-732, kurį pasirašė ir Kultūros paveldo departamento atstovė A. P., buvo konstatuota, jog statyba vyko pagal projektą, o projekto pakeitimai ir nuokrypos nuo jo yra nustatyta tvarka suderinti ir pažymėti techninėje dokumentacijoje (t. 1, b. l. 156-159). Teisėjų kolegija pažymi, kad ir visi kiti byloje esantys įrodymai paneigia minėtas prielaidas apie projektinės dokumentacijos reikalavimų nesilaikymą. 2008 m. gruodžio 10 d. Statybos patikrinimo akte konstatuota, kad statybos darbai vykdomi pagal projekto sprendinius (t. 3, b. l. 50-52).

2008 m. gruodžio 1 d. įgriuvus krantinei prie apelianto pastato, esančio Žvejų g. 8a, darbai buvo sustabdyti, projektinė dokumentacija atitinkamai pakeista. 2009 m. gegužės 18 d. statinio projekto bendrosios ekspertizės akte Nr. EYS-002-2009-04 padaryta išvada, jog krantinės techninio – darbo projekto pakeitimas prie pastato (duomenys neskelbtini), atitinka privalomųjų techninio projekto rengimo dokumentų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimus (t. 1, b. l. 170-171). Pažymėtina, kad už projektinės dokumentacijos parengimą atsakovas nėra atsakingas, nes projektinę dokumentaciją pateikia užsakovas. Taigi atsakovo, kaip rangovo, pareiga buvo darbus vykdyti tiksliai pagal pateiktą projektinę dokumentaciją. Duomenų, kad atsakovas pažeidė Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalį, byloje nėra. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad krantinė įgriuvo ne dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių, o dėl natūralaus proceso: krantinėje po danga atsirado grunto išplovimų, poliai buvo supuvę (t. 3, b. l. 78, 49). Bylos medžiaga nenustatyta, kad būtent dėl šios krantinės įgriuvos apeliantui priklausančiam pastatui galėjo būti padaryta žala.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai nurodo, jog atsakovas, prieš vykdydamas statybas, turėjo įvertinti ir pastebėti galimai dėl statybos darbų kilsiančią grėsmę ieškovo pastatui. Iš liudytojų V. P., kuri vykdė statybos darbų priežiūrą, ir S. K., techninės prižiūrėtojos parodymų matyti, kad pagal projektinę dokumentaciją poliai buvo kalami aukšto dažnio vibracijos prietaiso pagalba, siekiant apsaugoti pastatą, papildomų reikalavimų dėl pastato apsaugos nebuvo (t. 3, b. l. 28-30). Todėl neprotinga būtų reikalauti iš atsakovo numatyti pasekmes, kurių esant tinkamai statinio eksploatacijai ir priežiūrai neturėjo atsirasti.

Apeliantas padarytą pastatui žalą įrodinėja Objekto „Danės upės krantinių tvirtinimas nuo Biržos tilto iki upės žiočių 5-as statybos etapas“ pasitarimo protokolais bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuose nurodyta, kad padidėjo pastato plyšiai bei sienų posvyris (t. 1, b. l. 11-13, 15-16, 77-89 ). Tačiau šiuose protokoluose užfiksuoti pastato sienų įtrūkimų bei pastato posvyrio pasikeitimai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog šie defektai atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal bylos duomenis apeliantui priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir prieš pradedant statybos darbus nebuvo geros būklės. 2006 m. lapkričio 30 d. Kultūros paveldo objekto patikrinimo akte Nr. PA-G23 konstatuota, jog sandėliai nebuvo kapitališkai remontuoti, todėl jų būklė bloga, pamatų būklė patenkinama, sienos įskilusios, stogo danga nusidėvėjusi (t. 2, b. l. 7). Teismo posėdžio metu ekspertas A. S. pripažino, kad nors visas pastatas nebuvo avarinės būklės, tačiau avarinės būklės buvo atskiros pastato konstrukcijos, trys laikančios sienos (t. 2, b. l. 118). Iš UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2010 m. rugpjūčio 12 d. Statinio techninės būklės įvertinimo akto Nr. 10-08/01, kuriame konstatuota pastato būklė pradėjus statybos darbus, matyti, kad pastatas nebuvo prižiūrėtas ir anksčiau: daugelyje vietų buvo erozija, medienos puvimas ir medienos žalojimas negiliąja kirmgrauža (t. 1, b. l. 38-50). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad net darant prielaidą, jog pastato plyšių ir nuosvyrio padidėjimui įtakos galėjo turėti vykdomos statybos, visgi pagrindine to priežastimi buvo prasta pastato būklė iki statybos pradžios, t. y. kultūros paveldo objektu tinkamai nepasirūpino pats jo savininkas – apeliantas (CK 6.253 str. 5 d.).

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo). rezultatu. Kaip jau minėta, negalima daryti išvados, kad apeliantui priklausančio pastato būklės pablogėjimą lėmė atsakovo veiksmai. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra įrodyta, koks konkretus atsakovo neteisėtas veiksmas buvo susietas su apelianto sąmatoje išvardytais pastato trūkumais.

Nors byloje konstatuota, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su jo patirta žala, tačiau kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pateikta lokalinė sąmata yra paruošta kitam analogiškam viso pastato sutvarkymui, todėl neįrodo apeliantui padarytos žalos dydžio.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantui nepriteisiamos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai, todėl šios išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė BukavinienėAudronė Jarackaitė Danguolė Martinavičienė