Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. G., V. G., ieškinį atsakovams M. Ž., A. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovams dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas parteikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje Šiaulių apylinkės teismo sprendimas priimtas remiantis M. Ž. pasirašytais procesiniais dokumentais, teisme duotais paaiškinimais. Nurodo, jog jos parodymai turėjo didelę reikšmę teismui nustatant faktines aplinkybes byloje bei priimant sprendimą, tačiau paaiškėjo, kad M. Ž. teismui sakė netiesą, nes jau pasibaigus teisminiam procesui M. Ž. 2015-06-16 raštu prisipažino melavusi teismui ir suklastojusi 2005-09-28 paskolos sutartį. M. Ž. taip pat pasirašė notaro patvirtintus 2015-07-22 liudytojo parodymus, kur ji taip pat prisipažįsta melavusi teismui, suklastojusi pagrindinį bylos dokumentą - 2005-09-28 paskolos sutartį. M. Ž. prisipažino, jog 2005-09-28 paskolos sutartį ji pasirašė atgaline data tik 2013 metais. Jai rašantis ant sutarties, M. M. nedalyvavo. Šios paskolos sutarties tekstą parengė S. G. bei pasiliko sau abu jos originalius egzempliorius. M. Ž. pripažino, jog A. K. jokios paskolos iš ieškovų nėra gavęs. 2005-09-28 S. G. atlikti bankiniai pavedimai 7 856 Lt ir 20 000 Lt sumomis, buvo jo paties skolų grąžinimas. Šios sumos nebuvo panaudotos namo, esančio Vėjo skg. 10, Šiauliuose, remontui. Nurodo, jog M. Ž. 2015-07-22 liudytojo parodymuose išdėstytas aplinkybes patvirtina bylos medžiaga ir viskas stoja į savo vietas. 2005-09-28 paskolos sutarties 9 p. nustatyta, kad „sutartis sudaryta dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai iš šalių“. Pateikdami ieškinį, ieškovai teismui pateikė jų advokato P.R. B. 2013-11-13 patvirtintą 2005-09-28 paskolos sutarties kopiją (I t., b. l. 6). Šiaulių apylinkės teismas 2013-11-21 nutartimi įpareigojo ieškovus pateikti šios sutarties originalą. Vykdydami šią teismo nutartį, ieškovai, atstovaujami advokato P.R. B., pateikė 2005-09-28 paskolos sutarties originalą (I t., b. l. 15-16). Palyginus ieškovų teismui pateiktą 2005-09-28 paskolos sutarties kopiją (I t., b. l. 6) ir originalą (I t., b. l. 15-16), šie dokumentai akivaizdžiai neatitinka vienas kito: a) kopijos tekstas pakankamai aiškus, originalo - sulietas, dirbtinai sendintas, b) kopijoje V. G. parašo kilputė ties žodžiu „Šiauliai“, originale - ties skaičiumi „12,“; c) kopijoje M. Ž. parašo pabaiga sutampa su žodžio „Šiauliai“ pabaiga, originale - parašas baigiasi ties žodžio „Šiauliai“ viduriu; d) kopijoje M. M. parašas platesnis, iškiliausia jo dalis ties skaičiumi „29“, originale - siauresnis, iškiliausia jos dalis ties skaičiumi „33“. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad ieškovų pateikta 2005-09-28 paskolos sutarties kopija neatitinka teismui vėliau pateikto, neva, tos pačios sutarties vienintelio turimo originalo. Tai reiškia, kad ieškovai turi abu sutarties originalius egzempliorius, kurių vieną pateikė teismui, o nuo kito padarė kopiją, kurią 2013-11-13 patvirtino jų advokatas P.R. B.. Šį faktą po bylos išnagrinėjimo pripažino ir atsakovė M. Ž.. Atsakovas A. K. niekada nedalyvavo 2005-09-28 paskolos sutarties pasirašyme, apie tokią sutartį nežinojo, niekada neturėjo jos originalo. Šią sutartį suklastojo ją pasirašiusieji asmenys 2013 metais, dėl to 2005-09-28 paskolos sutartis A. K. negali sukurti prievolių. Savo prašymą atnaujinti procesą atsakovas grindžia Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui nebuvo žinomos 2005-09-28 paskolos sutarties, kuria ieškovai grindžia ieškinį, pasirašymo aplinkybės, nes jis šios sutarties nėra pasirašęs, ją pasirašant nedalyvavo, o šią sutartį pasirašiusi M. Ž. teismui davė neteisingus parodymus. Iš M. Ž. notaro patvirtintų 2015-07-22 liudytojo parodymų paaiškėjo, kad 1) M. Ž. 2005-09-28 paskolos sutartį pasirašė ieškovo S. G. paveikta bei įtakota, t. y. nebuvo jos valios tokiai sutarčiai; 2) M. Ž. 2005-09-28 paskolos sutartį pasirašė tik 2013 m., t. y. sutartis suklastota, pasirašyta po ištuokos ir nesukuria solidarių prievolių; 3) M. Ž. rašantis ant sutarties, M. M. nedalyvavo; 4) 2005-09-28 paskolos sutarties tekstą pasirašymui parengė ir pateikė jai pasirašyti S. G.; 5) abu sutarties originalūs egzemplioriai liko pas S. G.; 6) M. Ž. taip pat iš ieškovų nėra gavusi jokios paskolos. