- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- A6.-13-917/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00284-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pažeidėjas
- K. K.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – Kauno r., (duomenys neskelbtini), vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2014 m. rugsėjo 9 d., žinodamas, apie bendrovės finansinę padėti, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. K. K. pirmenybė teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. kovo 27 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 48 843,98 Eur, iš kurių: gyventojų pajamų mokestis – 6 060, 50 Eur (delspinigiai – 75,94 Eur); nekilnojamojo turto mokestis – 351,00 Eur (delspinigiai – 3,96 Eur); pelno mokestis – 957,01 Eur (delspinigiai – 339, 49 Eur, mokesčio avansas – 11 513,46 Eur); pridėtinės vertės mokestis – 29 542,62 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovės deklaruoto pelno mokesčio mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2021 m. birželio 16 d. (mokestinė nepriemoka susidariusi pagal mokėtojo pateiktą deklaraciją už 2020 m.) 11 513,46 Eur pelno mokesčio avanso susidarė nuo 2021 m. kovo 16 d., nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2023 m. vasario 16 d. (mokestinė nepriemoka susidariusi pagal mokėtojo pateiktą deklaraciją už 2022 m.), gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2021 m. kovo 16 d. (mokestinė nepriemoka susidariusi pagal mokėtojo pateiktą deklaraciją už 2021 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesius, už 2022 m. lapkričio, gruodžio mėnesius, už 2023 m. sausio mėnesį), pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2021 m. liepos 27 d. (mokestinė nepriemoka susidariusi pagal mokėtojo pateiktą deklaraciją už 2021 m. birželio, liepos mėnesius). Bendrovė įtraukta į 89 grupę – juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ pakeitimo, kuriame įtvirtinamos su mokestinės pagalbos mokesčių mokėtojams priemonių pratęsimu susijusios nuostatos, tame tarpe – iki 2021 m. spalio 31 d. nukentėjusiems mokesčių mokėtojams, įskaitant ir tuos mokesčių mokėtojus, kurie nesikreipė dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nebuvo skaičiuojami delspinigiai bei nebuvo taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai. Pasibaigus taikomai valstybės pagalbai, VMI prie FM nuo 2022 m. gegužės 31 d. tęsė priverstinį išieškojimą iš bendrovės atskaitomųjų sąskaitų bankuose. Bendrovė VMI prie FM buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartis: 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. lapkričio 26 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau bendrovė nevykdė mokestinių paskolos sutarčių sąlygų, nemokėjo įmokų pagal sutarčių grafikus, todėl 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) minėtos mokestinės paskolos sutartys nutrauktos. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas. CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, tai yra, nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą. Siekiant nustatyti bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2023 m. vasario 1 d. pradėtas operatyvus patikrinimas, baigtas 2023 m. vasario 23 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo datai, tai yra, 2023 m. sausio 26 d., bendrovės skola biudžetui buvo 48 917,27 Eur. Tikrintas mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose aktuose ir kitose srityse nustatytų pareigų mokesčių sumokėjimo srityje vykdymas per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 21 d. VMI prie FM informacinės sistemos duomenimis, bendrovė turi šias atsiskaitomąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), AB, Nr. (duomenys neskelbtini) Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, UAB. Iš pateiktos Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, AB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 21 d. nustatyta, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje buvo 14,38 Eur, įplaukos 110 601,53 Eur, išlaidos 110 615,90 Eur. Likutis 2023 m. vasario 21 d. sąskaitoje – 0,01 Eur. Pareiškime pateikiami pažeidimo faktą įrodantys pavyzdžiai, tai yra, atsiskaitymai UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, V. K. firmai „(duomenys neskelbtini)“. Iš pateiktos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, AB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 21 d. nustatyta, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje buvo 47 208,07 Eur, įplaukos 59 216,00 Eur, išlaidos 106 424,07 Eur. Likutis 2023 m. vasario 21 d. sąskaitoje 0,00 Eur. Pareiškime pateikiami pažeidimo faktą įrodantys pavyzdžiai, tai yra, atsiskaitymai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pateiktos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 21 d. nustatyta, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje buvo 3190,78 Eur, įplaukos 539 142,48 Eur, išlaidos 542 333,26 Eur. Likutis 2023 m. vasario 21 d. sąskaitoje 0,00 Eur. Pareiškime pateikiami pažeidimo faktą įrodantys pavyzdžiai, tai yra, atsiskaitymai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas K. K. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių K. K. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą K. K. ir paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, savo kaltės nepripažįsta. Vien tai, kad atsiskaitoma buvo tiek su VMI, tiek su kitais kreditoriais, nesudaro pagrindo kilti administracinei atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Kaltė atsiranda tuomet, jeigu nėra atsiskaitoma su aukštesnės eilės kreditoriais, kai įmonėje neužtenka lėšų padengti kreditorių pareikštiems reikalavimams. Nurodė, kad svarbus aspektas yra nustatyti, ar įmonė neturi lėšų, tai yra, ar ji yra nemoki. Sutinka, kad skirtumas tarp įmonės, neturinčios lėšų ir nemokios įmonės yra, tai yra skirtingos sąvokos. Mano, kad sąvoka „neužtenka lėšų“ tai reiškia, kad įmonė neturi jokio turto, yra kreiptasi į antstolius ir pan. Iš VMI prie FM pareiškimo matyti, kad nurodytu pareiškime laikotarpiu buvo atsiskaitoma su VMI prie FM. Covid-19 laikotarpiu susikaupė įsiskolinimas, tačiau jis yra dengiamas. K. K. nurodė, kad lėšų įmonėje užteko, kitu atveju ji būtų bankrutavusi. Vienu metu buvo atsiskaitoma ir su VMI prie FM ir su kitais kreditoriais tam, kad išlaikyti įmonės mokumą bei darbą. Kitu atveju įmonė patirtų daug nuostolių ir būtų sužlugdyta. Mano, kad VMI prie FM „taiko dvigubus standartus“, nesiaiškina, ar įmonė turi lėšų, nesikreipė į antstolį. Mano, kad VMI prie FM kaltina nepagrįstai, kadangi, kaip įmonės vadovas, turi atsižvelgti ne tik į eiliškumą, tačiau ir į kitų kreditorių reikalavimus, dengti kitus įsiskolinimus. Tyčios, kuomet reikia priimti daug sprendimų, negali būti. Nėra nurodyta, kad „lėšos“ yra pinigai sąskaitoje, įmonės lėšomis laikomas visas įmonės turimas turtas, įsiskolinimai. Susipažinus su byla, nėra nustatyta, kad įmonė neturi lėšų, ar yra nemoki. Atsižvelgiant į tai – pažeidimas nėra padarytas, kaltės nėra. Įmonė yra moki, mano, kad užteks lėšų padengti nepriemoką VMI prie FM. Mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID buvo taikomos, kadangi buvo pareikštas prašymas. Šio įsiskolinimo nemaža dalis buvo padengta. Dėl operatyvaus patikrinimo nurodė, kad jis buvo atliktas, tačiau apie jį kaip ir nežinojo. K. K. pripažįsta, kad šio patikrinimo metu nustatyta skola, kuri buvo deklaruota ir įmonės ataskaitose. Po operatyvinio patikrinimo skolos nepasikeitė. Pranešimo, dėl duomenų pateikimo, negavo, todėl duomenų ir nepateikė. Jeigu pranešimą būtų gavęs, būtų duomenis pateikęs. Negriaunant įmonės veiklos, nestabdant verslo, nekeliant bankroto bylos su VMI prie FM buvo atsiskaitoma palaipsniui. Galima buvo atsiskaityti iš karto, tačiau tuo atveju įmonė būtų priversta nutraukti veiklą.
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas ir asmuo baustinas administracine tvarka.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, K. K. nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. K. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kadangi atsižvelgiant į bylos medžiagą, Institucija nenustatė, kad įmonė neturi lėšų ar yra nemoki. Paaiškino, kad vien faktas, jog vienu metu yra atsiskaitinėjama su keliais kreditoriais, nesudaro pagrindo kilti atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. VMI prie FM kaltinimą pavadino nepagrįstu, kadangi norint, kad įmonė vykdytų veiklą, o ne bankrutuotų, įmonė privalo atsiskaityti su kreditoriais atsižvelgiant ne tik į kreditorių eiliškumą. Kadangi įmonė yra moki, K. K., kaip įmonės vadovas, mano, kad lėšų padengti mokestinei nepriemokai užteks. Mokėjimai kitiems kreditoriams buvo vykdomi norint sklandžiai vykdyti įmonės veiklą, nesukelti nuostolių ar bankroto. K. K. taip pat nurodė, kad bankroto atveju VMI prie FM prarastų savo kreditoriaus eiliškumą ir „negautų nieko“. Mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID buvo taikomos, kadangi buvo pareikštas prašymas. Šio įsiskolinimo nemaža dalis buvo padengta.
CK 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad atsiskaitydamas su pirmiau kitais kreditoriais nei su VMI siekė užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, saugojo ją nuo žlugimo, tačiau teismo posėdyje ištirti objektyvūs bylos duomenys rodo jį veikus tyčia, o būtent: K. K., kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI ir kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, ir sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o atsiskaitė su kitais kreditoriais. Kaip jau buvo aukščiau paminėta, CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto.
Darytina išvada, jog K. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovu nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais: UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“, K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, V. K. firma „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
Už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą VMI prie FM siūlo skirti straipsnio sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur baudą.
Skiriant K. K. nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei asmens turtinę padėtį, kaltės formą (tiesioginė tyčia), į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes K. K. už padarytą administracinį nusižengimą yra skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – 1400 Eur dydžio bauda. Teismas mano, kad tokiu būdu nebus pažeisti teisingumo ir lygybės prieš įstatymą kriterijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
K. K. pripažinti kaltu padariusią administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-13-917/2024.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.