- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- II-21-946/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01043-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Pasirengimas nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 640 str.)
- 21.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus įgaliotajam atstovui V. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2022 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-523-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22171322534.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2022 m. liepos 21 d. nutarimu R. R. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta galutinė 1500 Eur bauda.
Šalies argumentai
R. R., nesutikdamas su Institucijos patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus jo atžvilgiu priimtu nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2022 m. liepos 21 d. nutarimą, kadangi jis, kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo įdarbinęs E. C. nuo 2022 m. birželio 1 d. (b. l. 3).
Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo R. R. pateiktą skundą palaikė ir prašė tenkinti, vadovaujantis jame išdėstytais argumentais. Parodė, kad buhalterė jį informavo, jog darbo sutartis įsigalioja jos sudarymo dieną – gegužės 31 d., E. C. pradeda dirbti birželio 1 d., jos nuomone, pranešimas Sodrai pateiktas nepažeidus įstatymo reikalavimų, o tai, kad pranešimas pateiktas po dviejų dienų tai nėra nusižengimas, nes Sodra minėtą dokumentą priėmė, be to, neveikė Sodros sistema. Sodroje yra duomenys, kad E. C. dirba nuo birželio 1 d., tačiau pati sistema leidžia pateikti duomenis atgaline data, nėra jokio pažeidimo, darbuotojas buvo tikrai įdarbintas ir pranešimas pateiktas birželio 2 d. E. C. dirba įvairiose pareigose. Nesvarstė galimybės darbo sutartyje numatyti, kad dirbti E. C. pradės vėliau ir iš anksto pateikti duomenis Sodrai. Nežinojo, kad turi pateikti duomenis vieną dieną prieš darbuotojo darbo pradžią. Pranešimą Sodrai dėl E. C. įdarbinimo pateikė po Institucijos patikrinimo ir nustatyto nelegalaus darbo fakto.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į R. R. skundą nurodė, kad nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentais ir prašo skundo netenkinti bei palikti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2022 m. liepos 21 d. priimtą nutarimą nepakeistą.
Atsiliepime į skundą nurodyta, kad 2022 m. liepos 21 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniame skyriuje buvo išnagrinėta darbdavį atstovaujančio asmens - įmonės vadovo R. R. administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK 22171322534 ir buvo nutarta R. R. – darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovą, pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir ANK 96 straipsnio 2 dalyje. Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda - 1 500 Eur bauda, kuri yra mažesnė nei vidurkis.
R. R. su nutarimu ir paskirta nuobauda nesutiko ir pateikė skundą, tačiau Institucijos vertinimu, priimtas nutarimas Nr. VDI-ANR_N-523-2022 yra teisingas, motyvuotas ir pagrįstas, todėl skundas turėtų būti netenkintas. Institucija, skirdama nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir asmeniui, atlikusiam įmonės vadovo funkcijas - R. R., paskyrė 1 500 Eur baudą, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis.
Vykdant nelegalaus darbo kontrolę, 2022 m. birželio 1 d. apie 11 val. 43 min. adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliktas darbo vietos stebėjimas. Stebimas buvo sandėlis Nr. 2, kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Stebėjimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose buvo rasti du dirbantys darbuotojai, kurie gamino reklamą. Darbuotojų asmenybės nustatymo metu nustatyta, kad rasti dirbantys E. C. ir A. K.. Sutikrinus darbuotojų anketinius duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie darbuotojo E. C. valstybinio socialinio draudimo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nėra pateikęs duomenų.
2022 m. birželio 2 d. apie 09 val. 55 min. atlikto patikrinimo metu, adresu (duomenys neskelbtini), sandėlyje Nr. 2, vėl rasti dirbantys tie patys darbuotojai - E. C. ir A. K.. Darbuotojai patikrinimo metu krovė krovininį automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Pakartotinai sutikrinus darbuotojų anketinius duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie darbuotojo E. C. valstybinio socialinio draudimo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nėra pateikęs duomenų.
Patikrinimo metu abu darbuotojai nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. C. nurodė, kad dėl darbo tarėsi su įmonės vadovu R. R., sandėlyje dirba pirmą dieną. Darbo sutartį pasirašys šiandien – 2022 m. birželio 2 d., jo darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val.
Šalies argumentai
A. K. pateiktame paaiškinime pažymi, kad jis kartu su E. C. dirbo ir vakar dieną – 2022 m. birželio 1 d. Darbo metu gamino reklamą.