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau dėl ieškovų įtakos M. Ž., jos teismui nebuvo atskleistos. Pareiškėjas nurodo, jog nežinojo šių aplinkybių ir negalėjo jų žinoti, nes jis pats sutarties pasirašyme nedalyvavo ir apie tokią sutartį apskritai nežinojo iki bylos iškėlimo teisme. Atsakovas apie šias aplinkybes sužinojo tik 2015 m. vasarą iš M. Ž., kuri jam prisipažino, o pareikalavus, savo prisipažinimą patvirtino notariškai. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Šios aplinkybės svarbios nustatant bylai svarbias aplinkybes dėl: santuokos nutraukimo fiktyvumo; paskolos reikalingumo, gavimo, panaudojimo, solidarios atsakomybės ir kt. Įsiteisėjęs sprendimas grįstas M. Ž. ieškovo įtakotais parodymais. Naujai paaiškėjusios aplinkybės sudaro didelį konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumą, kurį nustačius, turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Naujai paaiškėjusias aplinkybes taip pat patvirtina ir A. K. kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikti papildomi įrodymai (AB Swedbank sąskaitos išrašas, liudijantis pinigų panaudojimą; 2006-08-23 įvertinimo ataskaitos kopija ir 2014-12-04 Gyvenamojo namo interjero nuotraukos, liudijantys, kad 2005 m. namas nebuvo remontuojamas; A. K. mokėjimai M. Ž. ir 2007-2009 šeimos nuotraukos, liudijančios, jog skyrybos nebuvo fiktyvios; ir kt.), kuriuos teismas atsisakė priimti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga - ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. Atnaujinus procesą šioje byloje, teismas galės įvertinti ir šiuos įrodymus, kurie tik patvirtina naujai paaiškėjusias aplinkybes bei leis teisingai išspręsti bylą. Bet kokiu atveju, M. Ž. pateikus notaro patvirtintą liudijimą, jos teisme duoti paaiškinimai tapo nepatikimi, todėl jais grįstas teismo sprendimas tapo nepatikimu. Nepatikimu įrodymu laikytina ir 2005-09-28 paskolos sutartis, nes M. Ž. prisipažino ją suklastojusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „Su įrodymų patikimumu yra tiesiogiai susijusi įrodinėjimo priemonių įrodomoji vertė. Jeigu įrodinėjimo procese dalyvaujantys byloje asmenys pareiškia, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti jo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jeigu tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali ir savo iniciatyva skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Kadangi įrodymų suklastojimas yra susijęs su nusikalstama veika, teismas turi būti aktyvus ir ex officio reikalauti įrodymų. Jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu. Nustatęs nusikalstamos veikos požymius, apie suklastojimo faktą teismas praneša prokurorui (CPK 184 straipsnis)“. Minėtų įrodymų patikimumo klausimas gali būti išspręstas tik atnaujinus procesą byloje. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tapo akivaizdu, jog įrodymai, kuriais remdamasis teismas sprendė, jog 2005-09-28 bankiniais pavedimais pinigai atsakovui buvo perduoti paskolai, kad atsakovas, neva, gavo paskolos ir grynaisiais pinigais, paskola panaudota šeimos poreikiams - namo remontui, yra nepatikimi, subjektyvūs, vieni kitiems prieštaraujantys. Tik kompleksinis įrodymų įvertinimas, įskaitant ir naujai paaiškėjusias aplinkybes, gali sąlygoti teisingo sprendimo byloje priėmimą. Iš A. K. įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteistos labai didelės sumos piniginių lėšų, kurių jis faktiškai nesiskolino. Ieškovai šias sumas iš atsakovo prisiteisė veikdami nesąžiningai, neturėdami tam jokio teisinio pagrindo, suklastoję paskolos sutartį, paveikę jo buvusią sutuoktinę M. Ž., kad ši duotų jiems palankius parodymus. Tik proceso atnaujinimas gali užtikrinti teisingumą šioje byloje.

