- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- 2-695-344/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00348-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Ieškovas
- I. L., R. L.
- Atsakovas
- S. G., R. G.
- Išvadą teikia
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Gintaras Gricius, Algimantas Ruginis
institucijos, teikiančios išvadą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovei E. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. L. ir R. L. ieškinį atsakovams S. G. ir R. G. dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovai I. L. ir R. L. 2016 m. sausio 29 d. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ieškiniu atsakovams S. G. ir R. G. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų nesusijusių su valdymo netekimu ir prašė įpareigoti atsakovus per dešimt dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti betoninius blokus, kurie patenka į ieškovų I. L. ir R. L. sklypą bei tvorą nuo sklypus skiriančios ribos, o taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas bei kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovams S. G. ir R. G. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovų ir atsakovų vyksta konfliktas dėl sklypus skiriančių ribų, nes patikslinus ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų kadastrinius matavimus, nustatyta, kad tvora, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovams, yra pastatyta ant sklypus skiriančios ribos, o jos betoniniai pamatai, kurie sumūryti 15-18 cm atstumu per visą sklypo ilgį, patenka į ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas. Minėta tvora įrengta neturint ieškovų rašytinio sutikimo, tvora yra aklina, neturi kiaurymių ir meta šešėlį į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Atsakovų savavališkai įbetonuoti betoniniai blokai darko ieškovų sodybos estetinį vaizdą. Ieškovai norėtų žemės sklypą užželdinti dekoratyvine žole iki ribų, tačiau išsikišę betoniniai blokai kliudytų tinkamai nupjauti žolę. Ieškovų atžvilgiu buvo pažeistas reglamento Statybos Techninis Reglamentas (toliau – STR) 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas 2010 m. rugsėjo 27 d. Nr. D1-826, Vilnius, 11 priedo „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 1.1 punktas, 1.2.2. punktas ir 4 punktas, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalies ir 4.39 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pažymėjo, kad nekartą kreipėsi į atsakovus reikalaudami nedelsiant pašalinti tvorą bei betoninius pamatus nuo sklypo ribos, tačiau atsakovai geranoriškai pažeidimų nepašalino (1-2 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovai S. G. ir R. G. atsiliepimu prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovams priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai buvo atskirti ieškovų išlietu betoniniu pamatu, į kurį (~1,50 m atstumu) buvo įbetonuoti metaliniai vamzdžiai tvorai tvirtinti. Atsakovai siūlė ieškovams savo lėšomis ir medžiagomis ant jų jau išbetonuoto pamato statyti tvorą, kuri skirtų jiems priklausančius žemės sklypus, tačiau ieškovai nesutiko su atsakovų pasiūlymu, nes atsakovai siūlė statyti medinę tvorą. Geodezininkai atlikę matavimus nustatė, kad atsakovų išbetonuotas pamatas yra ne ant žemės sklypus skiriančios ribos, o apie 25 cm nutolęs nuo šios ribos į atsakovams priklausantį žemės sklypą. Atsakovai, vadovaudamiesi riboženkliais, 2011 metų pavasarį savo žemės sklype pastatė medinę tvorą: į žemę įgręžtos skylės (~1 m. gylis, skylės diametras ~12 cm. atstumas tarp skylių ~260 cm), užpildytos cementiniu skiediniu, į skyles įbetonuoti cinkuoti metaliniai vamzdžiai (vamzdžio diametras ~60 mm.). Metalinių vamzdžių aukštis nuo žemės 150 cm. Prie metalinių vamzdžių horizontaliai yra pritvirtintos medinės lentos (plotis 12 cm., storis 2,5 cm.) Medinės lentos prie metalinių vamzdžių pritvirtintos metaliniai kampeliai bei medsraigčiais. Atsakovai nesutinka, kad tvora yra pastatyta ant betoninių pamatų einančių per visą sklypo ilgį skiriančios ribos. Taip pat pažymėjo, kad požeminiai betoniniai įtvirtinimai, laikantys tvoros metalinius statramsčius, kai kuriose vietose po žeme, šiek tiek yra įsikišę į ieškovų žemės valdą, tačiau jie yra po žeme ir jokios žalos kaimynams nedaro ir negali padaryti. Ieškovai savo žemėje pagal atsakovų tvorą yra pasistatę betoninius pamatus tvorai, ant kurių ketino statyti savo tvorą ir tarp atsakovų tvoros ir ieškovų betoninių pamatų yra ~25 cm tarpas. Nuo atsakovams priklausančios tvoros pastatymo yra praėję penkeri metai ir per visą tą laiką ieškovai atsakovams jokių pretenzijų nereiškė, o kaimynų sutikimas statiniui, kuris stovi arčiau nei vienas metras nuo žemės valdų ribos, reikalingas tik tuo atveju jei kaimynai per vienerius metus pareiškė raštiškas pretenzijas dėl to statinio statybos. Atsakovų nuomone ieškovų pretenzijos yra dėl to, kad atsakovai pralaimėjo bylą dėl tujų išrovimo, teigia, kad atsakovų tvora niekaip nepažeidžia ieškovų teisių susijusių su žemės sklypo valdymu (23-26 b. l.).
