- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-31
- Bylos Nr.
- 2-914-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-01058-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Trečiasis asmuo
- VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, V. P., Svetlanai Kaparis, UAB „COWI Lietuva“, AB „BSA Construction“, UAB DK „PZU Lietuva“, Klaipėdos miesto savivaldybei, VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcijai
- Ieškovas
- UAB „Semperfis“
- Atsakovas
- UAB „Hidrostatyba“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. E. K., atsakovės atstovui adv.G. D., trečiojo asmens VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovams I. V., adv. A. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Semperfis“ ieškinį atsakovei UAB „Hidrostatyba“ tretiesiems asmenims V. P., Svetlanai Kaparis, UAB „COWI Lietuva“, AB „BSA Construction“ (buvęs pavadinimas UAB „Statybos priežiūros agentūra“), UAB DK „PZU Lietuva“, Klaipėdos miesto savivaldybei, VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcijai, LR Valstybei atstovaujamai LR Vyriausybės, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 493142,58 Lt turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas, 8,49 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad ieškovui priklauso kultūros paveldo statinys – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini). 2009 m. buvo atliekami objekto „Danės upės krantinių tvirtinimas nuo Biržos tilto iki upės žiočių (Jūrinio turizmo infrastruktūros plėtra – Jachtų mažųjų laivų prieplaukos Piliavietės teritorijoje)“ 5-ojo statybos etapo statybos darbai, kuriuos vykdė atsakovė. Statybos metu įgriuvus senosios krantinės dangai prie ieškovo pastato, buvo nuspręsta įrengti inkarinę sienutę šalia pastato ir gelžbetoninių gręžtinių polių ir prie jos inkaruoti Danės upės įlaidinę sienutę. Dėl šių priežasčių padidėjo pastato plyšiai. Ieškovo nuomone, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad dėl vykdytų darbų ir dėl įgriuvusios senosios krantinės dangos statiniui padaryta žala. Atsakovas buvo rangovas ir atliko Danės krantinės tvirtinimo darbus prie statinio, todėl galėjo šiam objektui daryti ūkinį bei fizinį poveikį. Dėl šių priežasčių ieškovui padarytą žalą, atsakovas privalo atlyginti kaip statinio valdytojas. Priduria, kad atliekamas krantinės darbus atsakovas privalėjo būti rūpestingas ir aidus, atsižvelgti, kad statinys yra į kultūros paveldo objektas. Ieškovo patirta žala nustatytina pagal atliktą ekspertizę, kuri patvirtina, kad ieškovui buvo padaryta 493142,58 Lt žalos.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Hidrostatyba“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nebuvo objekto valdytoja, todėl jam neturi kilti atsakomybė LR CK 6.266 str. pagrindu. Paaiškina, kad Danės upės krantinės valdytoja yra VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri galėtų būti atsakinga už atsiradusią žalą. Teigia, kad žala galėjo atsirasti dėl ieškovo didelio neatsargumo arba tyčinio nuosavybės teise turimo pastato nepriežiūros. Ieškovas reikšdamas ieškinį LR CK 6.266 str. nuostatomis, ieškovas privalo pagrįsti savo teiginius, jog žala atsirado dėl objekto sugriuvimo at kitokių jo trūkumų, tačiau šių aplinkybių ieškovas nėra įrodęs. Teigia, kad atsakovas nėra atsakingas dėl ieškovui kilusios žalos, nes nėra įrodyta nė viena civilinės atsakomybės sąlyga.
Trečiasis asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra pateikta duomenų, kad egzistuoja VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcijos neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys, nepateikta duomenų apie ieškovo realiai patirtus nuostolius ir negautas pajamas, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo iš VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcijos.
Trečiasis asmuo UAB „COWI Lietuva“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo parengė projekto „Danės upės krantinių nuo Biržos tilto iki upės žiočių tvirtinimas, bei jachtų, mažųjų laivų uosto Klaipėdos piliavietėje įrengimas“ techninį darbo projektą. Pažymi, kad trečiasis asmuo darbus atliko tinkamai ir laiku, pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.
Trečiasis asmuo UAB „Kelvista“ atsiliepimu palieka ginčą spręsti teismui savo nuožiūra. Teigia, kad trečiasis asmuo, kaip objekto statybos darbų techninę priežiūrą vykdžiusi įmonė, nėra ir negali būti atsakinga už pastatui galimai padarytą žalą.
Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovo veiksmai atliekant krantinės tvirtinimo darbus nėra pripažinti neteisėtais, prašoma atlyginti žala nėra pagrįsta, statinio būklė negali būti vienareikšmiškai laikoma atsakovo veiksmų rezultatu. Pažymi, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad tinkamai atliko kultūros paveldo objekto valdytojo pareigas ir atliko veiksmus, kurie būtų padėję išvengti žalos ar bent ją sumažinti.
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos padalinys atsiliepimu ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui savo nuožiūra. Teigia, kad kultūros paveldo departamentas yra suinteresuotas, kad pastato būklė gerėtų, jam nėra priskirtina nagrinėti klausimus susijusius su šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepimu į ieškinį prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Ieškovė dubliku prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad statybų vykdymo metu, įgriuvus krantinės dangai pastato sienoje atsiradę plyšiai ir pastato posvyris padidėjo. Statinio būklė pablogėjo tuo metu, kai atsakovė atliko aptartus darbus. Šiuo atveju danės krantinės valdytoja VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija rangos sutartimi perdavė valdymo ir naudojimo teises atsakovei UAB „Hidrostatyba“, vykdžiusiai statybos darbus, todėl atsakovė pripažintina statinio valdytoja ir privalo atlyginti atsiradusią žalą. Ieškovės teiginiai dėl statinio nepriežiūros visiškai nepagrįsti ir neparemti jokiais įrodymais. Priduria, kad ieškovas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo grindžia įrodymais, kurie pakankami ieškiniui patenkinti. Ieškovo nuomone, vien ta aplinkybė, kad atsakovė darbus atliko tinkamai, jie buvo priimti, tačiau neįrodo, kad atsakovė atlikdama statybos darbus nepadarė žalos tretiesiems asmenims, t. y. ieškovei.
Atsiliepimas
Atsakovė tripliku prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad pastato plyšiai ir posvyris padidėjo po krantinės darbų atlikimo. Teigia, kad byloje yra duomenys, kuriuose fiksuotas jau pastate esančių plyšių padidėjimas, tačiau nė viename dokumente nėra duomenų, kad ieškovo pastate plyšiai padidėjo būtent dėl atsakovė vykdomų darbų krantinėje. Atsakovės nuomone, ieškovo pastatas buvo neprižiūrėtas ir prastos būklės jau iki statybos, t. y. šiame statinyje buvo plyšių, jis buvo pasviręs. Mano, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovė vykdė statybos darbus, negali būti pagrindu pripažinti atsakovę statinio valdytoja ir atsakinga už žalos atsiradimą. Nurodė, kad net ir pripažinus atsakovę statinio valdytoją, atsakovei civilinė atsakomybė negali kilti, nes ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad nuo 2007-02-20 atskirais etapais atsakovė ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudarydavo statybos rangos sutartis (t.1, b.l. 130-136, t.2, b.l.37), pagal kurias atsakovė atliko Danės upės krantinių tvirtinimo darbus. 2008-09-18 buvo sudarytas statybos aikštelės priėmimo –perdavimo aktas (t.2, b.l.39). Iš liudytojo A. Č. (t.3, b. l. 57) parodymų byloje nustatyta, kad šiame akte nurodyta schema yra statybvietės, kurioje buvo buitinės patalpos ir ji buvo kitoje teritorijoje, o plane(t.3, b. l. 53 ) juoda punktyrine linija buvo pažymėtos statybvietės ribos. Taip pat iš šio liudytojo parodymų, bylos nuotraukų nustatyta, kad nuo statybvietės ties krantinėmis iki ginčo pastato , esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), pastato kampo buvo atstumas apie 1 metrą. Iš šio liudytojo parodymų nustatyta, kad vykdant krantinių tvirtinimo darbus dėl supuvusių senųjų polių įgriuvo krantinė prieš ieškovo pastatą ir atsakovo darbai buvo sustabdyti, buvo atlikta projekto korektūra dėl pastato išsaugojimo. Šie liudytojo parodymai patvirtinti 2008-12-02 įrašu statybos žurnale (t.2, b.l.37), toks pat įrašas padarytas 2009-11-06. Paminėtos aplinkybės užfiksuotos 2009-11-06 protokole (t.1, b.l.11).
2009-11-09 protokole užfiksuota, kad ieškovo pastato buvę plyšiai padidėjo nuo 15 mm iki 22 mm. Ieškovė liudytojo A. S. parodymais ( t.2, b.l.118-120 ), jo paruoštu specialisto aktu įrodinėja, kad gręžiant polius mažiau nei metro atstumu iki pastato padidėjo jau buvę plyšiai pastato sienose ir tai įrodo, jog ant esančių plyšių buvo uždėti gipsiniai žymekliai ir jie po poros mėnesių buvo įtrūkę.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pastatų, statinių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Tačiau pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2010-10-07 nutartis byloje Nr. 3K-7-152, 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011) kur konstatuota, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Tačiau paminėtoje teismų praktikoje išaiškinta, jog jeigu statinio savininkas įrodo, jog statinio valdymą buvo perdavęs šiuo atveju rangovui, t. y. asmeniui, atsakingam už statybvietę, jis neatsako pagal CK 6.266 str. 1d. Šioje byloje ieškinys pareikštas tik rangovui, kuris su ieškove nebuvo susietas prievoliniais santykiais, todėl ieškovė privalėjo įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CPK 178 straipsnis). Kaltė šiuo atveju yra preziumuojama, tačiau kiekviena prezumpcija gali būti nuginčijama. Šioje byloje analizuotini atsakovo veiksmai ieškovo nurodomos žalos padarymo metu laikotarpiu nuo 2009-11-05 iki
2010-08-05 kada ieškovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t.1, b.l. 77) buvo užfiksuota, kad 2009-04-29 uždėti gipsiniai žyminiai ant ieškovo pastato sienų yra įtrūkę. Ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovė, vykdydama sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu, pažeidė LR statybos įstatymo reikalavimus bei bendro pobūdžio pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, nes byloje nustatyta, kad ieškovo pastatas buvo šalia statybvietės. Ieškovas nurodo, jog žala jam buvo padaryta dėl krantinės įgriūvos, atsakovo darbų įrenginėjant polius 2009-11-05, todėl privalėjo įrodyti, jog atsakovė pažeidė tuo metu galiojusio 2009-09-01 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 str.5 d.5 p., kuris reglamentavo rangovo pareigas: užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų. Tačiau šioje byloje būtina atsakovės veiksmų teisėtumą už statybvietės ribos vieno metro atstumu iki atsakovo pastato vertinti kartu su priežastiniu ryšiu įvertinant ir ieškovo pastato būklę. Byloje liudytojo A. S. parodymais, Kultūros paveldo departamento raštu, įrašais statybos žurnale įrodyta, kad ieškovo pastate iki įrodinėjamo delikto sienose buvo susiformavę plyšiai ir ieškovas įrodinėja, jog jie padidėjo dėl atsakovo veiklos. Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas ( t.3, b.l. 4-7), bylos nuotraukos įrodo, kad statinio būklė yra patenkinama. Iš trečiojo asmens S. K. paaiškinimo ( t.3, b. l. 30-31 ) nustatyta, kad techniniame projekte buvo numatyta, jog poliai bus įleidžiami aukšto dažnio įrenginiu, kad nebūtų pastatui padaryta žala. Atliekant darbus ties krantine atsivėrė tuščios erdvės, nusileido gruntas, todėl darbai buvo sustabdyti ir pakeistas techninis projektas ir papildomai dar buvo kalami gręžtiniai poliai tam, kad sustiprintų krantines. Šie parodymai buvo patvirtinti ir 2008-12-09 atsakovės raštu (t.3, b.l. 49). Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo V. P. ( t.3, 78-79) , kuri vykdė statybos darbų priežiūrą ties pastatu ir paaiškino, kad krantinės įgriuva neturėjo jokios įtakos pastatui, nes jo pamatai neatsidarė, o poliai nebuvo kalami, o ant jų uždedamas antgalis ir didelio dažnio pagalba įvedamas į gruntą. Tai, kad atskiros pastato konstrukcijos buvo avarinės, įrodyta liudytojo A. S. parodymais ( t. 2, b.l.118-120 ). Bylos įrodymai dėl atsakovo darbų sustabdymo siekiant apsaugoti pastato stabilumą įrodo, jog atsakovas siekė tinkamai vykdyti Statybos įstatymo 15 str. 5 d. ir neįrodo, jog žala ieškovui buvo padaryta dėl tokių atsakovo veiksmų, nes nepaneigta aplinkybė, jog patenkinama pastato būklė buvo susijusi priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis. Ieškovo faktinių aplinkybių protokoluose (t.1, b.l. 15, 77) nurodyta, kad ant įtrūkimų sienose buvo uždėti gipsiniai žymėjimai, kurie 2010-08-05 užfiksuoti kaip įtrūkę ir atšokę, tačiau ši aplinkybė neįrodo ieškovui padarytos žalos, nes byloje nėra įrodymų, dėl kokių priežasčių šie gipsiniai žymekliai įtrūko, ekspertizės aktu ( t.2, b.l.170-171) įrodyta, kad šie žymekliai buvo sumontuoti jau ant esamų plyšių ir tai buvo padaryta projektuotojo iniciatyva. 2009-05-18 statinio projekto ekspertizės aktu įrodyta, kad darbo projekto pakeitimai atitinka privalomųjų techninio projekto rengimo dokumentų ir statybos teisės aktų reikalavimus(t.2, b.l.170-171).
Šioje byloje įvertinus pastato būklę neįrodyta, kokie atsakovės veiksmai buvo neteisėti Statybos įstatymo prasme susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su ieškovo įrodinėjamomis pasekmėmis. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė pažeidė konkrečius statybos techninius reglamentus vykdant krantinės statybos darbus, kurie neigiamai paveikė ieškovės pastato stabilumą. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Taigi padaryta žala turi būti asmens kaltų veiksmų rezultatas, tačiau įstatyme nereikalaujama, kad atsakingo asmens elgesys būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti ar tik pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti. Tai, kad buvo stebimas pastato stabilumas, sustabdyti atsakovo darbai, pakeistas techninis projektas dėl papildomų polių įrengimo neįrodo atsakovės veiksmų neteisėtumo ir ieškovės įrodinėjama žala atsirado dėl atsakovės veiksmų, o įrodo, jog atsakovė vykdė pareigas, numatytas Statybos įstatymo 15 str. 5d. ir tokios žalos buvo siekiama išvengti. Atsakovė 2008-12-10 statybos patikrinimo aktu (t.3, b. l. 50 ) buvo įpareigota stebėti ieškovo statinio stabilumą ir darbus vykdyti laikantis vibracijai nustatytų kriterijų pagal darbo organizavimo projektą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas šias pareigas vykdė netinkamai, kad statybos darbai buvo vykdomi ne pagal projekto sprendinius, ir nenurodo, kokie Statybos techninių reglamentų reikalavimai buvo pažeisti. Byloje neįrodyta, kad atsakovė nesiėmė veiksmų ieškovės pastato stabilumui užtikrinti, o priešingai paminėtais, įrodymais įrodyta, kad atsakovės darbai buvo sustabdyti, dėl ieškovės pastato buvo imtasi papildomų apsaugos priemonių. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Šioje byloje atsakovė nuginčijo kaltės prezumpciją įrodydama, kad ji rangos darbus atliko pagal techninį projektą, projekto sprendinius, todėl neįrodyta, kad atsakovė pažeidė statybos įstatymo reikalavimus bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai už statybvietės ribų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). 2011-04-18 pripažinimo tinkamu naudotis aktas (t.1, b.l.156) įrodo, kad atsakovės atlikti statybos darbai atitinka projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, šį aktą pasirašė Kultūros paveldo departamento atstovė, todėl atsakovės neteisėti veiksmai byloje neįrodyti. Pabrėžtinas priežastinio ryšio ypatumas šioje byloje, nes reikalaujama žalos, padarytos ieškovo patenkinamos būklės pastatui, kuriame iki ginčo delikto jau buvo įtrūkusios sienos, atskiros šio pastato konstrukcijos buvo avarinės būklės (nustatyta iš liudytojo A. S. parodymų), todėl darytina išvada, jog ieškovės pastato būklė sąlygojo ieškovo įrodinėjamą žalą. Byloje nėra įrodymų priežastiniam ryšiui tarp pastato trūkumų, išvardytų sąmatoje (t.1, b.l.53) ir atsakovės veiksmų, t. y. neįrodyta, koks konkretus atsakovės neteisėtas veiksmas buvo susietas su ieškovo sąmatoje išvardytais pastato taisytinais trūkumais. Be to, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė ir jai padaryto žalos dydžio, nes jos pateikta sąmata (t.1, b.l.53) įrodo, jog ji parengta ne jos, o gretimam, analogiškam pastatui. Šioje sąmatoje nurodyti tvarkomieji darbai analogiškam objektui, tačiau byloje nėra įrodymų, jog kitam pastatui, kuriam buvo paruošta ši sąmata, buvo padaryta ieškovo įrodinėjama žala, todėl ji neįrodo ieškovui padarytos žalos dydžio ir iš liudytojo A. S. parodymų nustatyta, kad ši suma reikalinga viso pastato sutvarkymui (t.2, b.l.119). Žala yra suprantama kaip neigiamas poveikis tam tikram teisės saugomam konkrečiam objektui ir pasireiškia daikto ekonominės ar ūkinės vertės sumažėjimu, tačiau civilinėje byloje atlyginamas tik toks žalos dydis, kuris yra susijęs su atsakovės neteisėtais veiksmais. Pinigais įvertinti netekimai, susidarę dėl daikto sugadinimo, yra nuostoliai, tačiau jie civilinėje byloje privalo būti tiksliai įrodyti bei susieti priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovės veiksmais. Byloje nesant įrodymų paminėtoms aplinkybėms įrodyti ieškinio tenkinti nėra pagrindo.
Atsakovės turėtos 3 630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteistinos pagal LR CPK 98 str. 2 d., kuri numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovės advokatas nurodo, jog šios išlaidos apskaičiuotos už atsiliepimo į ieškinį paruošimą, prašymo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių paruošimą ir atskirojo skundo paruošimą. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.2 p. nustato, kad maksimalus užmokestis už teisines paslaugas paruošiant atsiliepimą į ieškinį apskaičiuojamas taikant koeficientą 3. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt, todėl maksimalus užmokestis už atsiliepimo į ieškinį paruošimą galėjo būti 2400 Lt, už atskirojo skundo paruošimą - 400 Lt, o už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą-96 Lt, todėl atsakovei priteistini 2896 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti UAB,,Hidrostatyba’’ iš UAB ,,Semperfis’’ 2896 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.