- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-30
- Bylos Nr.
- I-6803-968/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00723-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- J. J. Skundą
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. Skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą ir patikslintą skundą, prašydamas: atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – valstybinė pensija) dalies, susidariusios už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo priteisimo paduoti; panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2014-03-28 sprendimą Nr. 1D-2525(11); iš VRM valstybinės pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-02-27 ir 2015-08-24 nutartimis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015-08-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-736-575/2015 buvo priimta pareiškėjo skundo dalis dėl prašymo panaikinti VRM 2014-03-28 sprendimą Nr. 1D-2525(11) ir priteisti iš atsakovės neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo.
Šalies argumentai
2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jam paskirta valstybinė pensija buvo nepagrįstai sumažinta. VRM valstybinės pensijos nepriemoką pareiškėjui kompensuoti atsisakė. Su šiuo sprendimu pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjas savo skundą grindžia, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais, taip pat LVAT praktika.
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjo valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).
Į teismo posėdį atsakovių atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius atsiliepime nurodo, kad jis nepagrįstai į bylą įtrauktas atsakovu, prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą arba atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2016-12-31.
Į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
5. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Skundas atmestinas.
1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: valstybinė pensija pareiškėjui paskirta nuo 2008-10-21 (b. l. 41); pareiškėjas2014-02-26 pateikė prašymą VRM, kuriuo prašė išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką(b. l. 42); VRM 2014-03-28 sprendime Nr. 1D-2525(11) nurodė, kad išmokėti nepriemoką neturi teisinio pagrindo(b. l. 43–44).Kartu su sprendimu Nr. 1D-2525(11) VRM pareiškėjui pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-03-26 pažymą Nr. 11DP(P)-1838(b. l. 45), iš kurios matyti, kad pareiškėjui, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31 buvo neišmokėta 2 756,16 Lt (798,24 Eur) dydžio valstybinės pensijos dalis (žr. Pažymos 7 stulpelį, laikotarpį nuo 2012-09-01iki 2013-12-31).
2. Įvertinus skundo turinį visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į 2 756,16 Lt (798,24 Eur) dydžio valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Taip pat pareiškėjas ginčija VRM 2014-03-28 sprendimo Nr. 1D-2525(11) teisėtumą ir pagrįstumą.
3.Dėl valstybinės pensijos nepriemokos.
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas mažinimo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31. Laikinojo įstatymo (2009-12-09 įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-28 paskelbtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja inter alia šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) iki 2012-12-31. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013-12-31“.
Taigipareiškėjo reikalavimo priteisti jam nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 metams konstitucingumu.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštaravo Konstitucijai. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies galiojimas buvo pratęstas nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, buvo vertinamas Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985 ) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.
Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimas 2012–2013 m. neprieštaravo Konstitucijai, konstatuotina, kad pareiškėjui valstybinė pensija nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo sumažinta teisėtai. Todėl jo prašymas priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, atmestinas kaip nepagrįstas.
4. Dėl VRM 2014-03-28 sprendimo Nr. 1D-2525(11).
VRM 2014-03-28 sprendime Nr. 1D-2525(11) nurodė, kad patenkinti pareiškėjo prašymo neturi teisinio pagrindo. Šiame sprendime pareiškėjo prašymą priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, atmetus kaip nepagrįstą, kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjo prašymas panaikinti VRM 2015-03-28 sprendimą Nr. 1D-2525(11).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.