- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-547-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00843-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“
- Atsakovas
- D. C.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ (toliau – UAB „Ukmergės šiluma“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovei D. C. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 476,11 Eur skolos, 4,13 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 7-113 „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo Ukmergės rajone“ pavesta nuo 2010 m. gegužės 31 d. vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vartotojams, bei perimti UAB „Miesto energija“ valdomą turtą, susijusį su šilumos ir karšto vandens tiekimo veikla (duomenys neskelbtini). Nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. pradėjo teikti šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei D. C.. A. C. miręs
3. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, dėl to teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 476,11 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 11 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (476,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19,83 Eur (devyniolika eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850, naudai. Priteisti iš atsakovės D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,55 Eur (tris eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, informuojant atsakovę, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5660. Likusią ieškinio dalį atmesti.
5. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius, padarė išvadą, kad ieškovės nurodytų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių aktuali redakcija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“. Nurodytų taisyklių 7 priedas „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrosios sąlygos“ reguliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties sąlygas, šalių teises, pareigas ir atsakomybę (nurodyto 7 priedo 1 punktas). Ieškovė yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos tiekėja, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų šio namo (pastato) šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja, be to ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą už tiekiamą šilumos energiją. Atsižvelgiant į tai, ieškovei šioje situacijoje Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedas netaikomas.
6. Teismas taip pat nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai teisiniai, sutarties sąlygos nustatytos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punkte yra nustatyta, kad „sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną“.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas padarė išvadą, kad konkretus delspinigių dydis turi būti nurodytas sutartyje. Kitoks Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punkto aiškinimas prieštarautų CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove sutartis dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo nėra sudaryta (b. l. 2), todėl konkretus delspinigių dydis atsakovei nebuvo nustatytas.
8. Teismas įvertinęs aplinkybę, kad ieškinys yra tenkinamas iš dalies, proporcingai sumažino ir priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinis skundas
9. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos 2019-08-29 dienos sprendimą ir priimti naują sprendimą ir patenkinti UAB „Ukmergės šiluma“ ieškinį pilnai. Apeliantė savo skundą grindžia šiais argumentais:
7.1 Vartotojui nesudarius rašytinės sutartie su šilumos tiekėju. Laikoma, kad sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sąlygas (CK 6.384 str., 1.71str.).
7.2 Delspinigių dydis numatytas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakyme Nr. 1-173.
7.3 Ieškovas nėra namo (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos prižiūrėtoju. Šio namo prižiūrėtojas yra UAB „Ukmergės butų ūkis“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei D. C. tenka pareiga apmokėti už gaunamą šilumos energiją į butą esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkretus delspinigių dydis turi būti nurodytas sutartyje. Kitoks Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punkto aiškinimas prieštarautų CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
Dėl delspinigių
13. Pagal energijos (energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė tiekia abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos energijos kiekį, o abonentas už faktiškai sunaudotą šios energijos kiekį turi sumokėti jos kainą, nustatytą įstatymu, šalių susitarime nustatyta tvarka pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartyje ar teisės aktuose nenustatyta ko kita (CK 6.383 str. 1 d., 6.385 str. 4 d., 6.388 str.).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Tokį energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būdą nustato ir įstatymas (CK6.384 str. 1 d.). Taigi, nors nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad buvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau pripažintina, kad sudarius sutartį konkliudentiniais veiksmais apeliantui visos teisės ir pareigos kyla ir įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų pagal šių norminių aktų nustatytą tvarką bei tarifus.
15. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų ir karšto vandens vartotojų bei karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal teisės akte (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) nurodytas standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas. Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Šalių individualiai aptartos sąlygos negali pažeisti buitinių šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų (Taisyklių 28 punktas). Taisyklių 8 priedo 3 punkte nustatyta, kad karštas vanduo buitiniam karšto vandens vartotojui tiekiamas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Kol sutartis nesudaryta, karštas vanduo tiekiamas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrąsias sąlygas. Taisyklių 8 priedo 24 punkte nustatyta, kad karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą karštą vandenį, buitiniam karšto vandens vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 procento dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Karšto vandens tiekėjas raštu informuoja buitinį karšto vandens vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.
16. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas, kuris reglamentuoja buitinių šilumos vartotojų bei šilumos tiekėjų tarpusavio šilumos pirkimo–pardavimo santykius, teises, pareigas, atsakomybę. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis su buitiniais šilumos vartotojais pagal šį aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami, vadovaujantis šiuo aprašu nustatytomis sąlygomis. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Aprašo 37¹ punktas nustatė, jog nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje). Šilumos tiekėjas raštu informuoja buitinį šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. C. yra buto esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Į šį butą yra teikiama šilumos energija, kurią teikia ieškovas UAB „Ukmergės šiluma“, kaip šilumos energijos tiekėjas.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė, kuri yra Ukmergės rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė, ir tiekia Ukmergės rajono savivaldybės šilumos energiją (šildymą ir karštą vandenį) neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės delspinigių už vėlavimą įvykdyti pagrindinę prievolę, t. y. laiku atsiskaityti už šildymą ir patiektą karštą vandenį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, tai tokios sutartys tarp šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo ir vartotojo laikomos sudarytomis konkliudentiniais veiksmais pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatas.
19. Tai reiškia, kad rašytinės šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties formos nesilaikymas, nesudaro pagrindo netaikyti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatų, reglamentuojančių paslaugų teikėjo teisę reikalauti iš paslaugų gavėjo mokėti iki 0,02 procento dydžio delspinigius už suteiktas paslaugas (patiektą karštą vandenį ir šilumą) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
Dėl taikytinos teisės
20. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo nuostatos reglamentuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties sąlygas, šalių teises, pareigas ir atsakomybę, įskaitant buto savininko pareigą mokėti delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, o nagrinėjamu atveju ieškovė nėra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoja, kadangi pagal pateiktus prie skundo papildomus įrodymus, priežiūra vykdo uždaroji akcinė bendrovė „ Ukmergės butų ūkis“. Be to, byloje kilo ginčas dėl skolos ir delspinigių priteisimo už ieškovo atsakovų butui patiektą šildymą ir karštą vandenį, o ne dėl skolos už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių priteisimo, nepagrįstai rėmėsi energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo 1 punktu ir ŠŪĮ 20 straipsnio 2 dalimi.
21. Byloje pateikta ieškovės mokesčių (tarp jų ir delspinigių) paskaičiavimo pažyma, kuria už ginčo laikotarpį atsakovams buvo apskaičiuoti 10,37 Eur delspinigiai (atlikus kartu atliktų mokėjimų įskaitymus) (b. l. 5), dėl to atsakovams neginčijant paskaičiuoto delspinigių dydžio, neginčijant įskaitymų tvarkos, esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai (dėl delspinigių skaičiavimo pagrįstumo), darytina išvada, kad apeliantės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas ir apeliantės apskaičiuoti 10,37 Eur delspinigiai priteistini, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo procesinio sprendimo už akių dalis keistina, priteisiant solidariai iš atsakovų 10,37 Eur delspinigių ieškovės naudai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Apeliantė skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria buvo sumažintas priteistinas žyminio mokesčio dydis. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio dalies dėl netesybų priteisimo, ko pasėkoje sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas, laikytina, kad apeliantei turėjo būti atlygintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pažymėdamas, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 201 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013), dėl to ši sprendimo už akių dalis taip pat keistina, t. y. iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistina 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėto žyminio mokesčio, patirtų pirmosios instancijos teisme. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek už 480,24 eurų dydžio ieškinį, tiek už 476,11 eurų dydžio ieškinį yra mokamas toks pats, minimalus žyminis mokestis – 20 eurų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis numato, jog mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami eurais. Jeigu įstatymai arba jų įgyvendinamieji teisės aktai nenustato kitaip, kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki euro. Piniginių prievolių į biudžetą apvalinimas taikomas ir žyminiam mokesčiui (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 str. 10 p.).
23. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas, dėl to apeliantei iš atsakovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos 20 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 476,11 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 11 ct) skolos, 4,13 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (480,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850, naudai.“
Priteisti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850, iš atsakovės D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.