Šalies argumentai
Ieškovai I. L. ir R. L. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai pažymėjo, kad su atsakovais nesutaria jau seniai, nori, kad atsakovai iškeltų betono luitus ir pašalintų tvorą iš jiems priklausančio žemės sklypo. Jų prašymu geodezininkas V. J. atliko žemės sklypo matavimus ir UAB „Kryžkelės projektai“ patvirtino, kad geodezininko V. J. žemės sklypo planas yra tinkamas. Atsakovų pastatyta tvora yra išsikišusi į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Jie nori susitvarkyti žemės sklypo kraštą, uždėti bortelį, kad nebyrėtų žemės ant vejos, o tai padaryti trukdo kaimynų tvora, nes yra per arti. Nesutinka, kad atsakovų tvora būtų įsikišusi į jų žemės sklypą, nes tvora pastatyta be ieškovų sutikimo ant sklypo ribos. Ieškovams trukdo cemento gabalai, nes nori išlieti pamatą savo tvorai pasistatyti.
Ieškovų atstovas advokatas Algimantas Ruginis teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai, nes atsakovų pastatyta tvora yra ne pagal STR reikalavimus, nes tvora turi būti statoma 1 m atstumu nuo ribos, o jei ant ribos, ne didesniu kaip 1,3 m atstumu ir turi būti atitinkamai įvirtinta. Visos atitinkamos institucijos pažymėjo, kad yra pažeidimai susiję su ieškinyje išdėstytais reikalavimais. Atsakovai turėjo visas galimybes pašalinti pažeidimus, tačiau to nepadarė. Ieškovų kviestas geodezininkas įkalė riboženklius į žemės sklypą ir nustatė, kad dalis tvoros įeina į ieškovų teritoriją ir tai daro žalą ieškovams, todėl betoniniai blokai turi būti pašalinti.
Atsiliepimas
Atsakovai S. G. ir R. G. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydami, kad ieškovai pralaimėjo bylą dėl šalia sklypo ribos pasodintų tujų, jas turėjo išrauti. 2015 metais geodezininkas E. S. atliko matavimus. Nustatyta, kad atsakovų pastatyta tvora yra atsakovams priklausančiame žemės sklype ir sumontuoti kuoleliai yra jų sklype. Sumontuoti betoniniai luitai, laikantys metalinius strypus, yra apipilti apie 30 cm žemėmis.