Šalims buvo pranešta apie prašymo nagrinėjimą. A. M. Ž. į prašymą atsiliepimo nepateikė.

Nurodyta trečiuoju asmeniu E. Ž. yra mirusi iki prašymo pareiškimo teisme dienos, t. y. 2015-05-23. Pateikta pažyma iš notarų biuro, jog palikimo įpėdiniai nėra priėmę (87, 108 b. l. t. 3).

Teisme gautas ieškovų S. G. ir V. G. atsiliepimas, kuriame nurodo, jog nesutinka su prašymu, prašo jį atmesti, nes atsakovas savo prašymą motyvuoja bendraatsakovės M. Ž. parodymais, kuriais, atsakovo teigimu, bendraatsakovė M. Ž. pakeitė parodymus iš tų parodymų, kuriuos davė bylos nagrinėjimo teisme metu į visiškai priešingus, t. y. kad, neva, ieškovai, naudodami fizinį ir psichologinį smurtą bendraatsakovės M. Ž. atžvilgiu, privertė ją duoti parodymus prieš atsakovą. Ieškovai nurodo, jog jiems bendraatsakovė M. Ž. yra atsiuntusi savo ranka rašytą raštą, kuriame ji nurodo, jog ji - M. Ž., norinti įspėti ieškovus apie neteisėtus veiksmus, susijusius su civiline byla Nr. N2-457-569/2014 teismo proceso N2-70-3-05130-2013-0 dėl piniginės prievolės. Nurodo, jog 2015-07-05 pas M. Ž. į namus buvo atvykę su lengvuoju automobiliu valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai A. K. ir A. K., kad darydami jai labai didelį psichologinį spaudimą ir gąsdindami ją užuominomis norėjo, kad ji duotų prieš ieškovus melagingus parodymus ir pasirašytų dokumentus, kurį buvo parašę ir atsivežė su savimi kartu. Nurodo, jog dokumento turinys buvo visiškai prieštaringas jos tikrais parodymais, kuriuos ji sąžiningai davė teismo proceso metu, o šios informacijos pateikimu ieškovams ji nori apsidrausti, kad prieš ją ir su ja nebūtų jokių surištų dokumentų pateikimo į valstybines įstaigas, kur galėtų būti falsifikuojamas jos parašas, kad gautų materialinę naudą. Pateikia kopiją dokumento, kurį buvo verčiama pasirašyti ir nori informuoti, kad dėl tų neteisėtų veiksmų ji kreipsis į prokuratūrą. Pranešimo data - 2015-07-08. Ieškovai nurodo, jog šiuo bendraatsakovės M. Ž. raštu, taip pat pareiškėjo į bylą pateiktais jau vėlesniais dokumentais konstatuotina, kad pareiškėjui ir jo dabartinei sutuoktinei A. K. pavyko įgyvendinti savo nusikalstamus ketinimus prieš bendraatsakovę M. Ž. ir/arba grasinimų, arba dokumentų klastojimo būdu išgauti jos parašus ant dokumentų, kuriuos pareiškėjas pateikė į bylą kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, jog pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra ne tik neteisėtas ir nepagrįstas, bet ir atvirai nusikalstamas. Ieškovai nurodo, jog atsakovas A. K. prieš pusę metų Šiaulių apylinkės teisme buvo jau nuteistas realia 3 metų laisvės atėmimo bausme už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą stambiu mastu, bet ir toliau užsiima jam puikiai pažįstamomis nusikalstamomis veikomis, t. y. dokumentų klastojimu, sukčiavimu ir poveikiu liudytojams. Atsiliepime pažymima, kad teismų sprendimai šioje byloje, dėl kurios pareiškėjas teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo, buvo priimti ištyrus ir įvertinus įrodymus, t. y. 6 liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, bankinius pavedimus, paties atsakovo akivaizdų melavimą ir daugkartinį pozicijos keitimą bylos nagrinėjimo metu. Dėl šios priežasties teismų sprendimai šioje byloje buvo visiškai pagrįsti, teisingi ir teisėti, o atsakovo nusikalstami veiksmai grasinant ir