Susipažinus su patikrinimo metu gautais duomenimis, buvo nustatyta, kad veikoje tarp darbdaviui atstovaujančio asmens - įmonės vadovo R. R. ir darbuotojo E. C. buvo visi darbo sutarties požymiai: buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotojas vykdė darbo metu. Tokia veika - nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro jo egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, traktuojama kaip nelegalus darbas. Tokiais veiksmais įmonės vadovas R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 18.1.1. punktą (b. l. 39-41).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos įgaliotasis atstovas V. L. parodė, kad nors skundą padavęs asmuo R. R. nurodo, kad darbo sutartis su E. C. sudaryta gegužės 31 d., tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad darbo sutarties E. C. birželio 2 d. neturėjo. Skundą padavusio asmens kaltę įrodyta administracinio nusižengimo byloje susirinktais įrodymais, o administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatymo reikalavimų.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad yra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius. Parodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pavedimu pavesta atlikti patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimai nelegalaus darbo. Birželio 1 d. atliko minėtos įmonės patalpų stebėjimą. Stebėjimo metu rado du dirbančius asmenis, patikrino jų asmens duomenis su Sodros duomenimis. Vienas iš jų buvo įtrauktas į įmonės darbuotojų sąrašą, o kitas – E. C. nebuvo įtrauktas į įmonės darbuotojų sąrašą. Birželio 2 dieną atliko patikrinimą ir jo metu rasti dirbantys tie patys du asmenys, kurie dirbo ir birželio 1 d. Prieš patikrinimą taip pat patikrino Sodros duomenų bazę ir joje įmonės darbuotojų sąrašas buvo nepakitęs, jame nebuvo įrašytas E. C.. Duomenys Sodrai apie E. C. buvo pateikti po patikrinimo. Girdėjo pokalbį tarp E. C. ir įmonės vadovui, jis klausė kurioje įmonėje dirba, asmuo, su kuriuo E. C. kalbėjo, jam atsakė, jog jis nedirba jokioje įmonėje. Duomenys apie E. C. pateikti atgaline data Sodrai, kadangi duomenys turėjo būti pateikti vėliausiai iki gegužės 31 d. 23 val. 59 min., nes jie turi būti pateikti duomenys diena prieš darbo pradžią.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad dirbo pas R. R. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Su E. C. susipažino dirbdami vienoje darbovietėje. Darbas buvo pagal R. R. nurodymus. Prisimena, jog patikrinimo metu jis ir E. C. dirbo kartu, gamino inkiliukus, atliko darbines funkcijas.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. C. parodė, kad patikrinimo metu padarytose nuotraukose jis užfiksuotas dirbantis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Pasirašė darbo sutartį. Sutartį pasirašė gegužės 31 d., o dirbti pradėjo birželio 1 d. Įmonę „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo R. R., sutartį pasirašė įmonės ofise. Darbo sutarties patikrinimo metu neturėjo, ji buvo namuose, tokios aplinkybės Institucijos darbuotojams nenurodė. Pradinį rašytinį paaiškinimą rašė pasimetęs, išsigandęs, darbo sutartis buvo pasirašyta tuo metu. Dirbo ir birželio 1 d. ir birželio 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje 2022 m. birželio 14 d. R. R. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal požymius administracinio pažeidimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ANK 96 straipsnio 2 dalyje už tai, kad atlikdamas darbdaviui - UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujančio asmens, įmonės vadovo funkcijas, leido dirbti E. C. pagalbiniu darbininku įmonės naudai ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jo valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus; prieš pradedant eksploatuoti įmonę/darbdavį - UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų nustatyta tvarka privalomai nebuvo patikrintos žinios darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Administracinio nusižengimo protokole konstatuota, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, DK 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. Al-276, 4 punktą.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.
Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys arba jo įgaliotas asmuo.