Atsakovų atstovas advokatas Gintaras Gricius teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovams visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovai nepadarė jokių pažeidimų susijusių su ieškovų nuosavybės teisių pažeidimu. Mano, kad ginčo esmė yra ne tvora, o anksčiau priimtas sprendimas dėl tujų. Ieškovų teisės nėra pažeistos, jiems nėra daroma jokia žala, todėl negatorinis ieškinys negali būtų tenkinamas. Tvora pastatyta ant ieškovų žemės sklypo, betoniniai blokai yra po žeme, tačiau tai, kad jie po žeme išsikišę 14-15 cm negali būti laikoma pažeidimu, nes neaišku, kaip yra pažeidžiamos ieškovų teisės į jų nuosavybę. Be to, tvora pastatyta dar 2011 metais, ieškovai nereiškė anksčiau jokių pretenzijų, todėl manytina, kad ieškovai konkliudentiniais veiksmais sutiko su atsakovų pastatyta tvora. Atstovas pažymėjo, kad ieškinys yra neįrodytas ir nėra jokio pagrindo perkelti atsakovų pastatytą tvorą.
Išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovė E. L. teismo posėdyje paaiškino, kad atstumus dėl tvorų statybos Lietuvos Respublikoje reglamentuoja STR „Statybą leidžiantys dokumentai“, 11 priedas, 1 punktas, kuriame nurodyta, kad norint statyti užtvarą ant sklypo ribos yra reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas. Jei per vienerius metus nuo tvoros pastatymo kaimynai nepareiškė atitinkamoms institucijoms jokių pretenzijų, tai sutikimo iš kaimynų nebereikia. Tvora nelaikoma pastatyta savavališkai, tai nelaikoma savavališka statyba, todėl negalima konstatuoti jokio pažeidimo. Jeigu tvora statoma arčiau nei vieno metro atstumu iki sklypo ribos, tada reikia žiūrėti į tvoros akytumą. Teisės aktai nereglamentuoja, kad reikia statyti ne aukštesnę nei vieno metro tvorą. Dėl tvoros akytumo – ieškovų teisės nėra pažeistos, nes į ieškovų žemės sklypą nuo tvoros nemetamas joks šešėlis, šešėlis krinta į atsakovų sklypą. Įstatymų reikalavimų pažeidimų ginčo atveju nėra.
Liudytojas E. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba geodezininku, verčiasi individualia veikla. Atsakovų žemės sklypui yra atlikti geodeziniai matavimai – kadastro duomenų tikslinimas, padarytos pastato ir inžinerinių tinklų geodezinės kontrolinės nuotraukos. Buvo išanalizuoti savininko pateikti dokumentai, jis pats jokių naujų riboženklių neįkalė, nes riboženkliai buvo likę ir viskas atitiko. Užsakovo prašymu parengė schemą, nurodė pamatuotus atstumus nuo žemės sklypo ribos iki tvoros. Nebuvo nustatyta, kad užsakovo tvora (išorinė, lentinė dalis) būtų ieškovų žemės sklype. Dėl pastatytų tvoros pamatų nepamena, kur jie buvo pastatyti. Tvora pastatyta teisingai ir nepažeidžiant ieškovų teisių. Nurodė, kad matavimus atliko nuo tvoros viršaus iki apačios. Išorinė dalis yra pamatai, kurie matavimo metu nebuvo atkasti ir nesimatė jų dydžio. Betoninė tvoros dalis kiek įsikišusi į ieškovų žemės sklypą.
Liudytojas V. J. teisme paaiškino, kad dirba geodezininku ir atlikęs matavimus nustatė, kad atsakovų pastatytos tvoros pamatai 15-17 cm atstumu yra įsikišę į ieškovų žemės sklypą. Brėžinyje surašė atstumus, kiek jie yra nukrypta nuo sklypo ribos. Matavimai skiriasi nuo geodezininko E. S. atliktų matavimų, nes jis matavo tvoros pamatą, o E. S. matavo tvoros viršų. Tvoros viršus priklauso nuo pastatymo kampo, todėl jis gali ženkliai skirtis nuo kaimynus skiriančių sklypo ribos atžvilgiu. Žemės sklypo koordinatės yra išmatuotos tinkamai, jų nereikia permatuoti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau CK, 4.98 straipsnis). Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu (CK 1.2 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2008; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis Nr. 3K-3-86/2014; kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-439/2008; Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams I. L. ir R. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1149 ha. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (3-6 b. l.). Atsakovams R. G. ir S. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1521 ha. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (27-31 b. l.).
