- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- I-1015-561/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03295-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pran.), Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Kaminsko, teisėjų Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2013-08-07 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) sprendimą Nr. 1D-7351(11); 2) priteisti iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, ir VRM neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 7234,92 Lt, kuri buvo ribojama pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnį; 3) priteisti iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, ir VRM neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 5073,80 Lt, kuri buvo ribojama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį; 4) priteisti iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, ir VRM 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 5) įpareigoti atsakoves mokėti paskirtą 1057,45 Lt dydžio pensiją.
Paaiškino, kad 2008-11-20 VRM sprendimu jam buvo paskirta 1057,45 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri vėliau buvo perskaičiuota pagal Laikinąjį įstatymą ir sumažinta kelis kartus. Laikinajame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo principus, asmens teisę gauti užtarnautą pensiją, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę.
Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad valstybė nustatė tokį teisinį reguliavimą, pareiškėjas negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos – negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir pareiškė prašymą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą.
Atsiliepimas
Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė – VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs procesinį kreipimosi į teismą terminą, nes pirmoji sumažinta pensija jam buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010–2012 metais.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui 2008-11-20 VRM sprendimu Nr. 11SP-4831 paskyrė 1057,45 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b. l. 15).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2013-07-15 Vidaus reikalų ministerijai pateikė prašymą išmokėti jam susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 16).
Vidaus reikalų ministerija 2013-08-07 sprendimu Nr. 1D-7351(11) pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė ir nurodė, kad jis yra praleidęs Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą (b. l. 6).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2013-08-22 pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti 2013-08-07 VRM sprendimą Nr. 1D-7351(11), priteisti iš atsakovių neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 12308,72 Lt, priteisti 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakoves toliau pareiškėjui mokėti paskirto dydžio – 1057,45 Lt pensiją (b. l. 1–5).
Teismas 2013-11-14 raštu Nr. I-5352-561/2013, atsižvelgdamas į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, išaiškino pareiškėjui teisę pateikti teismui objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą (b. l. 30).
Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalies ir 5 straipsnio nuostatomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalies (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai.
Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalimi (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.
LVAT administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis adm. b. Nr. AS525-575/2010). Bylose dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemokos priteisimo ABTĮ 33 str. 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas netaikytinas. Ginčo teisinius santykius reguliuojantys Valstybinių pensijų įstatymas bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nereglamentuoja pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, todėl, atsižvelgus į pažeistos teisės pobūdį, pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTĮ 4 str. 6 dalis). Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui. Iš esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą.
Nenukrypdama nuo nurodytos praktikos, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, pateikė nagrinėjamam ginčui aktualų kreipimosi į teismą termino taikymo ir šio termino eigos skaičiavimo aiškinimą ir nurodė, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos. Teismas taip pat išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką.
Atsiliepimas
Nustatyta, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalies ir 5 straipsnio nuostatas buvo ribojama nuo 2010-01-01. Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodyta, kad 2010 metų sausio mėnesio pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį. Į teismą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo pareiškėjas kreipėsi 2013-08-22, t. y. akivaizdžiai praleidęs ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą trejų metų terminą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas tik teismo posėdžio metu pareiškė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau objektyvių duomenų ar argumentų, kodėl praleido skundo padavimo terminą nepateikė.
ABTĮ 101 str. 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia administracinę bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas padavė skundą praleidęs nustatytą skundo padavimo terminą bei į tai, kad priežasčių, kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nenurodė, byla dėl pensijos nepriemokos priteisimo nutrauktina pagal ABTĮ 101 str. 7 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašė teismo panaikinti VRM 2013-08-07 sprendimą Nr. 1D-7351(11).
Pagal ABTĮ 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 str. 3 d. 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 str. 1 dalis). LVAT, sistemiškai aiškindamas nurodytas teisės aktų nuostatas, ne kartą yra pažymėjęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010-04-06 nutartis adm. b. Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartis adm. b. Nr. AS143-560/2010, 2012-01-09 nutartis adm. b. Nr. AS756-868/2011). Vadinasi, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje tai pat išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad VRM sprendimas, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, savaime pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes juo nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos pareiškėjo teisės ir pareigos. Šio sprendimo panaikinimas, nutraukus bylos dalį dėl reikalavimo išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką, pareiškėjo teisių realiai apginti negalėtų, todėl jo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra tikslingas.
Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Pagal CK 6.250 str. 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas nenustatė Vidaus reikalų ministerijos neteisėtų veiksmų, nes, kaip minėta, skaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjui valstybinę pensiją, Vidaus reikalų ministerija veikė vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais. Įstatymų leidyba nelaikytina viešuoju administravimu, todėl pagal ABTĮ ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, teismas negali spręsti dėl deliktinės atsakomybės taikymo už Lietuvos Respublikos Seimo veiksmus.
Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakoves toliau mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo paskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo. Nustatyta, kad nuo 2012-09-01 pareiškėjui mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija yra perskaičiuojama vadovaujantis tik Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalies nuostatomis, galiojančiomis iki 2013-12-31. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimo metu Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalies nuostatos perskaičiuojant pareiškėjo pensiją netaikomos, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti šio pareiškėjo skundo reikalavimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 101 str. 7 punktu, 129 straipsniu, teismas
nusprendė:
Administracinę bylą Nr. I-1015-561/2014 pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjo J. J. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.