veikiant bendraatsakovę M. Ž., nepaneigia šių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovai vadovaujasi Civilinio proceso kodekso 300 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad jeigu byloje paaiškėja, kad dalyvaujančio asmens veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Minėto straipsnio tikslas - informuoti prokurorą apie galbūt padarytas nusikalstamas veikas, šis tikslas gali būti pasiektas teismams papildomai priimant atskirąją nutartį. Nurodo, jog iš įrodymų matyti, jog atsakovas A. K., veikdamas bendrininkų grupėje su savo sutuoktine A. K., darė poveikį bendraatsakovei M. Ž., kad ši pakeistų teismo procese šioje byloje duotus parodymus į priešingus. Pažymėtina, kad, nors M. Ž. šioje byloje turėjo bendraatsakovės statusą, tačiau teismo posėdžio metu buvo apklausta ir kaip liudytoja, t. y. kaip asmuo, kuris kartu su ieškove V. G. ir M. M. pasirašė šios bylos ginčo paskolos sutartį. B. M. Ž., kaip liudytojos parodymus, siekė paveikti ir pakeisti atsakovas ir jo sutuoktinė, veikdami bendrininkų grupėje, t. y. padaryti BK 233 str. 1 d. nurodytą nusikalstamą veiką bei veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja Civilinio proceso kodekso XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Šis procesas yra išimtinis ir bylos gali būti peržiūrimos tik konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems Civilinio proceso kodekso 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-457-569/2014 grindžia Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jam bylos nagrinėjimo metu.

Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 str. 2 d.).

Pagal Civilinio proceso kodekso 370 str. 3 d. teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus Civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas kodekso 366 str. 1 d. įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai.

Pareiškėjas nurodo, jog apie naujai paaiškėjusias aplinkybes jam tapo žinoma 2015 m. vasarą, gavus M. Ž. raštą bei notarinį liudijimą, todėl terminas nėra praleistas. Kadangi prašymas grindžiamas 2015-06-16, 2015-07-22 M. Ž. raštu bei liudijimu, todėl nėra praleistas terminas pateikti prašymą (CPK 368 str. 1 d.).

Spręstina, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje pagal pareiškėjo nurodytą Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius, turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka bent vieno iš šių reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje ir negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. prasme (LAT 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Šiaulių apylinkės teismas 2014-11-05 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-457-569/2014, kuriuo tenkino ieškovų S. G. ir V. G. ieškinį, priteisdamas solidariai iš atsakovų A. K. ir M. Ž. 48 000 Lt paskolos, 24 013,15 Lt pelno palūkanų, 12 962,37 Lt delspinigių, 10 proc. dydžio metines pelno palūkanas ir 5 proc. procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos – 2013-11-14 - iki sprendimo visiško įvykdymo, 2549,26 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo A. K. priešieškinį dėl 2005-09-28 paskolos sutarties pripažinimo jo atžvilgiu nesudaryta atmetė (107-116 b. l. t. 2). Šiaulių apygardos teismas 2015-05-07 nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą (53-63 b. l. t. 3).