Nagrinėjamu atveju ieškovai ir atsakovai yra gretimų žemės sklypų savininkai, tarp kurių kilo ginčas dėl atsakovų R. G. ir S. G. ant žemės sklypų ribos pastatytos tvoros. Ieškovai reiškia reikalavimą gretimo sklypo savininkams pašalinti betoninius blokus, kurie patenka į ieškovų žemės sklypą bei pašalinti tvorą nuo sklypus skiriančios ribos. CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-949/2001; Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.).
Ieškovų reikalavimai grindžiami žemės sklypo savininko nuosavybės teisės pažeidimu dėl to, kad atsakovų pastatyta medinė tvora yra ant žemės sklypų ribos, o tvoros betoniniai luitai (pamatai) yra supilti ir 15-17 cm atstumu patenka į ieškovų žemės sklypą (14 b. l.) ir tai pažeidžia ieškovų teises, nes ieškovai negali ties žemės sklypo riba pasisodinti dekoratyvinės žolės. Abi šalys yra atlikusios kadastrinius matavimus. Ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Geo LT“ matininkas V. J.. 2015 m. liepos 5 d. suformuota Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (6 b. l.). Atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko matininkas E. S. ir 2016 m. sausio 4 d. suformuota Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (31 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovų pastatyta tvora yra 1,5 m aukščio (8 b. l.), ji pastatyta ant žemės sklypų ribos.
Minimalus atstumas nuo nesudėtingų inžinerinių statinių (išskyrus tvoras, atramines sienutes, naminių gyvūnų aptvarus ir voljerus) iki kaimyninio sklypo ribos turi būti 1 m, esant mažesniam atstumui šie statiniai gali būti statomi tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (STR 1.01.07:2010). Ieškovai ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad niekada atsakovams nedavė rašytinio sutikimo tvoros statymui, todėl atsakovai pažeidė STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas 2010 m. rugsėjo 27 d. Nr. D1-826, Vilnius) 11 priedo „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 1.1. punktą, 1.2.2. punktą ir 4 punktą.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nurodė, kad tvoros statybos darbai buvo pradėti dar 2011 metų pavasarį, o pretenzijas dėl atsakovų galimai netinkamai pastatytos tvoros ieškovai pradėjo reikšti tik 2015 metais (11, 12 b. l.). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Tirkšlių seniūnijos sudaryta komisija nustatė, kad atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-410 STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 1.1. punktą, 1.2.2. punktą ir 4 punktą ir siūlė atsakovams geranoriškai pašalinti pažeidimus pagal galiojančius reikalavimus (13 b. l.).
Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 25 dalis, nustatanti, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos skyrius 2015 m. gruodžio 9 d. raštuose konstatavo, kad tvora pastatyta 2011 metais (59, 60 b. l.), ieškovai nepareiškė atsakovams pretenzijų dėl pastatytos tvoros per vienerius metus nuo tvoros statybos pradžios, todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, atsakovo tvoros statybai rašytinis ieškovo sutikimas yra neprivalomas ir gretimo žemės sklypo savininko sutikimo nereikia. Atsakovų pastatyta tvora yra priskirtina prie nesudėtingų inžinerinių statinių, todėl tvorai neprivalomas statinio projektas, bei statinio techninė priežiūra. Išvadą teikiančios institucijos atstovė E. L. nurodė, kad tvora meta šešėlį į ieškovų sklypą, tačiau kiaurymių plotas yra didesnis nei nustatyta teisės aktuose, t. y. ne mažesnis nei 50 proc. tvoros ploto, šešėlis į ieškovų sklypą nemetamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovų pastatyta tvora pažeidžia ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų nuosavybės teises.
Ieškovai privalėjo įrodyti savo, kaip žemės sklypo savininkų, teisių pažeidimą, jog cementiniai blokai, kurie įrengti po žeme, pažeidžia ieškovų teises dėl neigiamo poveikio jų žemės sklypui (CK 4.99 straipsnis). Cementiniai pamatai sumontuoti po žeme, neturi neigiamo poveikio ieškovų žemės sklypui ir niekuo nepažeidžia ieškovų teisių. Iš Statinio statybos techninės priežiūros vadovo K. K., turinčio patvirtintą kvalifikaciją, pateiktos išvados (96, 97 b. l.) matyti, kad atliekant betoninių pamatų įrengimo darbus, nebuvo naudojami klojiniai pamato viršutinės dalies suformavimui, pamatai išbetonuoti iki esamo žemės paviršiaus lygio. Galimai dėl to, kad nebuvo atliktas žemės paviršiaus išlyginimas, planiravimas, pamatų viršus atskirose vietose iškilęs į žemės paviršių, tačiau neišsikišęs virš jo. Esant poreikiui pamatus nužeminti, dėl vienokių ar kitokių priežasčių „paslėpti“, sužeminti, tai galima atlikti mechaniškai pašalinantį trukdantį betono kiekį. Kadangi pamatai tvorai įrengti prisilaikant techninių reikalavimų, įgilinti pakankamai, minėtas betono pašalinimas neturėtų įtakos esminiams statiniui keliamiems reikalavimams „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (STR 2.01.01(1):2005 ir „Naudojimo sauga“ (STR 2.01.01(4):2008).
Vertindamas antrojo ieškovų reikalavimo pašalinti betoninius blokus, patenkančius į ieškovų sklypą, pagrįstumą, atsižvelgdamas į tai, kad tvoros įrengimo betoniniai pamatai išbetonuoti iki esamo žemės paviršiaus lygio ir pamatų viršus atskirose vietose iškilęs į žemės paviršių, tačiau neišsikišęs virš jo, teismas sprendžia, kad šis pažeidimas yra mažareikšmis, ir, kaip aukščiau minėtoje išvadoje konstatuota, jis gali būti pašalinamas. Vietos apžiūros metu pasitvirtino išvadoje pateikta galimybė esant poreikiui pamatus nužeminti, „paslėpti“, sužeminti, tai galima atlikti mechaniškai pašalinantį trukdantį betono kiekį arba papildomai užberiant žemės sluoksniu. Teismas konstatuoja, kad šių pamatų nužeminimo ar kitokio „paslėpimo“ darbus įpareigoti atlikti atsakovus būtų neprotinga, nes konfliktas tarp šalių yra pakankamai aštrus, net vietos apžiūros metu ieškovai nepageidavo atsakovų matyti savo žemės sklype ir tik teismui nurodžius, jie buvo įleisti į ieškovų sklypą. Įvertinant tai, kad tvora pastatyta atsakovų lėšomis, iki pat 2011 metų ieškovai nereiškė jokių pretenzijų, naudojosi jos atliekama paskirtimi (žemės sklypų atribojimu, privatumo užtikrinimu ir kt.), pažymėdamas, kad tvora atrodo estetiškai, dera prie namo, vietovės stiliaus, vadovaudamasis teisngumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad tokius mažareikšmius betono pamatų nužeminimo ar užpylimo žemėmis darbus gali atlikti ir patys ieškovai savo lėšomis, kurios tikrai nebus didelės, lyginat su tvoros pastatymo išlaidomis, todėl teismas daro išvadą, kad ir šį reikalavimą nėra pagrindo tenkinti.
Teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė, jog pastatyta tvora bei jos betoniniai blokai, patenkantys į ieškovų sklypą, pažeidžia jų kaip savininkų teises.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškinio, iš ieškovų priteistinos atsakovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovų atstovas bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą dėl 860 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 500 Eur už procesinių dokumentų rengimą, 300 Eur už atstovavimą Mažeikių rajono apylinkės teisme ir 60 Eur už specialisto išvadą.
Šios 860 Eur išlaidos pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir atsakovams priteistinos iš ieškovų (CPK 88, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovų I. L. ir R. L. ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovų I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 860 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.