Pažymėtina, kad kiekvienu atveju kiekvienam darbdaviui arba jo įgaliotam atstovui, priimančiam asmenį į darbą, galioja Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) numatytas imperatyvas, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad R. R. administracinio nusižengimo padarymo metu buvo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Skundą padavęs asmuo R. R. nurodo, kad darbo sutartis su E. C. buvo sudaryta 2022 m. gegužės 31 d. ir joje buvo numatyta, kad E. C. pradeda dirbti nuo 2022 m. birželio 1 d., tačiau minėta darbo sutartis buvo perduota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriui tik po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atlikto patikrinimo.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, 2022 m. birželio 2 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte nustatyta, jog buvo tikrinama UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. birželio 1 d. apie 11 val. 43 min., adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliktas darbo vietos stebėjimas. Buvo stebimas sandėlis Nr. 2, kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Stebėjimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose buvo rasti du dirbantys darbuotojai, kurie gamino reklamą – E. C. ir A. K.. Sutikrinus darbuotojų anketinius duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie darbuotojo E. C. valstybinio socialinio draudimo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriui nėra pateikęs duomenų. 2022 m. birželio 2 d. apie 09 val. 55 min. atlikto patikrinimo metu adresu (duomenys neskelbtini), sandėlyje Nr. 2, buvo rasti dirbantys E. C. ir A. K., kurie krovė krovininį automobilį „Fiat Ducato“. Pakartotinai sutikrinus darbuotojų anketinius duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie darbuotojo E. C. valstybinio socialinio draudimo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nėra pateikęs duomenų. Nors skundą padavęs asmuo R. R. neneigia, kad duomenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui buvo paduoti ne vieną dieną iki darbuotojo darbo pradžios, tačiau po kelių dienų, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistema leidžia taip duomenis pateikti (atgaline data), tačiau pažymėtina tai, jog tokios teisės normos, įpareigojančios darbdavį apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka pranešti prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, ir yra sukurtos siekiant išvengti piktnaudžiavimų ( Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-31-576/2023). Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus rašto, duomenys apie apdraustojo E. C. valstybinio socialinio draudimo pradžią gauti 2022 m. birželio 2 d. (b. l. 65).
Pažymėtina ir tai, jog 2022 m. birželio 1 d. atlikus darbo vietos kontrolę, o 2022 m. birželio 2 d. – patikrinimą, nebuvo nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistema būtų buvusi sutrikusi ir / ar neveikusi, ir tai lemtų praleistą terminą pateikti informaciją apie asmens įdarbinimą iki darbuotojo darbo pradžios. Be to, kaip nurodė savo pirminiuose paaiškinimuose E. C., jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2022 m. birželio 2 d., nors tiek teismo posėdžio metu duotų jo paties ir liudytojo A. K. parodymų, tiek iš stebėjimo metu darytų foto nuotraukų akivaizdu, kad jis dirbo tiek birželio 1 d., tiek birželio 2 d. Nors E. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo sutartis jau buvo su juo pasirašyta, tačiau tokios aplinkybės savo rašytiniuose paaiškinimuose jis nenurodė, priešingai – nurodė darbo sutartį pasirašysiąs šiandien, tai yra 2022 m. birželio 2 d., todėl teismui kyla pagrįsta abejonė ar darbo sutartis buvo pasirašyta 2022 m. gegužės 31 d. E. C. negalėjo patikrinimo metu pateikti darbo sutarties, taip pat nenurodė, jog ją turi namuose. Be to, kaip nurodė teismo posėdžio metu apklaustas patikrinimą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ atlikęs A. S., jis girdėjo E. C. pokalbį su, kaip jis nurodė, vadovu, kuris į E. C. klausimą, kur dirba, atsakęs – niekur nedirbi. Analizuojamu atveju, įvertinus visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad skundą padavęs asmuo R. R., veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir veikdamas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, kurioje numatyta, kad vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, leido dirbti E. C. pagalbiniu darbininku įmonės naudai ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jo valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, todėl jo veiksmai (rašytinės sutarties nesudarymas ir nepranešimas apie darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžią įstatyme nustatytu terminu) pagrįstai kvalifikuoti kaip nelegalus darbas pagal ANK 94 straipsnio 1 dalį.
Šioje byloje taip pat nustatyta, jog R. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, kadangi patikrinus R. R. anketinius duomenis nustatyta, jog jo kaip įmonės vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities nėra patikrintos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau kaip matyti iš pačio R. R. skundo ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, jis šioje dalyje nutarimo neskundžia.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, byloje nustatyta pakankamai skundą padavusio asmens kaltumą pagrindžiančių įrodymų, tai yra, jog skundą padavusio asmens R. R. veiksmuose buvo ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėčių požymių visuma.
Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (Lietuvos Respublikos ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjas – vyriausiasis darbo inspektorius V. L., priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai nenustatė R. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė jam baudas, kurių dydis didesnis nei minimalus, tačiau nesiekia bausmės vidurkio, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog R. R. padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuoti teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2022 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-523-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22171322534 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o R. R. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
palikti 2022 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2022 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-523-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22171322534 nepakeistą ir R. R. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 22171322534, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.