Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-08-05 · Administracinė byla Nr. AS-736-575/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-05
Bylos Nr.
AS-736-575/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00723-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-736-575/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00723-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 63.3, 63.3.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 1D-2525(11);3) priteisti iš atsakovo VRM neišmokėtą 5 333,67 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Kadangi skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių skundui keliamus reikalavimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi (b. l. 10–11) nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. vasario 20 d. pašalinti šiuos skundo trūkumus: nurodyti laikotarpį už kurį prašoma priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, ir prašomą priteisti sumą; pateikti teismui VRM 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 1D-2525(11) bei šio sprendimo gavimo datą patvirtinančius įrodymus (tuo atveju, jei yra praleistas skundo dėl šio sprendimo panaikinimo padavimo terminas, pateikti teismui objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą).

Šalies argumentai

Šalindamas skundo trūkumus pareiškėjas J. J. pateikė teismui patikslintą skundą (b. l. 13–15), prašydamas: 1) panaikinti VRM 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 1D-2525(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) priteisti iš atsakovo VRM neišmokėtą 3 864,19 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio taikymo ir 1 469,74 Eur neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi (b. l. 22–24):

1) atsisakė priimti pareiškėjo J. J. skundo dalį dėl prašymo priteisti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių taikymo;

2) atsisakė priimti skundo dalį dėl prašymo panaikinti VRM 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 1D-2525(11);

3) priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl prašymo priteisti iš atsakovo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį susidariusią nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo;

4) prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą spręsti išnagrinėjus bylą iš esmės.

Teismas pažymėjo, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-1015-561/2014 matyti, jog pareiškėjas kreipdamasis į teismą prašė, be kita ko, priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, ir VRM 7 234,92 Lt dydžio neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo ir 5 073,80 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo nutraukė. Pareiškėjas sprendimo neskundė, sprendimas yra įsiteisėjęs. Kadangi ir šioje administracinėje byloje keliami analogiški reikalavimai tam pačiam atsakovui, pareiškėjo skundo dalį dėl prašymo priteisti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių taikymo atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VRM 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 1D-2525(11). Dėl sprendimo gavimo datos, pareiškėjas paaiškina, kad minėtą sprendimą gavo 2015 m. vasario 7 d. Pagrįsdamas savo teiginį pridėjo pašto voką su spaudu, iš kurio matyti, kad sprendimas buvo gautas 2015 m. vasario 7 d., tačiau ant voko nurodytas sprendimo numeris nesutampa su pareiškėjo prašomo panaikinti sprendimo numeriu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašydamas panaikinti VRM 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 1D-2525(11) nepašalino teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartyje nurodytų trūkumų, nepateikė šio sprendimo gavimo datą patvirtinančių įrodymų, todėl šią pareiškėjo skundo dalį atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).

Skundo dalis dėl prašymo priteisti iš atsakovo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį susidariusią nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus, todėl yra priimtina.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą skundui paduoti. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jo prašymas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką patenka į laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kurio metu Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms buvo pratęstas 2012–2013 metams. Nustatyta, kad Konstituciniame Teisme nagrinėjimui teismo posėdyje yra rengiamos bylos Nr. 12/2013 ir Nr. 21/2013, kuriose bus nagrinėjami prašymai ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo tiesiogiai susijęs su tuo, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pratęstas 2012 ir 2013 metams, atitinka Konstituciją, ir ar teismas dėl šio teisinio reguliavimo stabdys bylą ir kreipsis į Konstitucinį Teismą, pareiškėjo prašymas dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo spręstinas išnagrinėjus bylą iš esmės.

III.

Pareiškėjas J. J. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 28–32), kuriame prašo panaikinti tą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų, taip pat pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir visą skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis nepagrįsta ir neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotos praktikos panašiose bylose. Teismas nepagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti, nes trejų metų terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių: 2001-2003 metais buvo susidariusi panaši situacija, kai dėl sunkios padėties buvo sumažintos valstybinės pensijos draudžiamąsias pajamas gaunantiems asmenims. Tuo metu susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos buvo išmokėtos visiems pensininkams, net tiems, kurie į teismą nesikreipė. Kadangi pareiškėjas tikėjo, jog įstatymai visiems asmenims bus taikomi vienodai, į teismą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas J. J. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti VRM 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 1D-2525(11) bei priteisti iš atsakovo VRM neišmokėtą 3 864,19 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, taip pat 1 469,74 Eur neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl prašymo priteisti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį bei panaikinti VRM 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 1D-2525(11), teistumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjo teigimu, šioje dalyje teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį, kadangi jo nurodytos aplinkybės pateisina termino skundui paduoti praleidimą, todėl minėtas terminas turėjo būti atnaujintas ir visas jo skundas priimtas nagrinėti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi iš esmės sutinka (ABTĮ 136 straipsnis, 148 straipsnis).

Kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai pažymėjo, jog analogiškas pareiškėjo J. J. reikalavimas (t. y. reikalavimas priteisti iš atsakovų VRM ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką) jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendime Nr. I-1015-561/2014 (administracinės bylos Nr. I-1015-561/2014). Minėtu sprendimu teismas administracinę bylą Nr. I-1015-561/2014 dėl sprendimo (VRM 2013 m. rugpjūčio 7 d. Nr. 1D-7351(11)) panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nutraukė, o kitoje dalyje (dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovus mokėti paskirto dydžio pensiją) pareiškėjo J. J. skundą atmetė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. I-1015-561/2014 įsiteisėjo 2014 m. vasario 5 d.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Iš į bylą pateiktos Sveikatos priežiūros tarnybos 2014 m. kovo 26 d. pažymos apie pareiškėjo 2010-2013 metų pensijos dydį Nr. 11DP(P)-1838 (b. l. 8) nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo mažinama Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi, nurodęs, jog prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą spręs išnagrinėjus bylą iš esmės, priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl prašymo priteisti iš atsakovo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį susidariusią nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi tai, jog pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537), Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsniuose nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais pakeitimais šio įstatymo nuostatų galiojimas buvo pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio 31 d., iš esmės yra savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (pvz., LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-503-525/2015 ir kt.). Kadangi, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821), pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas apribota valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2012 m. vasario mėnesį, todėl akivaizdu, jog 3 metų procesiniai terminai dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų pagrindu 2012–2013 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2015 m. sausio 29 d. (pareiškėjo kreipimosi į teismą data pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 9) dar nebuvo pasibaigę. Vadinasi, ir termino (minėtam reikalavimui pareikšti) atnaujinimo klausimas šiuo atveju nėra aktualus.

Pažymėtina, jog pareiškėjo reikalavimą panaikinti VRM 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 1D-2525(11) pirmosios instancijos teismas vertino kaip išvestinį iš reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepraleido termino paduoti skundui dėl laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti minėtą VRM sprendimą panaikinama. Kadangi pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį skundo priėmimo klausimą sprendžia skundą gavusio administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas, todėl pareiškėjo skundo aptartoje dalyje priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 1D-2525(11) panaikinti ir šia apimtimi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas