Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2206-525/2020

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-02
Bylos Nr.: eA-2206-525/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03062-2018-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
Atsakovas: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Pareiškėjas: Get Fresh Cosmetics Limited
Trečiasis asmuo: mažajai bendrijai „Erosa“, MB ,,Erosa''

Administracinė byla Nr. eA-2206-525/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03062-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Get Fresh Cosmetics Limited skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui mažajai bendrijai „Erosa“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Get Fresh Cosmetics Limited (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimus Nr.: 1IŠ-48, 1IŠ-49, 1IŠ-50, 1IŠ-51 (toliau – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 22 d. priėmė Sprendimus dėl 4 pareiškėjo gaminių: „La La Love“ (50 g), „Flip Flop Hip Hop“ (50 g), „Apple and Raspberry“ (50 g), „Honey I‘m Home“ (50 g), (toliau – ir Gaminiai), kuriais uždraudė tiekti į rinką Gaminius ir įpareigojo MB „Erosa“ (toliau – ir Platintojas) pašalinti juos iš rinkos, įspėti vartotojus apie su pavojingais Gaminiais susijusią riziką, informuoti juos apie galimybę šiuos Gaminius grąžinti pardavėjui bei teikti informaciją dėl tolimesnės veiksmų eigos.

3. Pareiškėjo nuomone, Sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) bei kitų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms bei teismų praktikai, priimant Sprendimus buvo pažeistos procedūrinės taisyklės.

4. Nurodė, jog Sprendimai pareiškėjui sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes, kadangi jų pagrindu buvo apribota pareiškėjo teisė tiekti Gaminius Lietuvos Respublikos rinkai, buvo padaryta žala pareiškėjo reputacijai, pareiškėjas patyrė didelius finansinius nuostolius.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas nurodė, jog Sprendimai grindžiami išimtinai Tarybos direktyva 87/357/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų produktams, kurie, atrodydami kitokie, nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai (toliau – ir Direktyva), kurios 1 straipsnio 2 dalies nuostata nedraudžia rinkai tiekti ir platinti visų ir bet kokių gaminių, kurie turi maisto produkto formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį. ES teisės aktais draudžiama tiekti rinkai ir platinti tik tokius į maistą panašius ne maisto gaminius, kuriuos vartotojai gali sumaišyti su maisto produktais ir kurie vartotojams gali būti pavojingi juos įsidėjus į burną, pačiulpus ar prarijus.

6. Akcentavo, kad pareiškėjo Gaminiai yra registruoti per Pranešimo apie kosmetikos gaminius portalą (angl. Cosmetic Products Notification Portal, toliau – ir CPNP), Gaminiai turi suformuotas Gaminių saugos bylas. Pareiškėjo manymu, tuo atveju, jei Gaminiai būtų nesaugūs ar keltų „rimtą“ pavojų, jie nebūtų buvę notifikuoti arba šių Gaminių platinimas ES būtų sustabdytas jau gerokai anksčiau. Atkreipė dėmesį į ne pelno organizacijos „Prosafe“ (angl. Product Safety Forum of Europe) ataskaitą, remiantis kuria ES laikomasi bendros pozicijos, kad ne kiekvienas produktas, kuris panašus į maisto produktus, yra automatiškai pavojingas vartotojams.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo turimose tyrimų ataskaitose nurodyta, kad Gaminiai yra pagaminti iš maisto produktams naudojamų ingredientų, todėl jie nėra pavojingi vartotojams, net jei vartotojai Gaminius nurytų. Maža to, Gaminiai yra kartūs, todėl jų atsikandus, natūrali vartotojo (vaiko) reakcija būtų kąsnį išspjauti, o ne jį praryti.

8. Pareiškėjo vertinimu, formali Tarnybos pozicija be konkrečios su Gaminiais susijusios situacijos papildomos analizės ar vertinimo neatitinka nei ES ir nacionalinių teisės aktų, reguliuojančių gaminių saugos tyrimus, reikalavimų, nei viešojo administravimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ). Pabrėžė, jog, kaip reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (toliau – ir Reglamentas), Direktyvą ir kitus ES teisės aktus, pareiškėjas turi parengtas savo kosmetikos gaminių saugos ataskaitas (įvertinimus) (angl. Cosmetic Product Safety Report (assessment), įvertinimus dėl pavojingų imitacijų (angl. Dangerous Imitations Assessment), kitas ataskaitas, patvirtinančias Gaminių saugą.

9. Nurodė, jog kiekvienam iš savo Gaminių pareiškėjas užsakė nepriklausomos laboratorijos arba šios srities ekspertų nepriklausomą saugos vertinimą. Visi ingredientai naudojami maisto pramonėje ir šiuose produktuose esantys kiekiai yra saugūs vartoti. Šiems produktams reaguojant tarpusavyje, vyksta neutrali pH reakcija. Cukraus pagrindo papuošimus ant daugelio iš šių gaminių pareiškėjas naudoja sąmoningai. Juos atskyrus nuo Gaminio ar, mažai tikėtinu atveju, atsitiktinai prarijus, tai yra maisto produktai ir todėl nepakenktų nei vaikui, nei suaugusiam žmogui.

Šalies argumentai

10. Pareiškėjo nurodymu atliktame vertinime dėl pavojingų imitacijų (angl. Dangerous Imitations Assessment) nurodyta, jog gaminys kelia tik „nedidelį pavojų (angl. low risk) vartotojams“. Be to, jame pateikti pardavimų skaičiai rodo, kad nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. parduota daugiau kaip 2,5 mln. tokios išvaizdos gaminių vienetų. Per šį laikotarpį nebuvo gauta nei vartotojų, nei ES institucijų skundų ar pranešimų dėl šių gaminių supainiojimo su maisto produktais ir (ar) prarijimo. Pažymėjo, kad teismai kitose ES valstybėse narėse yra pripažinę, jog ne bet koks gaminys, panašus į maisto produktą, automatiškai laikomas pavojingu gaminiu.

11. Manė, kad Tarnyba, priimdama Sprendimus, pažeidė pareiškėjo teises ir esmines procedūrines taisykles. Sprendimuose nepateikiamas vertinimas ar argumentacija, jog, prieš priimdama Sprendimus, Tarnyba atliko kokį nors su Gaminiais susijusį rizikos vertinimą ar kokį nors kitą išsamų tyrimą dėl Gaminių galimai keliamo pavojaus. Sprendimuose tik formaliai pacituojamos teisės aktų nuostatos ir tiesiog konstatuojama, kad Gaminiai kelia pavojų vaikų ir pagyvenusių žmonių sveikatai ar saugai. Tarnyba neįrodė, kad Gaminiai kelia pavojų vartotojų sveikatai ir saugai.

12. Atkreipė dėmesį į tai, kad, pareiškėjo žiniomis, Tarnyba Sprendimus dėl pavojingų gaminių priėmė, įvertinusi vien Platintojo interneto svetainėje skelbiamas Gaminių nuotraukas, Gaminių pavyzdžiai iš Platintojo nebuvo paimti. Vertindama vien Gaminių nuotraukas, Tarnyba niekaip negalėjo nustatyti Gaminių tikrojo dydžio, kvapo, spalvos ir kitų elementų, pagal kuriuos būtų galėjusi įvertinti realų šių gaminių panašumą į maisto produktus ir jų keliamą pavojų. Manė, kad, vertinant Gaminių saugos klausimą, Tarnyba neįvertino fakto, kad Gaminiais jokiam vartotojui nebuvo padaryta jokia žala ir joks vartotojas niekada nesiskundė dėl Gaminių keliamo pavojaus.

13. Vadovaudamasis Reglamento 28 straipsniu, Įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintos Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo tvarkos 8 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimai turi tiesioginės įtakos pareiškėjui (kadangi jais buvo apribota pareiškėjo teisė tiekti Gaminius Lietuvos rinkai), teigė, kad Tarnyba privalėjo apie Sprendimus pranešti ne tik Platintojui, bet ir pareiškėjui.

14. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnyba Sprendimus priėmė vienašališkai, tinkamai neįvertinusi situacijos, pateiktų įrodymų ir nesusisiekusi su kompetentinga Jungtinės Karalystės institucija, kuri būtų galėjusi suteikti papildomos teisingiems Sprendimams priimti esminės informacijos.

Atsiliepimas

15. Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

16. Nurodė, jog Tarnybos Telšių apskrities skyrius, vykdydamas Gaminių panašių į maisto produktus, tikrinimo programą, patvirtintą Tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1-76, internetinėje svetainėje www.spa4you.lt, kurią valdo platintojas MB „Erosa“, atsitiktinės atrankos būdu įvertino 5 rūšių kosmetikos gaminius, kurių forma, dydis, spalva, vaizdiniai, kvapas ir išvaizda imituoja maisto produktus pyragaičius. Kartu pabrėžė, jog kosmetikos gaminiai buvo tikrinami vadovaujantis Reglamentu. Paaiškino, jog atlikus patikrinimą, 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 1IM-42 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nustatyta, kad vonios keksiuko „La La Love“ forma, dydis, vaizdiniai ir išvaizda imituoja keksiuką; vonios sūkurio „Flake shake“ forma, dydis, vaizdiniai, kvapas ir išvaizda imituoja pyragaitį; vonios keksiuko „Flip Flop Hip Hop“ forma, dydis, vaizdiniai, kvapas ir išvaizda imituoja keksiuką; vonios keksiuko „Apple and Raspberry“ forma, dydis, vaizdiniai, kvapas ir išvaizda imituoja keksiuką; vonios keksiuko „Honey I’m Home“ forma, dydis, vaizdiniai, kvapas ir išvaizda imituoja keksiuką.

17. Patikrinimo akte nustatyta, kad Gaminiai neatitinka Reglamento VI skyriaus 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi patikrintų Gaminių forma, kvapas ir vaizdinys atrodo kaip maisto gaminio, t. y. pyragaičio. Direktyva numato draudimą ES valstybėse narėse prekiauti, importuoti ir gaminti bei eksportuoti produktus, kurie kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, kadangi jie gali būti supainioti su maisto produktais. Reglamento 3 straipsnio a) dalis numato draudimą tiekti į rinką gaminius, neatitinkančius Direktyvos reikalavimų.

18. Pažymėjo, jog Tarnyba, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis privalo apie patikrinimo rezultatus ir priimamus sprendimus informuoti ūkio subjektą, kurio atžvilgiu vykdomas patikrinimas ir priimamas sprendimas. Atsižvelgdamas į tai, Tarnybos Telšių apskrities skyrius 2018 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 4T-196 bei 2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. 4T-283 kreipėsi į platintoją MB „Erosa“, prašydamas pateikti Gaminių įsigijimo dokumentus, likučius sandėlyje ir kitą informaciją. Platintojas 2018 m. gegužės 14 d. ir 2018 m. liepos 10 d. elektroniniais pranešimais (reg. Nr. 5T-136 ir reg. Nr. 5T-184) Tarnybai pateikė prašomą informaciją apie kosmetikos gaminius.

19. Tarnyba tvirtino, jog neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją, kadangi patikrinimas buvo vykdomas ir sprendimai surašomi ne pareiškėjo, o platintojo MB „Erosa“ atžvilgiu. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, kuri 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu atsakė pareiškėjo atstovams, tačiau pareiškėjas šio atsakymo neskundžia. Atsakovo teigimu, Įstatyme gamintojas ir platintojas yra atskiriami kaip du skirtingi subjektai.

Atsiliepimas

20. Trečiasis suinteresuotasis asmuo MB „Erosa“ atsiliepime į skundą prašė jį patenkinti.

21. Nurodė, jog Tarnybos Telšių apskrities skyrius, priimdamas skundžiamus Sprendimus, nereikalavo ir nevertino visų reikalingų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo Gaminiai atitinka ES kosmetikos gaminiams taikomus reikalavimus. Pareiškėjas turi parengtas savo gaminių Kosmetikos gaminių saugos ataskaitas (įvertinimus) (angl. Cosmetic Product Safety Report (assessment)), Įvertinimus dėl pavojingų imitacijų (angį. Dangerous Imitations Assessment), kitas ataskaitas, patvirtinančias Gaminių saugą.

22. MB „Erosa“ teigimu, pareiškėjas saugo kiekvieno jos gaminamo kosmetikos gaminio informacinę bylą, kuri, esant poreikiui, visuomet pateikiama bet kuriai atsakingai rinkos priežiūros institucijai ES. Minėti dokumentai patvirtina, kad Gaminiai atitinka ES kosmetikos gaminiams taikomus reikalavimus, tačiau nurodytų dokumentų atsakovo Telšių apskrities skyrius nereikalavo ir jie nebuvo vertinami. Nors pareiškėjo gaminamų kosmetikos gaminių patikrinimus atliko du atsakovo skyriai: Tarnybos Telšių apskrities skyrius ir Tarnybos Marijampolės apskrities skyrius, tačiau manė, jog jie, vadovaudamiesi tais pačiais teisės aktais ir atsakovo nuostatais, priėmė skirtingus sprendimus, vertindami iš esmės identiškų pareiškėjo gaminamų kosmetikos gaminių atitikimą produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems produktų saugos reikalavimams. Tiek Tarnybos Telšių apskrities skyrius, tiek Tarnybos Marijampolės apskrities skyrius, vertino tik vizualinį Gaminių panašumą į maisto produktus, kadangi minėtų Gaminių pavyzdžiai atsakovo skyrių nebuvo pareikalauti ir nebuvo jiems pateikti.

23. Manė, jog Tarnybos Telšių apskrities ir Marijampolės apskrities skyriai, neturėdami kosmetikos gaminių pavyzdžių, negalėjo objektyviai įvertinti papildomas gaminių savybes, tokias kaip kvapas, konsistencija, dydis ir pan., ir pateikti išvadas dėl kosmetikos gaminių panašumo į maisto produktus ir jų neatitikimo teisės aktų reikalavimams.