Pareiškėjas nurodo, jog M. Ž. parodymai turėjo didelę reikšmę teismui nustatant faktines aplinkybes byloje bei priimant sprendimą, o vėliau paaiškėjo, kad M. Ž. teismui sakė netiesą, nes, jau pasibaigus teisminiam procesui, M. Ž. 2015-06-16 raštu prisipažino melavusi teismui ir suklastojusi 2005-09-28 paskolos sutartį, ji pasirašė notaro patvirtintus 2015-07-22 liudytojo parodymus, kur ji taip pat prisipažįsta melavusi teismui, suklastojusi pagrindinį bylos dokumentą - 2005-09-28 paskolos sutartį. M. Ž. prisipažino, jog 2005-09-28 paskolos sutartį ji pasirašė atgaline data tik 2013 metais. Nurodo, jog palyginus ieškovų teismui pateiktą 2005-09-28 paskolos sutarties kopiją (I t., b. l. 6) ir originalą (I t., b. l. 15-16), šie dokumentai akivaizdžiai neatitinka vienas kito: a) kopijos tekstas pakankamai aiškus, originalo - sulietas, dirbtinai sendintas, b) kopijoje V. G. parašo kilputė ties žodžiu „Šiauliai“, originale - ties skaičiumi „12,“; c) kopijoje M. Ž. parašo pabaiga sutampa su žodžio „Šiauliai“ pabaiga, originale - parašas baigiasi ties žodžio „Šiauliai“ viduriu; d) kopijoje M. M. parašas platesnis, iškiliausia jo dalis ties skaičiumi „29“, originale - siauresnis, iškiliausia jos dalis ties skaičiumi „33“. Pareiškėjo teigimu šios aplinkybės parodo, kad ieškovų pateikta 2005-09-28 paskolos sutarties kopija neatitinka teismui vėliau pateikto, neva, tos pačios sutarties vienintelio turimo originalo, kas reiškia, kad ieškovai turi abu sutarties originalius egzempliorius, kurių vieną pateikė teismui, o nuo kito padarė kopiją, kurią 2013-11-13 patvirtino jų advokatas P.R. B.. Nurodo, jog atsakovas A. K. niekada nedalyvavo 2005-09-28 paskolos sutarties pasirašyme, apie tokią sutartį nežinojo, niekada neturėjo jos originalo, šią sutartį suklastojo ją pasirašiusieji asmenys 2013 metais. Dėl to 2005-09-28 paskolos sutartis negali A. K. sukurti prievolių.

Ieškovai, atsikirsdami į prašymą dėl proceso atnaujinimo su atsiliepimu pateikė, kaip jie nurodo, M. Ž. pateiktą pranešimą, iš kurio matyti, jog M. Ž., norinti įspėti ieškovus apie neteisėtus veiksmus, susijusius su civiline byla Nr. N2-457-569/2014 teismo proceso N2-70-3-05130-2013-0 dėl piniginės prievolės. Nurodo, jog 2015-07-05 pas M. Ž. į namus buvo atvykę sutuoktiniai A. K. ir A. K., kad darydami jai labai didelį psichologinį spaudimą ir gąsdindami ją užuominomis norėjo, kad ji duotų prieš ieškovus melagingus parodymus, ir pasirašytų dokumentus, kurį buvo parašę ir atsivežė su savimi kartu. Nurodo, jog dokumento turinys buvo visiškai prieštaringas jos tikrais parodymais, kuriuos ji sąžiningai davė teismo proceso metu, o šios informacijos pateikimu ieškovams ji nori apsidrausti, kad prieš ją ir su ja nebūtų jokių surištų dokumentų pateikimo į valstybines įstaigas, kur galėtų būti falsifikuojamas jos parašas, kad gautų materialinę naudą. Dėl tų neteisėtų veiksmų ji kreipsis į prokuratūrą. Pati atsakovė M. Ž. atsiliepimo nepateikė.

Taigi, byloje po prašymo atnaujinti procesą gavimo yra pateikti prieštaraujantys vieni kitiems įrodymai, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių ir tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui.

Teismas, išnagrinėjęs prašymą, sprendžia, kad pareiškėjas nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios turėtų esminę reikšmę bylai ir galėtų sukelti abejonių įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumu, nes byloje buvo ištirti visi esantys įrodymai, ne tik jų dalis, dėl jų išsamiai pasisakyta, nustatyta, jog A. K. nepateikti įrodymai, jog pinigų pervedimai buvo ieškovo skolų grąžinimas (113 b. l. t. 2). Pareiškėjo prašyme nurodyti faktai ir aplinkybės nesudaro Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą byloje, baigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, nes prašyme yra pakartotinai pateikiami atsakovo vertinimai ir pasvarstymai apie byloje nustatytas ir teismų jau įvertintas faktines aplinkybes, byloje jau buvo tirta ir sprendime pasisakyta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad M. Ž. pasirašė paskolos sutartį atgaline data, o įstatymo leidėjo leistinų, neginčijamų įrodymų apie naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjas teismui nepateikė, nes M. Ž. davė paaiškinimus, prisiekusi teisme sakyti tiesą, taip pat prisiekusi pas notarą, bet pateikė ieškovams pranešimą, kad duoti tokius parodymus ją privertė pareiškėjas su sutuoktine (CPK 177, 178, 185 str.). Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl M. Ž. melagingų parodymų davimo yra pagrindas kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, ką pareiškėjas jau yra padaręs, tai patvirtina pateikta Šiaulių apygardos teismo nutartis, priimta 2015-10-07.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 3 p. numato savarankišką pagrindą proceso atnaujinimui - įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies, liudytojo parodymai, dėl kurių priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, tačiau pareiškėjas proceso atnaujinimą grindžia Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p., kuris numato naujai paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių tos aplinkybės įrodymų visumoje neturi esminės reikšmės. Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas.

Pareiškėjas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis taip pat nurodo ir A. K. kartu su apeliaciniu skundu teismui pateiktus papildomus įrodymus (AB Swedbank sąskaitos išrašas, liudijantis pinigų panaudojimą; 2006-08-23 įvertinimo ataskaitos kopija ir 2014-12-04 Gyvenamojo namo interjero nuotraukos, liudijantys, kad 2005 m. namas nebuvo remontuojamas; A. K. mokėjimai M. Ž. ir 2007-2009 šeimos nuotraukos, liudijančios, jog skyrybos nebuvo fiktyvios; ir kt.), kuriuos apeliacinis teismas atsisakė priimti. Atkreiptinas dėmesys, jo Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. prasme tai negali būti laikoma naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kadangi jos jau buvo bylos nagrinėjimo metu, buvo žinomos pareiškėjui, tik tas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti teismui (CPK 178, 185, 366 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsisakytina atnaujinti procesą (CPK 178, 185, 366, 370 str.).

Teismas, skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nutartyje pasiūlė šalims iki posėdžio pateikti teismui duomenis, ar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodo, kaip pagrindą procesui atnaujinti. Pareiškėjas pateikė Šiaulių apygardos teismo nutartį, iš kurios matyti, jog yra kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Atsakovas M. Ž. nepateikė duomenų, kad kreipėsi į prokuratūrą dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės veiksmų, nors pateiktame pranešime tai nurodoma.

Ieškovai S. G. ir V. G. prašo teismo kreiptis į prokuratūrą pagal Civilinio proceso kodekso 300 str. Nurodo, kad iš ieškovų su atsiliepimu teikiamų įrodymų, t. y. bendraatsakovės M. Ž. rašytinių paaiškinimų daugiau nei akivaizdu, kad atsakovas A. K., veikdamas bendrininkų grupėje su savo sutuoktine A. K., darė poveikį bendraatsakovei M. Ž., kad ši pakeistų teismo procese šioje byloje duotus parodymus į priešingus. Nors M. Ž. šioje byloje turėjo bendraatsakovės statusą, tačiau teismo posėdžio metu buvo apklausta ir kaip liudytoja, t. y. kaip asmuo, kuris kartu ieškove V. G. ir M. M. pasirašė šios bylos ginčo paskolos sutartį. Teigia, kad būtent M. Ž., kaip liudytojos parodymus, siekė paveikti ir pakeisti atsakovas ir jo sutuoktinė, veikdami bendrininkų grupėje, t. y. padaryti BK 233 str. 1 d. nurodytą nusikalstamą veiką. Nurodo, jog A. K., veikdamas bendrininkų grupėje su savo sutuoktine A. K., siekė paveikti ir paveikė liudytojos M. Ž. parodymus jam naudinga linkme, tuo tikslu, kad būtų pakeistas atsakovui nepalankus ir ieškovams palankus teismo sprendimas priešinga kryptimi, t. y. kad būtų pakeista jau įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo nutartis šioje byloje, kuria buvo paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo visiškai tenkintas ieškovų ieškinys ir iš atsakovo priteista beveik 30 tūkst. eurų suma, o šis ieškovų ieškinys būtų atmestas visa apimtimi, siekė nepagrįstu ir nusikalstamu būdu išvengti beveik 30 tūkst. EUR prievolės ieškovams vykdymo. Nurodo, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Šiuo atveju A. K., veikdamas bendrininkų grupėje su savo sutuoktine A. K., turi būti baudžiamas už tai, kad kėsinosi padaryti BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, t. y. kėsinosi sukčiauti stambiu mastu, t. y. nusikalstamu būdu, grasindami ir tokiu būdu veikdami liudytojos M. Ž. parodymus, kėsinosi išvengti itin didelės turtinės prievolės ieškovams vykdymo. A. K. jau yra Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas realia 3 metų laisvės atėmimo bausme už sukčiavimą stambiu mastu ir dokumentų klastojimą, t. y. už analogiškas veikas, kurių padarymu jis yra kaltinamas, bet jis dar nėra patalpintas į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, o jam yra skirta tik kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, todėl taip pat būtina pranešti prokurorams apie šias atsakovo padarytas nusikalstamas veikas, kad prokurorai spręstų dėl kardomosios priemonės pakeitimo iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į areštą, kad tokiu būdu būtų užkirstas kelias jam toliau daryti nusikalstamas veikas. Ieškovai prie atsiliepimo pagrindžiančių įrodymų nepateikia (CPK 178 str.).

Civilinio proceso kodekso 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja, jog dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmai turi nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

Atsakovas M. Ž. į prašymą dėl proceso atnaujinimo neatsiliepė, nepateikė duomenų, ar kreipėsi į prokuratūrą. Ieškovai nurodo, jog nors M. Ž. šioje byloje turėjo bendraatsakovės statusą, tačiau teismo posėdžio metu buvo apklausta ir kaip liudytoja, t. y. kaip asmuo, kuris kartu su ieškove V. G. ir M. M. pasirašė šios bylos ginčo paskolos sutartį, tačiau byloje nėra duomenų apie M. Ž., kaip liudytojos apklausą, nėra ir jos priesaikos. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio proceso santykių subjektams - liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui, todėl šioje byloje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo metu iš byloje esančių įrodymų visumos negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl ieškovų nurodomų BK 233, 182 str. 2 d. straipsniuose nustatytų veikų požymių buvimo ir atskiroji nutartis byloje nepriimtina (CPK 185, 300 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ieškovai, tiek M. Ž. turi galimybę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.

Pareiškėjui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) priėmimo (145 b. l. t. 3). Teismo nutartimi buvo nustatyta, jog mokėtinas žyminis mokestis yra 780 Eur (12 b. l. t. 3). Kadangi atsisakyta atnaujinti procesą, todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš pareiškėjo A. K. ir yra 585 Eur (CPK 80 str. 4, 7 d., 84, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 290, 291 straipsniais, 370 straipsnio 2, 3 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo A. K. prašymą.

Priteisti iš pareiškėjo A. K. valstybei 585 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7d. nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.