24. Atkreipė dėmesį į tai, jog MB „Erosa“ 2018 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Tarnybą prašydamas pateikti oficialų ir pagrįstą išaiškinimą dėl Tarnybos Telšių apskrities skyriaus ir Marijampolės apskrities skyriaus priimtų sprendimų, patikrinimo aktų, surašytų protokolų ir pateiktų išvadų teisėtumo, pagrįstumo ir teisingumo, tačiau, iki šiol nėra gavęs jokio atsakymo.

II.

25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino Tarnybos Sprendimus ir įpareigojo Tarnybą iš naujo nagrinėti klausimą dėl kosmetikos gaminių „La La Love“ (50 g), „Flake shake“ (110 g), „Flip Flop Hip Hop“ (50 g), „Apple and Raspberry“ (50 g), „Honey I‘m Home“ (50 g) atitikties Reglamento 3 straipsnio a punkto reikalavimams.

26. Teismas nustatė, kad Tarnyba, patikrinusi pateiktų į rinką kosmetikos gaminių „La La Love“ (50 g), „Flake shake“ (110 g.), „Flip Flop Hip Hop“ (50 g), „Apple and Raspberry“ (50 g), „Honey I‘m Home“ (50 g) atitiktį Reglamento ir Įstatymo reikalavimams, 2018 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimo akte Nr. 1IM-42 padarė išvadą, kad šie gaminiai yra panašūs į populiarius maisto produktus taip, kad vartotojai, o ypač vaikai, galėtų būti klaidinami, ir tai neatitinka Reglamento 3 straipsnio a dalies bei 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, draudžiančių tiekti į rinką gaminius, neatitinkančius Direktyvos nuostatų. Dėl kosmetikos gaminių, imituojančių populiarius maisto produktus, atsiranda vartotojų, ypač vaikų, apsinuodijimo tokiais gaminiais rizika, kuri pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, negali būti laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį. Platintojas, tiekdamas rinkai kosmetikos gaminius, neatitinkančius minėtų teisės aktų reikalavimų, pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimą – tiekti į rinką tik saugius gaminius. Patikrinimo metu rastas pavojingas kosmetikos gaminys „Flake shake“ skelbtas sistemoje RAPEX.

27. Tarnyba, skundžiamais 2018 m. rugpjūčio 22 d. Sprendimais konstatavusi, kad Gaminiai neatitinka Reglamento 3 straipsnio a punkto ir 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jie pagal išorinę išvaizdą imituoja maisto produktus (konditerinius gaminius), kadangi išvaizda, kvapas, forma ir dydis panašūs į konditerinių gaminių ir, atrodydami kitokie, nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių, sveikatai ar saugai, nusprendė uždrausti tiekti Gaminius į rinką ir įpareigoti Platintoją juos pašalinti iš rinkos, įspėti vartotojus apie susijusią su pavojingais Gaminiais riziką, informuoti apie galimybę grąžinti pavojingą kosmetikos gaminį pardavėjui bei teikti informaciją dėl tolimesnės veiksmų eigos.

28. Teismas vadovavosi Įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalių, Reglamento 3 straipsnio a punkto, Direktyvos 1 straipsnio 1 ir 2 dalių, 2, 3 straipsnių nuostatomis.

29. Teismas, atsižvelgdamas į Direktyvos taikymo tikslus, nusprendė, jog Direktyvos nuostatos taikytinos ne bet kokiems produktams, kurie, nebūdami maisto produktais, turi tokią formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, painioja juos su maisto produktais, o tik tokiems, kurie, nebūdami maisto produktais ir turėdami tokią formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, painioja juos su maisto produktais, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai.

30. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad Tarnyba, darydama išvadą, jog Gaminiai neatitinka Reglamento 3 straipsnio a dalies reikalavimų, privalėjo ne tik nustatyti, kad maisto produktais nesantys Gaminiai turi tokią formą, kvapą, išvaizdą ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, gali supainioti juos su maisto produktais, tačiau ir tai, ar Gaminiai kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai.

31. Iš skundžiamų Sprendimų turinio buvo matyti, jog atsakovas teiginio, kad Gaminiai kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, visiškai nemotyvavo, kadangi nepateikė argumentų, susijusių su produktų sauga t. y. forma, kvapu, išvaizda ir dydžiu ir tik abstrakčiai nurodė, jog Gaminiai pagal išorinę išvaizdą imituoja maisto produktus (konditerinius gaminius), kadangi vonios keksiuko išvaizda, kvapas, forma ir dydis panašus į konditerinių gaminių, todėl kelia pavojų vartotojų, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių sveikatai ar saugai.

32. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Patikrinimo akte, kurio pagrindu priimti Sprendimai, Tarnyba, atsižvelgdama į Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pateiktą saugaus gaminio apibrėžimą, padarė išvadą, kad patikrinimo metu patikrinti produktai galimai yra nesaugūs, t. y. vartojant šiuos gaminius įprastomis ir galimomis iš anksto pagrįstai numatytomis vartojimo sąlygomis, keliamas pavojus vartotojų sveikatai ir / ar gyvybei, kas nesuderinama su šių gaminių vartojimu ir laikoma neatitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį. Pažymėta, jog kokiais objektyviais duomenimis remiantis padaryta tokia išvada, Patikrinimo akte nenurodyta.

33. Nagrinėjamu atveju akcentuota, jog Platintojas 2018 m. gegužės 14 d. elektroniniu laišku pateikė informaciją apie atsitiktinės atrankos būdu tikrinimui atrinktų 5 pareiškėjo kosmetikos gaminių gamintojo (atsakingo asmens) pavadinimą bei adresą, ženklinimo etiketes lietuvių ir originalo kalba, papildomus identifikavimo duomenis (brūkšninius kodus, artikulą, partijos Nr.), ingredientų (INCI) sąrašus, šių prekių gavimo dokumentus ir likučius įmonės sandėlyje bei kitus patikrinimui reikalingus duomenis, tačiau Tarnyba dėl tyrimui reikšmingos informacijos gavimo į Gaminių gamintoją, t. y. pareiškėją ar į kompetentingas Gaminių kilmės šalies institucijas, nesikreipė.

34. Teismas nurodė, jog remiantis Reglamento 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Tarnyba galėjo kreiptis į atitinkamas valstybės narės, kurioje saugomos Gaminių informacijos bylos, kompetentingas institucijas dėl informacijos dėl Gaminių saugumo gavimo, tačiau šia teise nepasinaudojo. Tarnyba teismui pateikė tik vonios keksiuko „La la Love“ rizikos vertinimą (angl. Risk Assessment), tačiau minėto produkto rizikos vertinimas Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendime Nr. 1IŠ-51 nebuvo pateiktas. Pareiškėjas su skundu teismui pateikė savo gaminių Kosmetikos gaminių saugos ataskaitą (įvertinimą) (angl. Cosmetic Product Safety Report (assessment) ir kitas ataskaitas, jos teigimu, patvirtinančias Gaminių saugą.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta bei įvertinusi faktines bylos aplinkybes Reglamento 3 straipsnio a punkto kontekste, teisėjų kolegija konstatavo, jog Tarnyba skundžiamuose Sprendimuose nepagrindė fakto, kad Gaminiai kelia pavojų vartotojų, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių, sveikatai ar saugai. Teismo vertinimu, skundžiamų Sprendimų turinio trūkumai, t. y. tai, kad šie individualūs administraciniai aktai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, kliudantys asmenims įgyvendinti bei ginti savo teises ir įstatymo saugomus interesus, apibrėžti ginčo ribas, kas sudaro pagrindą tokius administracinius sprendimus panaikinti. Išdėstytos priežastys lemia išvadą, jog Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimai Nr. 1IŠ-48, Nr. 1IŠ-49, Nr. 1IŠ-50 ir Nr. 1IŠ-51 negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti.

36. Teismas atsižvelgė į Reglamento 4 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 6 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 28 straipsnio 1 ir 2 dalis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjo argumentu, jog Tarnyba privalėjo pranešti jam (Gaminių gamintojui) apie Tarnybos patikrinimo rezultatus t. y. planuojamas taikyti rinkos ribojimo priemones.

37. Pažymėta, jog iš apžvelgto teisinio reglamentavimo matyti, kad būtent pareiškėjas laikytinas atsakingu asmeniu, privalančiu užtikrinti, kad kiekvienas kosmetikos gaminys rinkai būtų pateiktas laikantis tam tikrų Reglamento 3 straipsnio reikalavimų. Remiantis išdėstytu, daryta išvada, jog Platintojo tiekiamų gaminių, kuriuos pagamino pareiškėjas, patikrinimo metu nustačius, kad Gaminiai neatitinka Reglamento 3 straipsnio a punkto, Tarnyba apie patikrinimo rezultatą turėjo pranešti ne tik Platintojui, bet ir pareiškėjui, suteikdama jam galimybę pareikšti savo nuomonę.

38. Nagrinėjamu atveju apribojus pareiškėjo teisę tiekti Gaminius į rinką, manytina, jog šie Sprendimai taip pat taikomi ir pareiškėjui, todėl, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, apie juos Tarnyba privalėjo informuoti ir pareiškėją, suteikdama galimybę pareikšti savo nuomonę dėl priimamų Sprendimų.

39. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, jog skundžiami Sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad skundžiami Sprendimai panaikinami kaip neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o Tarnyba įpareigotina iš naujo nagrinėti klausimą dėl Gaminių atitikties Reglamento reikalavimams.

III.

40. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti Tarnybos Sprendimus teisėtais ir pagrįstais.

Atsiliepimas

41. Atsakovas, atsižvelgdamas į Direktyvos preambulę, teigia, kad Direktyva siekiama apsaugoti vartotojus nuo produktų, kurie panašūs į maistą, t. y. kuriuos vartotojai, o ypač vaikai gali supainioti su maisto produktais. Direktyva nenumato būtinybės atlikti produktų, panašių į maistą, sudėties tyrimų, siekiant įrodyti jų pavojingumą, nes produktai būdami panašūs į maisto produktus, jau savaime yra pavojingi, o Direktyvos esmė – uždrausti tokių produktų patekimą į rinką.

42. Reglamento 3 straipsnio a dalyje įtvirtinta, kad rinkai tiekiami kosmetikos gaminiai turi būti saugūs žmonių sveikatai jei naudojami laikantis įprastų ar numanomų naudojimo reikalavimų, ypač atsižvelgiant į pateikimą, įskaitant atitiktį Direktyvai. Taigi, preziumuojama, kad rinkai tiekiami kosmetikos gaminiai nėra laikytini saugiais, jeigu jie neatitinka Direktyvos nuostatų, o vadovaujantis Direktyvos 1 straipsniu, laikoma, kad produktai kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, jeigu jie atrodo kitokie nei yra iš tikrųjų.

43. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo gaminamų Gaminių rizika buvo įvertinta kaip rimta. Tarnyboje 2018 m. lapkričio 16 d. vyko susitikimas su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais (toliau – ir NVSC), kurio metu buvo akcentuota, kad dėl produktų panašumo į maistą, supainiojus produktus su maistu, vartotojams, o ypatingai vaikams, gali kilti įvairios neigiamos pasekmės, nepageidautinos organizmo reakcijos, tačiau tokių pasekmių neįmanoma numatyti, nes tokie produktai nėra tirti ir kontroliuojami kaip maisto gaminiai. Todėl, aiškinant Direktyvos nuostatas taip, kad siekiant įrodyti produktų, panašių į maistą pavojingumą, yra būtina šį pavojingumą pagrįsti tam tikrais tyrimais, būtų paneigta Direktyvos esmė – dėl pavojingumo vartotojų sveikatai ir saugai, uždrausti prekiauti panašiais į maistą produktais. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas Direktyvos nuostatų taikymą aiškino plečiamai ir netinkamai.

44. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas įpareigodamas Tarnybą įrodyti Gaminių keliamą pavojų vartotojų sveikatai (atlikti Gaminių bandymus), neįpareigojo pareiškėjo šių Gaminių pateikti Tarnybai.

45. Pažymi, kad iš esmės analogiškos pozicijos t. y., jog nustačius, kad į rinką teikiamas gaminys neatitinka esminio sveikatos ir saugos reikalavimo, nustatyto direktyvose, kas kelia pavojų žmonių sveikatai ir saugai, gaminio keliamo pavojaus žmonių sveikatai ir saugai įrodyti nereikia, t. y. papildomų gaminio saugos tyrimų atlikti nereikia, laikomasi Europos Komisijos 2019 m. sausio 24 d. priimtame įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/121 dėl priemonės, kurios ėmėsi Vokietija pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB, siekdama uždrausti pateikti rinkai „Haas Automation Europe N.V.“ gaminamas CNC frezavimo stakles (UMC750SS ir UMC750 modeliai) ir Lietuvos Respublikos rašytinėse pastabose, pateiktose Europos Sąjungos Teisingumo Teismui byloje C-277/18 (Henkel Ibérica Portugal).

Atsiliepimas

46. Tarnyba, siekdama visapusiško, nešališko ir išsamaus aplinkybių vertinimo, 2018 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 4E-1569 pateiktu atsiliepimu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo į administracinės bylos nagrinėjimą įtraukti NVSC, kadangi minima institucija vykdo nacionalinės kompetentingos institucijos funkcijas įgyvendinant Direktyvos bei Reglamento nuostatas bei minima institucija gali pateikti išsamų ir nedviprasmišką paaiškinimą dėl Direktyvos ir Reglamento nuostatų taikymo. Tačiau, Vilniaus apygardos administracinis teismas Tarnybos prašymo netenkino, tuo galimai neužtikrindamas visapusiško, nešališko ir išsamaus aplinkybių vertinimo.

47. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad kosmetikos gaminių panašumas maisto produktams yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti (yra) vertinama kompetentingų valstybės institucijų kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo aplinkybes bei konkretaus gaminio panašumą maisto produktams. Vertinant kosmetikos gaminius, vertinamas kosmetikos gaminių vizualinis panašumas į rinkoje esančius maisto produktus, gaminių apipavidalinimas, užrašus ir pan.

48. Tarnyba nagrinėjamu atveju neturėjo teisinio pagrindo vertinti Gaminių sudėties ir šiuo pagrindu įrodyti Gaminių keliamą pavojų vartotojų sveikatai. Tarnyba tinkamai atlikusi Gaminių įvertinimą, Patikrinimo akte aprašant bei konkrečiai nurodant kiekvieno Gaminio panašumą į maisto produktą, nustatė, jog Gaminiai yra panašus į maisto gaminius bei tuo pažeidžia aukščiau minėtuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tarnybos nuomone, Tarnybos priimti Sprendimai yra pagrįsti ir išsamūs bei atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

49. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Sprendimai buvo surašyti Platintojui, kuris buvo įpareigotas informuoti pareiškėją, kas ir buvo padaryta ir pareiškėjas tai patvirtina savo 2018 m. rugpjūčio 16 d. rašte Tarnybai. Taigi, pareiškėjui apie Tarnybos patikrinimo rezultatus buvo pranešta.

Atsiliepimas

50. Pareiškėjas Get Fresh Cosmetics Limited atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

51. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, išdėstytus skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

52. Nurodo, kad Tarnyba klaidinančiai teigia, jog jos poziciją pagrindžia Europos Komisijos 2019 m. sausio 24 d. priimtas įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019-212 ir Lietuvos Respublikos rašytinėse pastabose, pateiktose Europos Sąjungos Teisingumo Teismui byloje C-277/18 (Henkel Iberica Portugal). Pareiškėjo teigimu, Tarnybos pateikti dokumentai nėra niekaip susiję su šioje byloje analizuojamu ginču ar su Direktyvos taikymu. Jokių įrodymų dėl savo pozicijos pagrindimo Tarnyba nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su paduotu apeliaciniu skundu nepateikė.

53. Pareiškėjas – priešingai nei Tarnyba – dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo poziciją pagrindė tinkamais ir gausiais įrodymais. Prie pareiškėjo skundo buvo pateikta organizacijos „Prosafe“ ataskaita, Vengrijos Sombathėjaus administracinių ir darbo bylų teismo (apeliacinė instancija) sprendimas, Jungtinės Karalystės teisės aktas, kuris perkelia Direktyvos 87/357/EEB nuostatas – 1989 m. Maistą imituojančių produktų (saugos) reglamentą.

54. Tarnyba nepateikė jokių motyvų dėl galimo Gaminių pavojaus, taip pat netinkamai atliko tyrimą dėl Gaminių panašumo į maisto produktus ir Gaminių galimai keliamos rizikos. Ankstesnėje komunikacijoje su Tarnyba bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas yra pateikęs įrodymus, jog jo Gaminiai nekelia rimto pavojaus.

55. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnyba pažeidė procedūrinę pareigą pranešti pareiškėjui apie rinkos ribojimo priemones.

Šalies argumentai

56. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos samprotavimai dėl NVSC įtraukimo svarbos nėra pagrįsti. Tarnyba nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kodėl NVSC šiame etape turėtų būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Atsakovas taip pat nenurodė, kokiu statusu jis turėtų būti įtrauktas. Be to, Tarnyba teigia, jog NVSC yra laikomas kompetentinga institucija įgyvendinant Kosmetikos gaminių reglamento nuostatas, tačiau niekaip nepaaiškina, kuo ši kompetencija svarbi analizuojamu atveju.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

57. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimų Nr.: 1IŠ-48, 1IŠ-49, 1IŠ-50, 1IŠ-51, kuriais nuspręsta uždrausti tiekti į rinką pareiškėjo Gaminius ir įpareigoti Platintoją Gaminius pašalinti iš rinkos, įspėti vartotojus apie su pavojingais Gaminiais susijusią riziką, informuoti juos apie galimybę šiuos Gaminius grąžinti pardavėjui bei teikti informaciją dėl tolimesnės veiksmų eigos, pagrįstumo ir teisėtumo.

58. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies, pripažinęs atsakovo sprendimus neatitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi atsakovas nenustatė juridinių faktų viseto, sudarančių pagrindą taikyti teisės aktus, pakankamai priimtų sprendimų nemotyvavo, Tarnyba Sprendimuose nepagrindė fakto, kad Gaminiai kelia pavojų vartotojų, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių, sveikatai ar saugai.

59. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą bei pripažinti atsakovo sprendimus teisėtais.

60. Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Administracinėje byloje Nr. eA-1165-261/2020 priimtoje 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nagrinėjo iš esmės tapatų administracinį ginčą pagal pareiškėjo Get Fresh Cosmetics Limited skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo kurti naują precedentą ir nukrypti nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

61. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas ABTĮ 3 straipsnio, nustatančio skundžiamo akto tikrinimo apimtį, ribose privalo patikrinti ar teisėtai administravimo subjektas priėmė sprendimą, ar atsisakė priimti sprendimą dėl administracinio santykio esmės.

62. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimui, priimamam baigiant administracinę procedūrą, taikytini ir Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai, yra pagrįsta ir atitinka teismų praktika suformuotą panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1265/2012; 2013 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-150/2013).

63. Tais atvejais, kai teisės aktai konkrečiai nustato, kokiu administraciniu aktu turi būti įforminti atitinkami viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai, viešojo administravimo subjektai turi paisyti šio reikalavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2904/2012). Tačiau net ir konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas šio reikalavimo nesilaikė, vien ši aplinkybė nėra pagrindas automatiškai panaikinti ginčijamą aktą (žr., pvz. 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2904/2012).

64. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio. Ši teisė pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė naujai atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Administracinis teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai neturėtų įpareigoti atitinkamą instituciją iš naujo atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus arba be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių (įvertinant ir poreikį bylas nagrinėti operatyviai, taip pat užtikrinti teisę būti išklausytu) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2448/2011; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012).

65. Galimybė išnagrinėti ginčą teisme jo negrąžinant nagrinėti administravimo subjektui suteikiama pirmenybė prieš ne esminius ginčijamo akto turinio bei formos trūkumus. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina įsitikinti, ar Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio pažeidimai priimant aktą yra esminiai ir pakankami, remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažinti aktą neteisėtu ir tuo pagrindu jį panaikinti.

66. ABTĮ 80 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

67. Minėta nuostata ypatingai reikšminga nagrinėjant skundą dėl administravimo akto, kuriuo asmeniui buvo pritaikytos poveikio priemonės, kadangi panaikinus aktą dėl sankcijos pritaikymo bei grąžinant pakartotinai atlikti tyrimą būtina paisyti non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principo. Tai reiškia, kad negali būti bloginama asmens pateikusio skundą padėtis buvusi iki tokio skundo pateikimo teismui, išplečiant skundo nagrinėjimo ribas. Šio ginčo atveju tai reiškia, kad teismas negali imtis veiksmų išplėsti atsakovo suformuluotų kaltinimų pareiškėjui arba duoti atsakovui nurodymus išplėsti tokius kaltinimus atliekant pakartotinį faktinių aplinkybių patikrinimą. Dėl ko teismas turi nagrinėti ginčijamus sprendimus ta apimtimi, kaip jie yra suformuluoti ir priimti atitinkamą sprendimą.

68. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia taip pat ir nesutikimu su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad jis privalėjo įrodyti ginčo gaminių keliamą pavojų vartotojų sveikatai. Direktyvos 1 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad ši Direktyva taikoma 2 dalyje apibrėžtiems produktams, kurie, atrodydami kitokie nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai. Atsakovo sprendimuose, kuriuos ginčija pareiškėjas, yra nurodyta, kad tiriamas produktas kelia pavojų vartotojų, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių sveikatai ar saugai. Tai atitinka Direktyvoje nurodytą pažeidimo kvalifikaciją, todėl teismui nebuvo kliūties vertinti, ar toks kaltinimas yra pagrįstas.

69. Pažymėtina, kad buvo tirti kosmetikos gaminiai panašūs į maisto produktus ir jie nėra maisto produktai, todėl šiam ginčui taikytina prezumpcija, kad jų vartoti maistui negalima, nes jie gali kelti pavojų vartotojų sveikatai. Todėl įrodinėti gaminių, panašių į maisto produktus, vartojimo pavojingo poveikio ar pasekmių sveikatai nėra pagrindo.

70. Pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę šias bei kitas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ištirti ir įvertinti nagrinėdamas bylą iš esmės. Todėl teismas nepagrįstai panaikino atsakovo sprendimus dėl procedūrinių pažeidimų ir įpareigojo atsakovą pažeidimo aplinkybės tirti iš naujo.

71. Apeliacinės instancijos teismas negali tenkinti apelianto prašymo išnagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje iš esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas ginčo dalyko nenagrinėjo ir dėl to teismo sprendimo nepriėmė. Todėl apeliacinėje instancijoje naujo sprendimo priėmimas ribotų šalių teisę į apeliaciją ir tuo būtų pažeisti apeliacijos tikslai bent vieną kartą patikrinti teismo sprendimo teisėtumą.

72. Esant šioms aplinkybėms atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 2p.) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius